TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas

2012 09 26 8:38
PA/Scanpix nuotrauka

Gausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad visame pasaulyje dauguma suaugusiųjų ir vaikų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir fizinio aktyvumo lygis toliau mažėja visose amžiaus grupėse. Be to, fizinis aktyvumas reikšmingai sumažėja vaikams augant.

Fizinis pasyvumas plačiai pripažintas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, šalia žalingų įpročių, netaisyklingos mitybos ir kt., susirgti įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Daugelyje tyrimų fizinis pasyvumas vaikystėje nurodomas kaip vienas svarbių veiksnių, kuris tiesiogiai prisideda prie vaikų ir paauglių globalaus nutukimo paplitimo Europoje ir visame pasaulyje. Nutukimas ir fizinis pasyvumas yra laikomi pačiais didžiausiais 21-ojo amžiaus visuomenės sveikatos iššūkiais.

Taigi, fizinis aktyvumas, kaip būtina sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikia vaiko sveikatą (o vėliau ir suaugusiojo) ir mokymosi rezultatus. Tą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai.

Vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo būklė Lietuvoje

Lietuvoje yra atlikta nemažai vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo tyrimų. Paminėsime tik reprezentatyvius, didelės imties ir tikslumo tyrimus.

Kūno kultūros ir sporto departamento užsakymu 2005 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos studijoje „Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimas“ nustatyta, kad tik 9,8 proc. mergaičių ir 18,6 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas.

Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, maždaug pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština (41,4 proc.) arba mankštinasi retai (12,5 proc.). Daug laiko vaikai praleidžia pasyviai, prie televizoriaus ar kompiuterio.

Tačiau kitu tyrimu nustatyta, jog daugiau nei pusė tirtų vaikų (10–11 metų amžiaus) lanko sporto mokyklą ar klubą ir skiria tam nuo 1 iki 3 val. per savaitę; kasdien arba kelis kartus per savaitę aktyvūs lauke būna 83,5 proc. berniukų ir 76,3 proc. mergaičių.

Pagal tarptautinio HBSC 2000/2001 m. tyrimo duomenis, PSO rekomendacijas atitinkantis Lietuvos, bei kitų tyrime dalyvavusių valstybių vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas 11 metų amžiaus grupėje tarp mergaičių buvo 45 proc., o tyrime dalyvavusių šalių mergaičių – 33,1 proc., berniukų atitinkamai – 54 ir 43,8 proc. 15 metų amžiaus grupėje: tarp mergaičių 27,3 proc., tyrime dalyvavusių šalių – 22,3 proc., tarp berniukų atitinkamai – 44,6 ir 35,3 proc.

Lyginant Lietuvos moksleivių fizinį aktyvumą su Europos Sąjungos šalių moksleivių fiziniu aktyvumu (2009–2010 m.), nustatyta, kad jis nėra geras, tačiau panašus į Europos Sąjungos vidurkį.

Gana didelis Lietuvos vaikų ir suaugusių fizinio aktyvumo tyrimų duomenų neatitikimas gaunamas, nes tyrėjai naudojasi labai skirtinga tyrimo metodologija ir metodika. Taip pat dažnai naudojami pačių sukurti klausimynai (dažniausiai skirti ne vien fiziniam aktyvumui, bet daugiau gyvensenai bei įpročiams tirti), kurių tikslumas nėra patvirtintas objektyviais matavimo metodais. Taip pat tyrimams naudojama įranga ar instrumentai, kurie nėra sertifikuoti ir pan.

Svarbiausios fizinio aktyvumo sąvokos ir apibrėžimai

Visos svarbiausios fizinio aktyvumo nuostatos (sąvokos) buvo išsamiai suformuluotos ir pagrįstos 20 a. 7–9 dešimtmečiuose. Tačiau pačios fizinio aktyvumo rekomendacijos nėra kažkokių baigtinių aksiomų rinkinys – jos yra nuolat persvarstomos ir tobulinamos.

