TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Užmik, brangusis, užmik

2008 08 23 0:00
Rytų Europos šalyse didžiausias snaudulio salonas yra parlamentas.
Vaizdas iš Lietuvos Seimo.

Naujas sveikatos receptas: kasdien po pusę kilogramo daržovių ir vaisių bei pusvalandis judėjimo. Ir būtina snūstelėti pusvalandį po pietų.

Akys merkiasi, galva linksta. Nėra jėgų atsispirti tam silpnumui. Ne taip seniai Billas Clintonas užsnūdo prieš televizijos kameras per Martino Lutherio Kingo minėjimą. Buvęs prezidentas vėliau aiškino, kad jeigu per dieną nenusnaudžia nors dešimties minučių, negali normaliai funkcionuoti. Bet amerikiečiai tam nelabai pritarė.

Popietinį snaudulį laikome aptingimu, nuleipimu nuo persivalgymo. Kai kurie gydytojai net gali įtarti, kad galbūt mažai ar neramiai naktį miegota. Bet mokslininkai pradeda neigti visus tuos priekaištus ir suteikia snauduliui naują statusą. Pagal naujausius duomenis jis taip pat svarbus sveikatai kaip judėjimas ar gera dieta. Ir turi tapti gyvenimo būdo elementu.

Snaudulys mus užklumpa tarp pirmos ir trečios valandos dienos. Tuo metu kai kurių hormonų lygis ir kūno temperatūra krinta, organizmas tarsi sulėtina apsisukimus, susilpnėja koncentracija. Galima ištverti tą silpnumą ir gelbėtis puodeliu kavos. Bet kam? Geriau nekovoti su natūraliu biologiniu ritmu ir snūstelėti. "Tuo dienos laiku net labai trumpas miegas atgaivina protą ir pagerina savijautą, - aiškina nemigos gydymo specialistas gydytojas Michalas Skalskis ir priduria, kad ir pats praktikuoja tai, ką skatina daryti kitus. - Jei tik įmanoma, savo kabinete atsisėdu į fotelį, ir užsnūstu", - prisipažįsta.

Kiekvienas šito norėtų, bet ne kiekvienas gali. Darbo vietose neįprasta snūduriuoti. Bet gal tai bus įmanoma, jeigu darbdaviai įsisąmonins, kad personalo snaudulys tai ne prarastas laikas, bet tikras pelnas firmai. Darbuotojas, kuris nekovoja su savo organizmu gerdamas kavą, o tik minutėlei sumerkia akis ir regeneruoja jėgas, po to greičiau ir preciziškiau dirba. "Snūstelėjimas ne tik padidina našumą, bet skatina kūrybingumą. Miegelio metu smegenys gali pasufleruoti nestandartinius komplikuotų problemų sprendimus", - įtikinėja psichologijos profesorius Richardas Wisemanas iš Hertfordširo universiteto. Diskusija apie snaudulio pranašumus prasidėjo nuo JAV kosminės agentūros NASA tyrimų. Jie tikrino didelius atstumus naktį skrendančių pilotų darbingumą. Tokių varginančių skrydžių metu jų reakcijos laikas gerokai pailgėja, nes pilotus apima vadinamasis mikromiegas. Tos trumpos miego akimirkos, trunkančios 3-10 sekundžių, susilpnina koncentraciją ir sulėtina reakcijas. NASA gydytojai paprašė kai kurių transatlantinių lėktuvų įgulų, kad keisdamiesi kabinoje, jie 40 minučių ilsėtųsi užmerkę akis (apskaičiuota, jog pilotai per tą laiką užmigdavo 26 minutėm). Kitų lėktuvų pilotai tokios pertraukos neturėjo. Likus pusantros valandos iki skrydžio pabaigos suskaičiavo visų mikromiego epizodus. Tiems, kurie nesnaudė, susidarė jų vidutiniškai 120, iš jų 22 lėktuvui rengiantis tūpti. Įgulos, kurioms buvo leista trumpai numigti, per tą patį laiko tarpą turėjo tik 34 mikromiego epizodus ir nei vieno iš jų lėktuvui tūpiant. Migtelėjusių pilotų pagerėjo koncentracija, jie buvo žvalesni, o tai itin svarbu nusileidimo metu - juk tai sunkiausias manevras per visą skrydį. Daug miegelio teigiamybės įrodymų surinko gydytoja Sara Mednick, knygos "Take a Nap!" ("Snustelėk!") autorė. Jos tyrimų rezultatai rodo, kad trumpas popietinis miegas labai sustiprina regėjimo percepciją (tai itin svarbu vairuotojams, kurie turi be pertraukos stebėti, kas vyksta kelyje) ir atmintį. Visi stengiamės ją gerinti, o trumpas miegas čia gali padėti. Tą turėtų įsidėmėti jaunuoliai, besirengiantys egzaminams. Būtent jie dalyvavo tyrimuose kaip įsisavinamos žinios su pertrauka miegeliui. Diuseldorfo universiteto mokslininkai paprašė studentų įsiminti kelias dešimtis žodžių. Po valandos buvo paskirtas testas. Vienai grupei per tą laiką leido šešias minutes snūstelėti, o kitai ne. Pasirodo, studentai, galėję sumerkti akis, įsiminė daug daugiau žodžių. Tai nustebino net pačius tyrėjus. Iki tol buvo manyta, kad tiktai valandinis, gilus miegas padidina proto imlumą. Kaip teigia tyrimo autorius gydytojas Olatas Lahlis, pagreitinto įsiminimo procesas prasideda jau užsnūstant.

