Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Varmijos Mozūrų regiono įdomybės

 
2017 02 22 13:19
Lenkijos Turizmo Departamento nuotraukos

Tai keli tūkstančiai ežerų, dažnai tarpusavyje sujungtų kanalais. Tai salos, slepiančios čakras – galios vietas, senovės buveinių pėdsakus, kormoranų, pilkųjų garnių, gulbių nebylių karalystes. Tai ornitologijos, kraštovaizdžių rezervatai bei trys girios, kurių didžiausia – Pisos giria.

Rudenį verta išsiruošti į žygį pasigrožėti laukiniais paukščiais iš stebėjimo bokštų. Žiemą laukia įvairaus sunkumo slidinėjimo trasos bei viena geriausių Europoje rogučių trasa ant Gražaus kalno (Piękna góra) Geldapės apylinkėse. Dauguma Varmijos ir Mozūrų upių neužšąla ir puikiai tinka plaukimui baidarėmis net ir žiemą. Galima išbandyti buriavimą ant ledo, kuris čia praktikuojamas jau 100 metų. Įgudę žmonės gali nardyti ir po ledu. Žiemą ežerai būna neįtikėtinai skaidrūs. Ruduo ir žiema – puikus metas ekskursijoms. Gotikinės pilys, viduramžių vienuolynai, barokinės bažnyčios, gynybinės sienos, rotušės ir raudonų plytų namai, unikalus pasauliniu mastu Elbingo kanalas ir pasienio stulpas, pastatytas Žygimanto Augusto laikais Karūnos, Lietuvos ir Prūsijos sienų sankirtoje. O vasarą Mozūrai – tai puiki vieta poilsio gamtoje ir ramybės ištroškusiems žmonėms, toli nuo didmiesčių aglomeracijų ir kasdienio skubėjimo tempo. Hamakas, pakabintas tarp obelų, gandras, vaikščiojantis sode, ant grotelių kepta žuvis, pirkta tiesiai iš žvejo – kiekvienas, teikiantis pirmenybę ramiam poilsiui ir mėgstantis glaudų ryšį su gamta, jausis čia kaip žuvis vandenyje.

Varmijos ir Mozūrų regioną drąsiai galima vadinti turistiniu regionu. Nors šis gražus regionas dar neturi nacionalinio parko, čia yra 8 gamtos parkai bei 104 rezervatai ir žmogaus rankos neliestos girios: Borecko giria su stumbrų rezervatu Voliske, Napiwodzko-Ramucka, Nidzisos bei Pisos ir Romintos girios. Dėl daugiau nei 3000 ežerų kraštas atrodo kaip didelis mėlynas paukštis, ištiesęs savo sparnus miškų fone. Mozūrai – Septynių naujų gamtos stebuklų konkurso finalininkas.

Didieji Mozūrų ežerai – tai populiariausia Lenkijoje vidaus vandenų laivybos akvatorija. Šimtai mažų ir didelių jachtų ir valčių nuomos bendrovių net reikliausiems buriuotojams siūlo šiuolaikiškas ir prabangias jachtas su visais patogumais, pastatytas pagal moderniausias laivų statybos tendencijas (šiuo metu Lenkija yra viena iš pirmaujančių Europos valstybių vidaus vandenų laivybos jachtų statybos srityje). Buriuotojų laukia gražus, įvairus, puikiai aprūpintas Didžiųjų Mozūrų ežerų takas (lenk. – Szlak Wielkich Jezior Mazurskich), kurį įveikti galima tik daugiau nei per 10 dienų.

Regiono vasaros sostinė – Mikolaikai (Mikolajki). Tai triukšmingas, pilnas žmonių miestelis su keliomis siauromis gatvelėmis ir žvejų nameliais, valčių prieplauka bei nesuskaičiuojamu kiekiu pensionatų, mažų restoranėlių bei smuklių. Sezono metu čia organizuojamos regatos ir festivaliai.

Didžiulė turistinė regiono pramoga – tai Žalgirio mūšio laukas, kur kasmet nuo 1410 metų lenkų ir lietuvių kariai nugali kryžiuočius.

Varmijos ir Mozūrų regioną puošia raudonų plytų gotikinės pilys. Bartėnų pilis atlaikė karus bei socializmo laikotarpį. Tuo tarpu Elko piliai nepasisekė ir šiandien ten liko tik griuvėsiai. Gižycko ir Ryno pilyse įsikūrė prabangūs viešbučiai, o Kentšyne – krašto muziejus. Dzialdove atrasta 300 000 archeologinių radinių. Varmės Lidzbarko pilis – vyskupo rezidencija, pastatyta pagal kryžiuočių pilių pavyzdį – didžiuojasi savo sienų tapyba. Olštyno pilyje įsikūręs Varmijos ir Mozūrų muziejus, o Nidzicos pilis vadinama vartais į Varmiją. Rešliaus pilis didžiuojasi vartų bokštu bei kitu dideliu, cilindriniu bokštu. XIX a. šios pilies požemiuose buvo laikoma paskutinioji nelaimėlė, apkaltinta raganavimu.

Taip pat verta apsilankyti Gandrų bokšte Dobre Miaste – tai gynybinės sienos fragmentas. Bokštas taip gražiai pavadintas dėl to, kad jo viršuje apsigyveno gandrų šeima.