Fizinis aktyvumas(angl.physical activity)yra apibrėžiamas kaip griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje.Bendrasis fizinis aktyvumasgali reikštis penkiose gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinėje (vaikams ir paaugliams mokykla), namų ruošos (ūkio darbai), mobilumo (transporto) ir, žinoma, sporto. Tai galima būtų pavadinti 5 pagrindinėmis fizinio aktyvumo formomis. Plačiąja prasme švietimo sistemoje visas šias formas galima būtų suskirstyti į dvi grupes –fizinis aktyvumasmokykloje ir už mokyklos ribų(formalusis ir neformalusis ugdymas). Fizinis aktyvumas mokykloje: 1. rytinė mankšta; 2. įvairūs judrieji žaidimai; 3. sportiniai ir šokių būreliai; 4. žygiai, šventės, akcijos, varžybos, iškylos; 5. kūno kultūros pamokos; 6. aktyvi veikla per pertraukas ir t. t. Už mokyklos ribų galima dar didesnė fizinio aktyvumo rūšių įvairovė ir būtent ji sudaro bendrojo fizinio aktyvumo pagrindą.

Fizinis pajėgumas(angl.physical fitness) − žmogaus fizinio aktyvumo nulemtų požymių visuma. Jį apibūdina kraujotakos bei kvėpavimo sistemų galingumas, individualūs asmens medžiagų apykaitos ir nervų sistemos ypatumai, judėjimo įgūdžiai, raumenų jėga ir ištvermė, kūno sandara ir kt. Bendrais bruožais, asmens fizinis pajėgumas priklauso nuo socialinės ir fizinės aplinkos, asmens gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, motyvacijos), įgimtų ypatybių.

Vidutiniškai 20–30 proc. visų organizmo energijos išlaidų priklauso nuo mūsų fizinės veiklos. Fiziniam aktyvumui tenkanti žmogaus bendrų energijos sąnaudų dalis gali keistis iš esmės: nuo mažiau kaip 10 proc. tarp fiziškai ypač pasyvių asmenų iki daugiau kaip 80 proc. tarp labai aktyvių asmenų.

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas(angl.health-enhancing physical activityHEPA) – tai bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai. Mokslininkai pabrėžia, kad neteisingai parinkus fizinio aktyvumo rūšį, neteisingai dozuojant krūvį, neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, treniruotumą ir fizines ypatybes, neatsižvelgiant į nepalankias aplinkos sąlygas, galima pakenkti sveikatai.

Sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo sąvoka buvo apibrėžta UKK instituto, esančio Tampere mieste, Suomijoje, mokslininkų I. Vouri ir P. Oja 1990-ųjų pradžioje. Buvo akcentuojamas faktas, jog visa vidutinio intensyvumo fizinė veikla ar ją viršijanti (didelio intensyvumo fizinis aktyvumas) susijusi su mobilumu, žmogaus darbinė, namų ūkio ar laisvalaikio veikla gali būti naudinga sveikatai.

Fizinio krūvio intensyvumas gali būti matuojamas keliais skirtingais metodais. Vienas iš paprastesnių yra Karvoneno formulė (pagal autorių), kuri taikoma paaugliams ir suaugusiesiems. Joje atsižvelgiama į asmens širdies susitraukimų dažnį (toliau – ŠSD) ramybės būsenoje. Treniruoto asmens (ypač treniruojant ištvermę) ŠSD ramybės būsenoje gali siekti iki 40 k./min. Suaugusio ir paauglio vidutinis ŠSD – 60–80 k./min. Kadangi vaikų pulsas yra labilus ir dažnesnis, todėl naudojamos specialios širdies susitraukimų dažnio ramybės būsenoje lentelės pagal amžiaus grupes. Reikia nepamiršti, kad širdies susitraukimų dažnis toje pat amžiaus grupėje (kaip ir kitos fiziologinės funkcijos) gali skirtis 20 kart./min. ar net daugiau. TaigiKarvoneno formulė: siekiamas ŠSD krūvio metu=krūviointensyvumas (išreikštas proc.) / 100 × (ŠSD max. – ŠSD ramybės būsenoje) + ŠSD ramybės būsenoje.

Maksimalus širdies susitraukimų dažnis skaičiuojamas pagal formulęŠSD max. = 200 – amžius (išreikštas metais). Jigali būti praktiškai taikoma paaugliams, t. y. nuo 12 metų amžiaus, ir suaugusiems asmenims. Pavyzdžiui, jei paauglys yra 12 metų amžiaus, tai jo maksimalus ŠSD būtų: 200 – 12 = 188 kart./min.. Maksimalaus pulso nerekomenduojama viršyti, ypač reguliariai nesimankštinantiems asmenims. ŠSD rezervas skaičiuojamas taip:ŠSD rezervas =ŠSD max. – ŠSD ramybės būsenoje.Mūsų nagrinėjamu atveju tai 188 – 80 = 108kart./min. Tai labai svarbus treniruotumo kriterijus, rodantis, kiek intensyvaus fizinio krūvio metu gali padidėti ŠSD. Toliau pateikiamas fizinio krūvio intensyvumo apibūdinimas naudojant ŠSD rezervą (procentais) ir asmens fizinio krūvio suvokimo reitingą (Borgo vizualinė skalė, kur asmuo krūvį įsivertina balais nuo 0 iki 20).

