Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ĮDOMYBĖS

Versmės. Tėkmės. Sūkuriai

 
Neries vingis ties sostinės Karoliniškių ir Lazdynų kalvomis.

Kartą, prieš dešimtį kitą metų, šarmotą žiemos dieną stebėdamas tylią Neries tėkmę, nugrimzdęs svarstymų sietuvose, staiga netikėtą mintį tarsi žuvį pagavau - manding, upių srautai neša ne tik surinktus krašto laukų, miškų vandenis - jų vagose susitelkia, teka, srūva ir mūsų dvasios tamsiųjų verdenių, skaidriųjų versmių viltys, lūkesčiai, troškimai. Gal viltys tarsi valtys, lūkesčiai - luotai, o troškimai - tai, ... pasakoje paporinta: negerk (nemalšink troškulio) iš avies pėdos - avinėliu pavirsi...

Nuostabu, kaip mes save susieję su vandenimis - klausdami apie upes, ežerus, jūras, ar tik ne savo atspindžius aptariame? Kažin, ar mūsų upeliuose dar gyvena undinės, nimfos? Ar malūnų užtvankose tebegano lynus vandeniai? Kas ten vakarais teška, velėja, plauna, skalauja - laumės, ar tik vanduo sūkuriuoja, srovena, krantus glamonėja?

Senovės Romoje didžiosios upės vaizduotos alegorinėmis dievų figūromis - Tiberis, Nilas skulptorių valia tapo pusiaugula rymantys barzdoti filosofai, Poseidonas - vyriausias vandenų dievas, baroko menininkų išmone, per fontanų vandenis lekia pasikinkęs siautulingus žirgus. Kas žino jų vardus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"