Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Velionis diktatorius, rūdijantis laivas ir kova dėl tapatybės

 
Anuomet laivas "Galeb" laikytas prabangos simboliu. Reuters/Scanpix nuotraukos

Viename Kroatijos uoste stovi ypatingas laivas „Galeb“ (liet. „Žuvėdra“), kuris kadaise priklausė Jugoslavijos komunistų lyderiui Josipui Broz-Tito. Ši asmenybė ir jos palikimas šalyje tebekelia daug prieštarų.

2020 metais Rijeka rengiasi tapti Europos kultūros sostine. Miesto valdžia išsirūpino iš Europos Sąjungos pinigų, kad iki to laiko restauruotų rūdžių graužiamą laivą „Galeb“ ir įkurtų jame muziejų. Planuojama išsaugoti kai kuriuos ten esančius baldus, turkio spalvos kriauklę ir unitazą.

Anuomet 117 metrų ilgio ir 15 metrų pločio laivas laikytas prabangos simboliu. Tiesa, pradžioje juo iš Afrikos į Italiją turėjo būti plukdomi bananai. Tik po kelių dešimtmečių laivas, pakliuvęs į J. Broz-Tito rankas, virto ištaiginga jachta. Pirmą kartą „Galeb“ tarptautinio dėmesio sulaukė 1953 metų kovą, kai Jugoslavijos lyderis nuplaukė į Didžiąją Britaniją valstybinio vizito. Per 27 eksploatavimo metus laivas matė daug vakarėlių ir garsių žmonių. Jame svečiavosi Nikita Chruščiovas, Moammaras Gadhafi, Indira Gandhi, Elizabeth Taylor, Sophia Loren, Richardas Burtonas.

J. Broz-Tito gimė dabartinės Kroatijos teritorijoje. Jo tėvas buvo kroatas, o motina – slovėnė. Šalies konservatoriams J. Broz-Tito buvo ir liks diktatorius. Todėl laivo atnaujinimo planus jie vertina kaip diktatoriaus kulto gaivinimą ir nostalgiją bendrai federalinei valstybei, nuo kurios kroatams pavyko atsiskirti tik po 1991–1995 metų nuožmaus nepriklausomybės karo. Politiko Zlatko Hasanbegovičiaus teigimu, restauracijos norintys žmonės turėtų paklausti savęs, kaip į tokį žingsnį reaguotų dešimtys tūkstančių Jugoslavijos komunizmo aukų.

Rijekos miesto tarybos narys Ivanas Sararas savo ruožtu aiškina, kad taip tiesiog siekiama kurti dialogą. Liberalesnių pažiūrų atstovai gerbia lyderį už tai, kad jo pasipriešinimo judėjimas padėjo išsivaduoti iš nacių priespaudos. Kai Rijeka tapo Jugoslavijos dalimi, iš miesto masiškai pasitraukė italai. Dėl to dešimtys Istrijos pusiasalio miestų gatvių vis dar pavadintos „išlaisvintojo“ vardu. Žmonėms į atmintį taip pat įsirėžė tuo metu buvusi santykinė laisvė ir gerovė, apie kokią Sovietų Sąjungos respublikų gyventojai esą galėjo tik pasvajoti.

Kovą dėl tapatybės iliustruoja ir kiti dabartinės valdžios sprendimai. Šį mėnesį Zagrebo miesto taryba pervadino sostinės Maršalo Tito aikštę į Kroatijos Respublikos aikštę. Be to, vyriausybė neseniai įsakė nuimti memorialinę lentelę, kabėjusią šalia Antrojo pasaulinio karo koncentracijos stovyklos, nes joje užrašytas šūkis, susijęs su liūdnai pagarsėjusiu laikotarpiu, kai Kroatija buvo marionetinė nacių valstybė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"