Santykinis krūvio intensyvumo vertinimas

 

ŠSD rezervas proc.

 

Krūvio suvokimo reitingasbalais(pagal Borgo skalę)

 

Labai lengvas 

<20

<10

Lengvas

20–39

10–11

Vidutinis

40–59

12–13

Sunkus (intensyvus)

60–84

14–16

Labai sunkus (labai intensyvus)

>85

17–19

Maksimalus

100

2

 

ŠSD rezervas proc.

 

Krūvio suvokimo reitingasbalais(pagal Borgo skalę)

 

Labai lengvas 

<20

<10

Lengvas

20–39

10–11

Vidutinis

40–59

12–13

Sunkus (intensyvus)

60–84

14–16

Labai sunkus (labai intensyvus)

>85

17–19

Maksimalus

100

2

Būtina prisiminti, kad vidutinio intensyvumo fizinis krūvis atitinka maždaug 40–60 procentų asmens ŠSD rezervo.

Vaikų ir suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono būstinė duoda tokiassveikatą stiprinančio fizinio aktyvumorekomendacijas vaikams ir paaugliams: visi mokiniai turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau kaip 60 minučių kasdien. Tačiau nemaža dalis mokslininkų šias rekomendacijas laiko minimalistinėmis ir siūlo jas padidinti.

Rekomendacijose pabrėžiama, kad per dieną visa fizinė veikla gali būti padalyta į trumpesnius nei 60 min. periodus (pavyzdžiui, 2 kartus po 30 min. ar 3 kartus po 20 min.). Ji turėtų būti kuo įvairesnė, patrauklesnė ir įkvepianti tolesnį norą mankštintis, nes vaikų nuostatoms, įpročiams ir motyvacinei sistemai būdingas labilumas ir būtinos nuolatinės teigiamos paskatos iš išorės.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono būstinė duoda tokias sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas suaugusiesiems: kasdien dalyvauti ne trumpesnėje nei 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje. Suaugę asmenys per sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą turi išeikvoti apie 150 kcal (kilokalorijų) per dieną arba apie 1000 kcal per savaitę.

Pabrėžiama, kad didesnis fizinio aktyvumo intensyvumas ar ilgesnis fizinis aktyvumas (kai išeikvojama apie 200 kcal per dieną) turi dar didesnį teigiamą poveikį suaugusiųjų sveikatai.

Didelio intensyvumo treniruotė(fizinės veiklos intensyvumas)yra naudingesnė sveikatainei vidutinio intensyvumo. Tai dažnai akcentuojama naujausiuose moksliniuose straipsniuose.

Taip pat būtina pabrėžti, kadfizinė veikla turi būti reguliari(tiek vaikams, tiek suaugusiesiems),kad teigiamai paveiktų fizinį pajėgumą ir sveikatos būklę.Mankštindamiesi vieną dieną per savaitę nepagerinsime nei fizinio pajėgumo, nei sveikatos, o tik padidinsime perkrovimo ir traumų galimybę. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo kasdieninę bent jau vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų kažkokių ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Juk ne kiekvienas vaikas ar paauglys mėgsta sunkiai fiziškai dirbti. Beje,dvi treniruotės per savaitę padidina fizinį pajėgumą, jei fizinė veikla (treniruotė, pratybos) yra intensyvios (60–80 proc. ŠSD rezervo) ir pakankamai ilgai trunka(ne mažiau kaip 1,5 val.). Tai ganėtinai intensyvus treniruočių režimas (priimtinas ne kiekvienam), siekiant sportinių rezultatų, pavyzdžiui, lavinant raumenų jėgą.

Daugelis mokslinių šaltinių teigia, kadoptimaliausias krūvis yra ne mažiau kaip 3 treniruotės (pratybos) per savaitę,o sportuojant 4–5 kartus per savaitę galima greičiau pasiekti aukštesnį fizinio pajėgumo lygį, ypač lavinant raumenų jėgą.