Snaudulys svarbus protui, bet taip pat ir kūnui. Prieš metus mokslo pasaulis entuziastingai sutiko žinią, kad reguliarus popiečio pogulis sumažina mirtino infarkto riziką. "Archives of Internal Medicine" paskelbė epidemiologinių tyrimų rezultatus. Buvo tiriami 23 tūkst. graikų, daugiausia peržengusių penkiasdešimtmečio ribą. Graikijoje siesta šventas dalykas, bet vis daugiau intensyviai dirbančių asmenų jos atsisako. Paaiškėjo, kad jie kenkia savo sveikatai, nes žmonių, tradiciškai miegančių siestos metu apie pusvalandį ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, mirties nuo širdies ligos rizika buvo net 37 proc. mažesnė. Iki tol žemas kraujo apytakos sistemos ligų procentas Graikijoje būdavo aiškinamas Viduržemio jūros baseino dieta; dabar paaiškėjo, kad prie to prisideda ir reguliarus popiečio miegelis. Graikų epidemiologinių tyrimų rezultatai taip sudomino mokslininkus, kad keliolikos asmenų kolektyvas Didžiojoje Britanijoje nusprendė tiksliau ištirti kaip elgiasi širdis, kai papietavę atsisėdame fotelyje ir... nuplaukiame. Jie pastebėjo, kad užsnūstant vyksta teigiamų pokyčių kraujo apytakos sistemoje. Širdis ima plakti šiek tiek lėčiau, krinta kraujo spaudimas. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl sumažėja mirtinos širdies ligos rizika, tokią prielaidą daro Johnas Moresas, vienas tyrimo autorių.

Tad jeigu norite ką nors gero nuveikti savo sveikatai, mokykitės snaudimo meno. Jis daro teigiamą poveikį, bet tik tada, kai žinome kada ir kiek ilgai nusnausti. Snūstelėti reikėtų tik prieš penkioliktą valandą - vėliau snaudulys gali virsti normaliu miegu ir sukelti problemų užmiegant vakare,- perspėja daktarė Sara Mednick. Taip pat nereikėtų snausti ilgiau nei pusvalandį. 20-30 minučių miegas yra negilus, jo metu netgi ne visada prarandama sąmonė, todėl lengva nubusti ir "pakrautais akumuliatoriais" imtis kasdieninių užsiėmimų, sako Michalas Skalskis. Jeigu pratęsiame snaudulį, po 40-50 minučių giliai įmingame. Toks miegas, užuot pastatęs mus ant kojų, sukelia specifinę būseną, kurią Sara Mednick vadina "miego inercija". Tada pasijuntame apsunkę ir nelinkę ką nors veikti - bet juk šito nenorime. Kuo sunkiau dirbame, tuo naudingesnis gali būti snaudulio menas. Apie tai daug žino japonai, bene labiausiai nusidirbusi pasaulio tauta, mieganti mažiau kaip šešias valandas per parą. Tačiau jie įvaldė kai ką mums neįsivaizduojamo - inemuri, arba miegą neprarandant ryšio su tikrove. Jie gali miegoti visur: ant suoliuko parke, traukinyje arba darbo susirinkime, bet jeigu šefas ko nors paklausia, jie atsimerkia ir sąmoningai atsako. Šito meno japonai mokosi nuo vaikystės, todėl geriau neturėkite vilčių - mes tokios tobulybės snausdami nepasieksime. Tačiau gali būti, kad kada nors snaudulys taps ir mūsų dienos nuolatine dalimi. Prancūzijos sveikatos ministerija jau pradėjo svarstyti galimybę darbo vietose įvesti trumpas pertraukas miegui. Niujorko "Empire State Building" pirmame aukšte atidarytas pirmasis snaudulio salonas "MetroNaps", kur gali įpulti išvargę darbuotojai. Nors tai nepigus malonumas (apie 15 dolerių už 20 minučių miegelį), paslauga tokia paklausi, jog vietos rezervuojamos internetu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"