Elbingo kanalas pripažintas istorijos paminklu, o 2007-aisiais dienraščio „Rzeczpospolita“ surengtuose rinkimuose – vienu iš septynių Lenkijos stebuklų. Kanalo ilgis su atšakomis – 151,7 kilometro. Kanalas jungia Drūso ežerą su Druvinčios upe bei Jeziorako ežeru. Taip pat per Elbingo upę kanalas yra sujungtas su Aistmarėmis, o per Jogailos kanalą, Nogato ir Vyslos upes – su Baltijos jūra. Kanalui priklauso ežerai, kurių lygių skirtumas siekia 100 metrų. Iš kitų Europos kanalų jis išsiskiria tuo, kad turi 5 rampas, kuriomis laivai yra pakeliami naudojant specialias bėgiais riedančias platformas. Pirma kanalo atkarpa pradėjo veikti 1860-aisiais.

Janove prie Elbingo neseniai buvo atrastas Drūsuo prekybos uostas su amatininkų ir pirklių gyvenviete. Be Volino, Drūsuo buvo svarbiausias tolimosios prekybos centras Baltijos jūroje. Drūsuo reikšmę tuometinės Europos arenoje patvirtina archeologų rasti daiktai, pagaminti Reinlande ar Bizantijoje. Drūsuo lobiai yra eksponuojami Elbingo archeologiniame muziejuje.

Karybos mylėtojus pradžiugins ekskursija į Hitlerio būstinę „Vilko guolis“ su bunkerio griuvėsiais, kur buvo pasikėsinta į Hitlerį.

Kitas ekskursijos punktas – Bojeno tvirtovė Gižycke. Karaliaus Frydricho Vilhelmo IV įsakymu 1844–1856 metais pastatyta tvirtovė yra žvaigždės formos. 1941–1942 metais tvirtovės teritorijoje veikė laboratorija, kurioje buvo vertinama į „Vilko guolį“ tiekiamo maisto kokybė. Gižycko tvirtovė yra puikioje vietoje, siaurame sąsiauryje tarp dviejų didelių Mozūrijos ežerų – Kisaino ir Negotino.

Lesneve (Leśniewo) verta pamatyti paslaptingąjį Mozūrų kanalą. Jo statyba buvo pradėta 1911 metais, tačiau iš penkių numatytų šliuzų buvo pastatytas tik vienas ir tas neužbaigtas. Ant betoninės sienos liko grėsmingas Trečiojo reicho herbo pėdsakas. Paslaptingasis Mozūrų kanalas palieka didelį įspūdį.

Varmijos Mozūrų Stančikuose yra du lygiagrečiai einantys įspūdingi tiltai, savo išvaizda primenantys Senovės Romos akvedukus prie Pont du Gard. Tai geležinkelio, jungiančio Geldapę su Žydkiemiu Romintos girios pakraštyje, fragmentas. Tai ne bet kokia atrakcija – jos ilgis 180 metrų, plotis – 31 metras.

Toks pat įdomus ir Gižycko sukamasis tiltas, pastatytas 1898 metais virš Lučansko kanalo. Turistai laukia, kol bus demonstruojamas tilto atidarymas ir uždarymas rankiniu būdu, jis trunka penkias minutes. Šio išradimo konstrukcija yra tokia, kad 100 tonų sveriantį tiltą rankiniu būdu aptarnauja tik vienas žmogus. Iš perkėlos operatoriaus gausime atmintinio antspaudo kopiją – savo buvimo ant Gižycko sukamojo tilto įrodymą.

Varmijos Mozūrų regiono įdomybės – tai ir Vesterno miestelis Mrongovile, XIX a. pradžios piramidė Rapoje bei slidinėjimo keltuvas Mrongove. Mozūrų krašto muziejus Owczarnia (liet. – Avidė), veikiantis istoriniame name, pristato tradicinį Mozūrų gyvenamosios patalpos įrengimą su regionui būdinga tamsia virtuve su atviru židiniu.

Laukinių gyvūnų parke Kadzidlove gyvena Sibiro elniai, bizonai, vilkai, taurai, stirnos, lenkų poniai (išnykusių tarpanų palikuoniai), danieliai, briedžiai bei bebrai.

Lankantis Varmijos Mozūrų regione, būtina pamatyti Fromborko piliakalnį (lenk. – Wzgórze Zamkowe). Šiame mažame uostamiestyje laikas bėga lėčiau. Vasaros vidury takeliai tarp baltų namelių primena Graikijos vietoves. Viena Buriavimo bokšto akimi Fromborkas žiūri į Aistmares, o kita – į katedrą bei pilį. Katedroje su puikiais vargonais, kur kiekvienas vargonų vamzdis yra papuoštas skraidančiu angeliuku, vyksta Tarptautinis vargonų muzikos festivalis, čia neseniai atrasta ir Mikalojaus Koperniko palaidojimo vieta.

Pilis turi du bokštus. Privatus astronomo bokštas, kur yra ir jo butas bei kabinetas, ir Radziejowskio bokštas, kuriame yra Fuko švytuoklė. Netoli, už pilies sienų, gražiame sode yra sena Šv. Dvasios bažnyčia. Ten galime susipažinti su medicinos istorija. Medicinos prietaisai primena kankinimų įrankius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"