Įvairūs fizinio aktyvumo vertinimo metodai

Bendrai fizinis aktyvumas matuojamas (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) ar vertinamas labai įvairiais metodais, kurie bendrai skirstomi į objektyvius (instrumentinius) ir subjektyvius:

  1. I.                  Objektyvūs tyrimo (matavimo) metodai:

  • Tiesioginis elgesio stebėjimas.Vertinama įvairaus intensyvumo fizinio aktyvumo rūšis, dažnumas ir laikas, įvertinamos energijos sąnaudos MET. Tai brangus metodas, reikalaujantis didelių darbo sąnaudų, bet labai tikslus.

  • Tiesioginė ar netiesioginė kalorimetrija.

  • Dvigubai žymėto vandens metodas. Tai „auksinio standarto“ metodas, skirtas įvertinti bendras energijos sąnaudas per dieną. Jis yra per brangus naudoti didesniuose tyrimuose, tačiau labai naudingas patvirtinti kitų tyrimo metodų tikslumą (patikimumą) ir gali būti tinkamai panaudotas skaičiuojant energijos sąnaudas fizinio aktyvumo metu.

  • Žingsniamačiai(pedometrija). Tai gana pigus metodas, kai matuojamas žingsnių skaičius, tačiau nėra labai tikslus ir ne visada tinkamas. Šiuolaikiniai žingsniamačiai atlieka daug daugiau funkcijų.

  • Širdies dažnio monitoriai.Matuojamas širdies susitraukimų dažnis, vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio intensyvumas, dažnumas ir trukmė, o pagal specialias lygtis apskaičiuojamos energijos sąnaudos. Gana pigus ir tikslus metodas, padedantis tiksliai dozuoti fizinį krūvį ir tiksliai apibūdinantis organizmo fiziologines reakcijas.

  • Akcelerometrai.Matuojama akceleracija – kūno judėjimo pagreitis, įvertinamas kūno judėjimo intensyvumas, dažnumas ir trukmė. Gana brangus metodas, nes kartais papildomai reikalingas kompiuteris su programine įranga duomenims apdoroti, pakankamai didelis matavimų tikslumas. Kai kurie akcelerometrai turi savo procesorius ir patys apdoroja gaunamą informaciją bei ją pateikia ekrane.

  • Akcelerometrai su širdies dažnio stebėjimo funkcija.Matuojama akceleracija ir pulso dažnumas, energijos sąnaudos fizinio aktyvumo metu, fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė. Brangus metodas, bet didelis matavimų tikslumas ir patikimumas.

  • Įvairūs atskiri fizinio pajėgumo testai(jėgos, ištvermės, lankstumo, koordinacijos ir kt.).

  1. II.                    Subjektyvūs matavimo metodai:

  • Asmenų apklausos metodas – įvairūs protokolai, klausimynai, dienynai ir anketos.Vertinamas įvairaus intensyvumo fizinio aktyvumo dažnis ir laikas, kartais vertinamas ir sėdimas darbas (fizinis pasyvumas), vertinamos įvairios fizinio aktyvumo formos, kartais įvertinamos apytikslės energijos sąnaudos MET. Šis metodas pigus, lengva surinkti didelės apimties duomenis ir juos apdoroti, tačiau mažas duomenų patikimumas, ypač renkant duomenis iš vaikų.

  • Fizinio krūvio vertinimas naudojant Borgo suvokto fizinio krūvio skalę ir kt.

I.                  Objektyvūs tyrimo (matavimo) metodai:

Tiesioginis elgesio stebėjimas.Vertinama įvairaus intensyvumo fizinio aktyvumo rūšis, dažnumas ir laikas, įvertinamos energijos sąnaudos MET. Tai brangus metodas, reikalaujantis didelių darbo sąnaudų, bet labai tikslus.

Tiesioginė ar netiesioginė kalorimetrija.

Dvigubai žymėto vandens metodas. Tai „auksinio standarto“ metodas, skirtas įvertinti bendras energijos sąnaudas per dieną. Jis yra per brangus naudoti didesniuose tyrimuose, tačiau labai naudingas patvirtinti kitų tyrimo metodų tikslumą (patikimumą) ir gali būti tinkamai panaudotas skaičiuojant energijos sąnaudas fizinio aktyvumo metu.

Žingsniamačiai(pedometrija). Tai gana pigus metodas, kai matuojamas žingsnių skaičius, tačiau nėra labai tikslus ir ne visada tinkamas. Šiuolaikiniai žingsniamačiai atlieka daug daugiau funkcijų.

