TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vanduo – pigiausias vaistas nuo šimto ligų

Dažnas dėmesį sutelkia į tai, ką valgo. Maistas būtinas ne tik alkiui „užmušti‟, valgome tam, kad palaikytume organizmo funkcionavimą. Ir ne bet kokį, o darnų. Tad maitinamės maistu, kuriame yra vitaminų, mineralų, fermentų, amino ir riebalinių rūgščių. O kaip su gėrimu? Ar jis reikšmingas, koks jo vaidmuo? Daugelis įsitikinę, kad šiais laikais svarbiau susidoroti su stresu. Stiprūs gėrimai turėtų padėti užmarštin nugramzdinti problemas. Tačiau, pasak Plinijaus Vyresniojo, romėnų gamtininko, filosofo, rašytojo ir istoriko, kuris pirmasis paminėjo Baltijos vardą ir tai, gyventojai čia renka gintarą bei juo prekiauja, vyne – teisybė, vandenyje – sveikata.

Gyvybei palaikyti būtini paprasčiausi dalykai. Jie nereikalauja bemiegių naktų, begalės energijos ar storų piniginių. Kadaise senovės Graikijos išminčius Aristotelis suformulavo paradoksą: „Vanduo, būtinas gyvybei, yra pigus, o deimantai, be kurių galima apseiti, yra labai brangūs.“ Gyvenimas parodė, kad dažniausiai žmogaus prigimtis trokšta to, kas jį žaloja ir primityvina, geidžia tų malonumų, kurie verčia gyventi prislėgtam, nors iš tiesų žmogui reikia vandens, duonos, šilumos, supratimo, meilės.

Žmonių, gyvūnų, augalų organizmų du trečdalius sudaro vanduo. Be vandens žmogus gali išgyventi apie 3 dienas, be maisto gali prabūti keliasdešimt. Ne veltui senosios civilizacijos buvo kuriamos prie vandens. Pavyzdžiui, Nilo upė buvo traukos centras, prie kurio augo tokios Afrikos cililizacijos, kaip Egiptas ir Nubia (Sudanas). Mesopotamijos pavadinimas graikiškai reiškia „šalis tarp dviejų upių‟ – Tigro ir Eufrato. 1,5-3 tūkst. m. pr. m. e. dabartinio Pakistano teritorijoje vystėsi Harapos ir Mohendžo Daro kultūros, kurios formavosi Sarasvati ir Indo upių slėniuose. Ankstyvoji kinų cililizacija kūrėsi prie Chvagchės (Geltonosios) ir Jangdzės (Mėlynosios) upių. 

Ne vien vandens, kaip gyvybės eliksyro, vartojimas buvo svarbus. Ypatingą reikšmę turėjo ir prausimasis. Nešvarūs, pernešti ligas linkę žmonės buvo išstumiami iš bendruomenės. Tik higienos paisymas tiesė kelią į pasveikimą ir darnų gyvenimą.

Vandens gydomosios savybės buvo aprašytos jau 1500 m. pr. m. e. indų himnų knygoje „Rigvedoje‟: „Apsiplaudamas žmogus įgyja 10 privalumų: jo protas pasidaro blaivus ir gaivus, pats žmogus pasidaro žvalus, sveikas, įgyja jėgų, grožio, atjaunėja, dvelkia švara, jo odos spalva darosi maloni ir patraukia gražių moterų dėmesį‟.

Net krikštas susijęs su vandeniu. Graikų kalbos žodis „baptizein‟ reiškia krikštyti, panardinti, panerti, paskandinti.

Šventoji Teresė vandeniui surado kitų prasmių: vanduo – žmogaus gyvenimas, o sodas yra žmogaus siela; sodas laistomas malda; sodininkas – tas, kas atsakingas už sielą (sodą), gyvenimą (vandenį) ir maldą (laistymą).

Vanduo – vaistas nuo šimto ligų, teigė jau senovės graikų filosofai. Talis Miletietis manė, kad vanduo yra gamtos pradžia. Jis savo nuomonę grindė reiškinių stebėjimu: visa, kas gyva, gyvena dėl drėgmės, o kas mirę, sudžiūsta. Tai liečia ne vien gyvąją gamtą, bet ir žmogų. Vandens trūkumas organizme – dehidratacija pasireiškia įvairiais negalavimais. Priešdėlis de lotyniškai mažėjimą, graikiškai hydor – vanduo. Kitaip tariant, tuomet organizmas praranda daugiau skysčių, nei jų gauna. Nereikėtų pamiršti, kad vandenyje yra mineralų: natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies. Trūkstant vandens jaučiams ir mineralų trūkumas.

Kiekvieną dieną žmonės, išskyrus sergančiuosiuos širdies ir inkstų ligomis, turi išgerti 1,5-2,5 litro vandens. Skysčių perteklius neužsilaiko, jis pašalinamas su šlapimu, o maisto perteklius virsta riebalais.

Netekus 2 proc. vandens, žmogus patiria troškulį, praranda apetitą, sausėja jo oda. Netekus 5 proc. vandens, apima nuovargis, raumenų silpnumas, paspartėja širdies plakimas, svaigsta galva, nesugebama sutelkti dėmesio. Praradus 10 proc. vandens, kyla širdies infarkto ar insulto pavojus, netekus 20 proc. ir daugiau, gali užgesti gyvybė. Taigi dehidracija gali būti lengva, vidutinė ir sunki.

Skaudančią galvą gydome tabletėmis, bet gal mūsų organizmas signalizuoja, kad jam trūksta vandens? Tuomet gali apimti raumenų spazmai, sumažėti kraujospūdis, išsausėti gleivinė, atvėsti oda ir galūnės, užkietėti viduriai, įdubti akys, organizmas į aplinką gali reaguoti lėčiau, galime pasijusti pavargę, apsvaigę, dirglūs, staigiai atsistojus galimas nualpimas. Esant sunkiai dehidratacijai, žmogus gali netekti sąmonės, tinsta liežuvis, kartais laukia mirtis. Taip organizmas protestuoja prieš to, be ko negali gyventi, trūkumą.

Skaidrus, bekvapis, beskonis skystis organizmui reikalingas labiau nei bet kas, nes jis yra: 

• Plastikos chirurgas. Vanduo drėkina kūno paviršiaus dangalą – odą, tik iš vidaus, veikia kaip drėkinamasis kremas. Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta.

 • Kūno temperatūros balansuotojas.

 • Organų aprūpintojas mineralais, maistingomis medžiagomis.

 • Virškinimo proceso dalyvis. Kuo daugiau geriate vandens, tuo daugiau išsiskiria virškinimo sulčių, veiksmingiau skaidomos ir pasisavinamos maisto medžiagos.

 • Atliekų šalintojas. Vanduo praskiedžia kraujyje esančius ligos pradus ir juos pašalina. Tai ypač svarbu diabetikams. Vandens gėrimas yra geriausias būdas išvengti inkstų problemų.

 • Vanduo apsaugo ir sutepa sąnarius, sustiprina raumenis.

Kitaip tariant, vandens reikia smegenims, plaučiams, kraujui, raumenims, inkstams, kepenims, kaulams. Pažvelk į vandens lašą ir pamatysi visą pasaulį, teigia romėnų išmintis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"