TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Varnupių žmonės gręžiasi į senovę

2006 08 01 0:00
Tūkstantmečio piliakalnio papėdėje vėl suskambo liaudiškos dainos, sukosi šokėjų rateliai.
Autoriaus nuotrauka

Nedidelio Marijampolės apylinkių Varnupių kaimo gyventojai, surengę "Kirvakalnio" festivalį, tikisi, kad ilgainiui jų kaimas taps garsus ne vien Lietuvoje, o gal net užsienyje, kaip viena seniausių pagoniškosios Sūduvos gyvenviečių.

Varnupių, arba Kirvakalnio piliakalnis, kuris įvardijamas Sūduvos krašto piliakalnių motina, įrengtas buvusio ežero pakrantėje, dabartinių Amalvos pelkių pietų pakraštyje. Virš žemės paviršiaus piliakalnis iškilęs apie 20 metrų. Gal būta jo ir kiek aukštesnio, tačiau per įvairias negandas jis menko. Per Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnyje buvo iškasti bunkeriai, o Antrojo pasaulinio karo metu - apkasai. Aikštelės viduryje matyti lobių ieškotojų išrausta nemaža duobė.

Vos už 100 metrų nuo piliakalnio stūkso nedidelė kalvelė - Padkavinė. Joje - paminklinis akmuo, vadinamas Pagonių dievaičiu. Jame iškalta pasaga, kurios dalis yra išlikusi iki mūsų dienų, o kita dalis - nuskaldyta. Pasakojama, kad juo buvo paženklintas Napoleono lobis. Kiti sako, kad akmuo žymėjo kūlgrindos per buvusį ežerą pradžią. Kūlgrinda vedė į netoli esantį Šakališkių piliakalnį.

1971 metais grupė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrinėjo Varnupių piliakalnio apylinkes ir iš rastų radinių nusprendė, kad čia senųjų sūduvių gyvenvietės būta net dar prieš mūsų tūkstantmečio pradžią. Archeologai ties Varnupiais rastus radinius linkę suskirstyt į du laikotarpius. Pirmasis prasideda apie II-I amžių prieš Kristų, o antrasis - jau tūkstantmečiu vėliau. Mat kultūrinis sluoksnis glūdi ne tik paviršiuje, bet ir po beveik 4,5 metro molio sluoksniu. Todėl manoma, kad XII-XIV amžiuje ant piliakalnio buvusi pilis naudota kaip gynybinis įtvirtinimas, o anksčiau tai galėjo būti pirmųjų Sūduvos kunigaikščių pilis.

"Esu tikras, kad pagonybės laikais šioje vietoje būta šventovės, - pasakoja praėjusiais metais Varnupių bei aplinkinių vietovių vardus, mitologiją tyrinėjęs Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotojas Albinas Kurtinaitis. - Varnupių, taip pat netoli jo esantis ir iki mūsų dienų išlikęs Šakališkių, kiek tolėliau - Pašlavančio piliakalniai kartu su dar dviem piliakalniais, kurių beveik nebėra, sudarė pagoniškosios vyskupijos centrą. Tai galėjo būti pats seniausias pagoniškosios vyskupijos centras dabartinės Sūduvos krašte".

Kaip pažymi Kurtinaitis, šventykla apėmė nemažą teritoriją ir jungė ne tik piliakalnius. Ant kalvelės, ten, kur dabar yra Daukšių miestelio kultūros namai, kitados būta krivaičių seminarijos. Netoli Šakališkių piliakalnio yra pagonių kunigų kapai, o netoli Šlavančių kaimo gilioje senovėje buvo laidojami pagonių kriviai vyskupai. Vienoje kelio pusėje turėtų būti 77, o kitoje - 93 krivių kapai.

Įvairiais padavimais apipinto piliakalnio papėdėje susirinkę eksperimentinės archeologijos klubo "Pajauta", gyvosios istorijos klubo "Varingiai" nariai susirinkusius aplinkinių kaimų gyventojus, miestelėnus bandė nors kiek sugrąžinti į žilą senovę. Rodė, kaip buvo žiedžiami puodai, apdorojamos naminių gyvulių bei žvėrių odos, gaminami įvairūs žalvariniai ir gintariniai papuošalai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"