Širdies dažnio monitoriai.Matuojamas širdies susitraukimų dažnis, vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio intensyvumas, dažnumas ir trukmė, o pagal specialias lygtis apskaičiuojamos energijos sąnaudos. Gana pigus ir tikslus metodas, padedantis tiksliai dozuoti fizinį krūvį ir tiksliai apibūdinantis organizmo fiziologines reakcijas.

Akcelerometrai.Matuojama akceleracija – kūno judėjimo pagreitis, įvertinamas kūno judėjimo intensyvumas, dažnumas ir trukmė. Gana brangus metodas, nes kartais papildomai reikalingas kompiuteris su programine įranga duomenims apdoroti, pakankamai didelis matavimų tikslumas. Kai kurie akcelerometrai turi savo procesorius ir patys apdoroja gaunamą informaciją bei ją pateikia ekrane.

Akcelerometrai su širdies dažnio stebėjimo funkcija.Matuojama akceleracija ir pulso dažnumas, energijos sąnaudos fizinio aktyvumo metu, fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė. Brangus metodas, bet didelis matavimų tikslumas ir patikimumas.

Įvairūs atskiri fizinio pajėgumo testai(jėgos, ištvermės, lankstumo, koordinacijos ir kt.).

II.                    Subjektyvūs matavimo metodai:

Asmenų apklausos metodas – įvairūs protokolai, klausimynai, dienynai ir anketos.Vertinamas įvairaus intensyvumo fizinio aktyvumo dažnis ir laikas, kartais vertinamas ir sėdimas darbas (fizinis pasyvumas), vertinamos įvairios fizinio aktyvumo formos, kartais įvertinamos apytikslės energijos sąnaudos MET. Šis metodas pigus, lengva surinkti didelės apimties duomenis ir juos apdoroti, tačiau mažas duomenų patikimumas, ypač renkant duomenis iš vaikų.

Fizinio krūvio vertinimas naudojant Borgo suvokto fizinio krūvio skalę ir kt.

 

Įvairūs instrumentiniai tyrimai, skirti matuoti fizinį aktyvumą, turi būti ne tik pripažinti ir patikimi, bet taip pat ir naudotini didelėms gyventojų grupėms tirti. Bet koks naujai pasiūlytas instrumentas turėtų būti išbandytas lyginant jį su vadinamuoju „aukso standartu“ (matavimo kriterijaus patikimumas) – tiesioginiu elgesio stebėjimu, tiesiogine ar netiesiogine kolorimetrija ar dvigubai žymėto vandens metodu [60]. Tik tada galima teigti, kad naujas metodas yra tikslus ir patikimas.

Mokykloje, esant didelėms vaikų grupėms sporto salėje (klasėje 20, 30 ar net daugiau moksleivių), turint mažai laiko (pamokos trukmė 45 min., o pats užsiėmimas trunka 30–35 min.), arba popamokinės veiklos metu reiktų apsiriboti kuo paprastesniais, greitais ir visiems prieinamais metodais.

Tiriant mokinių bendrąjį fizinį aktyvumą, kuris yra daug svarbesnis už tas kelias savaitines kūno kultūros pamokas, kurios daro mažą įtaką mokinių bendrajam fiziniam aktyvumui [63; 64], galima naudotis įvairiais metodais. Vienas iš jų – pedometrija.

Pedometrija

Žingsniamatis arba žingsnių skaitiklis (anksčiau dar vadintas pedometru) pateikia judesių skaičių per numatytą laiko tarpą. Šie prietaisai buvo sukurti registruoti nueitus žingsnius, apskaičiuoti nueitą atstumą, kai žinomas žingsnio ilgis.

Pirmaisiais paprastais mechaniniais žingsniamačiais nueitas žingsnių skaičius ir atstumas buvo išmatuojamas gan netiksliai. Šiuolaikiniai žingsniamačiai neatpažįstamai pakito. Juose gali būti įvedamas asmens svoris, ūgis, amžius ir kiti duomenys, rodomas bendras fizinio aktyvumo laikas, fizinio aktyvumo intensyvumas, jie gali būti naudojami fizinės veiklos metu išeikvoto energijos kiekio apytiksliam skaičiavimui ir pan. Per paskutinius 30 metų buvo pateikta nemažai elektroninių žingsniamačių patikimumo įrodymų dėl nueito atstumo ir padarytų žingsnių skaičiaus apskaičiavimo, dėl galimo visos dienos fizinio aktyvumo įvertinimo bei fizinio aktyvumo intensyvumo ir trukmės apskaičiavimo. Tiesa, lyginamiesiems tyrimams naudojant skirtingų modelių ir firmų žingsniamačius gali kilti neaiškumų vertinant gautų duomenų patikimumą.

