TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vaisiai ir daržovės: ar visada sveika?

2012 07 19 14:45
infobarrel.com nuotr.

Vaisiai ir daržovės – viena pagrindinių žmogaus maisto raciono dalių. Visais metų laikais, o ypatingai atėjus vasarai, vaisių ir daržovių pasiūla vartotojui smarkiai išauga.  Ką ir kaip rinktis ?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė teigia, kad patartina rinktis Lietuvoje užaugintas daržoves ar vaisius.

Anot specialistės, jau vien dėl to, kad vaisiai ir daržovės iš užsienio transportuojami ilgą laiką, jie bus apdoroti augalų apsaugos priemonėmis, kad išsilaikytų švieži transportavimo metu.

Augalų apsaugos priemonių pagrindinę dalį sudaro pesticidai (lot. Pestis-maras, liga + caedo-žudau) - medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos.

Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į: herbicidus – skirtus kovai su piktžolėmis, fungicidus – kovai su grybeliais ir pelėsiais, insekticidus – kovai su vabzdžiais, rodenticidus – kovai su graužikais ir kt.

Atliekant tyrimus, viename produkte nustatoma iki 300 įvairių pesticidų. Įvertinama, ar dėl augalų apsaugos produktų naudojimo atsirandantys pesticidų likučiai neviršija didžiausių leistinų likučių kiekių (DLK), taip pat, ar nepanaudotos neleistinos priemonės.

Bet kurios medžiagos DLK viršijimas maisto produkte gali būti siejamas su įtaka žmogaus sveikatai. Jei daržovės, pavasariniai žalumynai ir kt. užauginti savame sode ar pas močiutę kaime, galima drąsiai teigti, kad tokiose daržovėse pesticidų nebus panaudota. Tačiau natūralios trąšos be abejo naudojamos. Iš šių trąšų į augalus patenka nitratai.

Vartotojams, be abejo, rekomenduojama naudoti vaisius ir daržoves, išaugintus savo ūkyje. Jei tokios galimybės nėra, patariama vadovautis šiomis nuostatomis: valgyti kuo įvairesnius vaisius ir daržoves, teikiant pirmenybę užaugintiems Lietuvoje.

Kaip aiškina S.Ščeponavičienė, vienas iš pagrindinių vaisių ir daržovių vartojimo tikslų – papildyti savo racioną mikroelementais, vitaminais, skaidulomis. Palyginus Lietuvoje užaugintas tradicines daržoves su egzotiškomis galima teigti, kad vartojant mums įprastus burokėlius, bulves, kopūstus, morkas, pupeles, nepamirštant ir vaisių, tikrai savęs nenuskriausime.

Palyginimui:

Bulvės 100g : Vit .C- 16,0 mg, Mg- 23 mg, K- 390 mg.

Burokėliai 100 g.:  Vit. C- 11,4 mg , Mg – 17 mg, K – 197 mg.

Abrikosai 100 g.: Vit. C – 10,5 mg,  Mg – 12 mg., K – 268 mg.

Ananasai 100 g.: Vit. C 20,6 mg., Mg – 17 mg.,K – 190 mg.

Kiek vaisių vartojame?

Sveikos mitybos racione vaisiai vaidina labai svarbų vaidmenį. Įvairius vaisius ir daržoves (geriau šviežius) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g).

1997-2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja tik 86 g vaisių.

Moterys, lyginant su vyrais, daugiau suvartoja šių gėrybių. Nors Lietuvos rinkoje esantis platus vaisių asortimentas gali patenkinti kiekvieno iš mūsų skonį bei poreikį, atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai vaisių vartoja nepakankamai.

Tai byloja ir kita atlikta studija, kuri parodė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai vaisius valgė 22 kartus per mėnesį. Bent kartą per dieną vaisius valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų, o populiariausi vaisiai buvo obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės ir bananai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius.

Dauguma (40 proc.) apklaustųjų žino sveikos mitybos piramidės principą, kad vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną. Kiek mažiau (29 proc.) respondentų nurodė, kad šias gėrybes rekomenduojama valgyti daugiau nei kelis kartus per dieną, o 5 proc. apklaustųjų nuomone – vieną kartą per dieną.

26 proc. respondentų nežinojo, kiek rekomenduojama per dieną suvartoti vaisių. Paaiškėjo, kad apklaustieji labiausiai mėgsta obuolius, bananus, citrusinius vaisius (apelsinus, mandarinus, greipfrutus), persikus, nektarinus, slyvas, kivius, kriaušes. Į klausimą, kur dažniausiai perka vaisius, dauguma (61 proc.) respondentų nurodė prekybos centrą.