Didžiausias žingsnių matuoklių privalumas yra palyginti nedidelė kaina (paprasčiausių modelių kaina prasideda maždaug nuo 30–40 Lt) ir jais labai paprasta naudotis. Žinoma, kuo žingsniamatis pigesnis, tuo didesnę paklaidą daro. Šis objektyvus metodas yra pigus, netrukdantis kasdienei veiklai (tai ypač svarbu tiriant vaikus) ir tinkantis didelių žmonių grupių tyrimui įvairiose situacijose, kai reikia įvertinti bendrą fizinį aktyvumą. Pagrindiniai apibendrinti trūkumai (ypač paprastų, pigių modelių) – nesugebėjimas fiksuoti tokių judesių kaip liemens lenkimas ir tiesimas, liemens sukimas, tempimo pratimai (pilatesas, jogos Asanos), izomeriniai (izokinetiniai) jėgos ar ištvermės pratimai, važiavimas dviračiu, ėjimas ar bėgimas raižyta vietove (kai kinta reljefas, atitinkamai kinta fizinio krūvio intensyvumas) bei nesugebėjimas nustatyti (kas yra ypač svarbu) atliekamų judesių dažnumo ar intensyvumo. Žinoma, moksliniams tyrimams naudojami ne pigūs buitiniai prietaisai, o profesionalūs ir turintys patikimumo sertifikatą, atitinkamą patikimumo klasę ir gamintojo tikslumo garantijas. Nauji šiuolaikiniai žingsniamačiai naudoja tą patį akceleracijos principą kaip akcelerometrai ir nustato kūno padėties kitimą trimatėje erdvėje ir laike.

Vaikų bendrajam fiziniam aktyvumui įvertinti dažniausiai ir naudojama pedometrija arba akcelerometrija. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina ryšį tarp vaikų per dieną nueito žingsnių skaičiaus ir jų aerobinio pajėgumo, kaulų tankio, psichologinės savijautos, arterinio kraujo spaudimo,lipidų ir gliukozės kiekio kraujo plazmoje kūno kompozicijos.Pats žingsniamačio naudojimas (kaip išorinė motyvacinė priemonė)gali vaikui sukelti atitinkamą teigiamą reakciją ir norą sąmoningai paveikti fiksuojamus rezultatus. Todėl žingsniamatis gali būti naudojamas ne vien tik kaip matavimo prietaisas, bet ir kaip įrankis, skatinantis suaugusiojo ar vaiko elgesio pokyčius.

Kas veikia vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą?

Tai pats svarbiausias klausimas, į kurį būtina atsakyti, norint išlaikyti ar net padidinti vaikų bei paauglių fizinio aktyvumo lygį. Vieno atsakymo nėra, kadangi asmenį veikia daug įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Kai kurie veiksniai yra praktiškai pastovūs, nekintami. Tačiau daugumą veiksnių galima pakeisti reikalinga kryptimi arba bent pasiekti kryptingo, nuoseklaus ir laipsniško jų kitimo. Veiksnius, turinčius įtakos vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui, galima suskirstyti į 4 pagrindines grupes:

  1. 1.                 asmeninės psichinės, fizinės ir raidos ypatybės;

  2. 2.                 šeimos (artimųjų) įtaka;

  3. 3.                 fizinė aplinka;

  4. 4.                 socialinė aplinka.

1.                 asmeninės psichinės, fizinės ir raidos ypatybės;

2.                 šeimos (artimųjų) įtaka;

3.                 fizinė aplinka;

4.                 socialinė aplinka.

Kiekvienas vaikas ir paauglys turi unikalių fizinių, psichologinių bei dvasinių savybių. Jo fizinė ir psichinė raida priklauso nuo ekonominių, socialinių, psichologinių, genetinių ir kitokių veiksnių. Todėl labai svarbu, kadkiekvienas pagal galimybes pats pasirinktų fizinio aktyvumo formas bei rūšis, atitinkančias asmeninius polinkius, nuostatas bei individualias savybes. Tada fizinis aktyvumas teiks didelį pasitenkinimą, gerins savivertę, suteiks galimybę bendrauti su bendraminčiais. O kvalifikuotų specialistų priedermė padėti tai padaryti, patarti, kaip ir kokiomis priemonėmis fizinį aktyvumą galima įgyvendinti.

Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros apžvalgą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"