Dažniausiai vaisius perka turguje - 23 proc., o kitose vietose – 16 proc. respondentų. 78 proc. apklaustųjų pirkdami vaisius kreipia dėmesį į kilmės šalį. Dauguma (97 proc.) respondentų žino apie vaisių naudą sveikatai.

Vaisių vartojimo reikšmė sveikatai

Vaisių vartojimas turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo insulto.

Vaisių savybės ir nauda

Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų.

Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis. Skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose pateikti lentelėje.

Skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose (RPN–Rekomenduojama paros norma)

Vaisiai

Skaidulinės medžiagos (g) (100 g produkto)

Vitaminai

(100 g produkto)

Mineralinės medžiagos

(100 g produkto)

A (µg)

RPN (µg)

C (mg)

RPN (mg)

K (mg)

RPN

(mg)

Fe (mg)

RPN (mg)

Abrikosai

1,9

254

800

10,5

80

268

2000

0,9

14

Ananasai

1,3

2

20,6

190

0,7

Apelsinai

2,2

19

51,3

214

1,0

Bananai

2,1

26

9,9

370

1,1

Citrinos

3,6

2

48,7

179

1,0

Greipfrutai

2,0

3

42,0

180

0,1

Kiviai

3,0

34

71,0

290

0,8

Kriaušės

2,4

7

3,7

127

0,5

Mandarinai

1,9

85

31,6

229

0,3

Mangai

1,7

335

38,7

190

0,4

Obuoliai

1,9

8

8,0

135

0,6

Persikai

2,3

69

3,6

224

0,5

Slyvos

2,2

48

4,7

225

0,7

Vaisiai

Skaidulinės medžiagos (g) (100 g produkto)

Vitaminai

(100 g produkto)

Mineralinės medžiagos

(100 g produkto)

A (µg)

RPN (µg)

C (mg)

RPN (mg)

K (mg)

RPN

(mg)

Fe (mg)

RPN (mg)

Abrikosai

1,9

254

800

10,5

80

268

2000

0,9

14

Ananasai

1,3

2

20,6

190

0,7

Apelsinai

2,2

19

51,3

214

1,0

Bananai

2,1

26

9,9

370

1,1

Citrinos

3,6

2

48,7

179

1,0

Greipfrutai

2,0

3

42,0

180

0,1

Kiviai

3,0

34

71,0

290

0,8

Kriaušės

2,4

7

3,7

127

0,5

Mandarinai

1,9

85

31,6

229

0,3

Mangai

1,7

335

38,7

190

0,4

Obuoliai

1,9

8

8,0

135

0,6

Persikai

2,3

69

3,6

224

0,5

Slyvos

2,2

48

4,7

225

0,7

 

Lyginant su kitais vaisiais, kaip aiškina  S. Ščeponavičienė, ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A – abrikosuose, manguose, o vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, kiviuose ir manguose. Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies – taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris perneša deguonį, sudėtį.

Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.

Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.

Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą. Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.

Vaisių laikymo sąlygos ir vartojimo ypatumai

Tinkamos laikymo sąlygos yra vienas iš svarbiausių maisto saugos ir kokybės rodiklių. Vaisius rekomenduojame laikyti sausoje, vėsioje vietoje.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas, slyvas bei kivius rekomenduojama laikyti –0,5-0°C, abrikosus, persikus, nejautrius šalčiui obuolius –1-0°C, kriaušes –1-0,5°C, apelsinus 1-5°C, mandarinus 4-8°C, ananasus 7-12°C, greipfrutus bei citrinas 10-15°C, o bananus 13-15°C temperatūrose.

Lietuvoje 1997–2007 metais buvo vykdomas „Elaba“ projektas, kurio metu buvo tirti trumpai laikomų vaisių natūralūs masės nuostoliai. Nustatyta, kad didžiausia natūralia masės netektimi per parą išsiskiria bananų (1,0 proc.) ir ananasų (0,80 proc.) vaisiai. Trumpai laikant saugyklose, mažiausiai masės netenka obuoliai, jų natūrali masės netektis siekia vos 0,08 proc. per parą.

Specialistė  S. Ščeponavičienė vartotojus perspėja, kad vaisius derėtų laikyti atskirai nuo daržovių. Iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas.

Neplauti vaisiai gali būti patogeninių mikroorganizmų šaltinis. Todėl prieš vartojimą nuplaukite vaisius tekančiu geriamuoju vandeniu, pašalinkite pažeistas vietas, nes jose gali kauptis mikroorganizmai. Tvarkant vaisius venkite kryžminės taršos: naudokite atskiras pjaustymo lenteles; įrankius žaliai mėsai, žuviai, vaisiams po panaudojimo kruopščiai nuplaukite; termiškai neapdorotą maistą patariame laikyti atskirai nuo vaisių.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"