TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vėžio sukėlėjai - dešimtadaliui sveikų moterų

2012 06 26 8:15

Mokslininkai ištyrė Lietuvoje vyraujančius gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo - žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipus ir jų paplitimą. Paaiškėjo, kad mūsų krašto situacija skiriasi nuo kitų valstybių.

Kartu su Bulgarija ir Rumunija Lietuva pirmauja Europoje pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Šią ligą sukelia ŽPV, iš viso yra 17 onkogeninių viruso tipų. Šiuo metu pasaulyje esančios profilaktinės vakcinos apsaugo nuo dviejų vėžį sukeliančių ŽPV tipų - 16-ojo ir 18-ojo.

2009-2011 metais Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto ir Onkologijos instituto mokslininkai vykdė projektą, kuriuo siekta sukurti diagnostikos sistemas nustatyti ŽPV, taip pat ištirti, koks ŽPV paplitimas Lietuvoje bei kokie onkogeniniai tipai vyrauja.

Rezultatai, apie kuriuos LŽ pasakojo tyrimo vadovė, VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja dr. Aurelija Žvirblienė, turėtų gerokai pakoreguoti požiūrį į gimdos kaklelio vėžio profilaktiką.    

Daugiau partnerių, daugiau virusų

ŽPV sukelta infekcija plinta per lytinius santykius. Manoma, kad tai dažniausiai lytiniu keliu plintanti infekcija. Remiantis skaičiavimais, vienu ar kitu viruso tipu pasaulyje infekuota apie pusė milijardo žmonių.

ŽPV sukeltu gimdos kaklelio vėžiu suserga moterys, nors būtent vyrai dažniausiai "prisirenka" ligos sukėlėjų ir juos platina. Vyrai serga labai retai, išskirtiniais atvejais. Dažniau - homoseksualai. Manoma, kad to nedidelio procento varpos bei išangės navikų priežastis yra būtent ŽPV. Tačiau paprastai ŽPV sukelta infekcija vyrams nepasireiškia jokiais simptomais.

"Tai yra tipiškas pavyzdys, kai liga plinta dėl to, kad lytiniai santykiai pradedami su bet kuo ir bet kada. Moteris gali ir neturėti jokio kito partnerio, tik savo vyrą, bet šis jai gali parnešti visą puokštę žmogaus papilomos virusų. Kuo daugiau partnerių, tuo daugiau virusų prisirenkama", - teigė A.Žvirblienė.

Užsikrėtus ŽPV, nebūtinai susergama vėžiu. Vienos moterys nugyvens visą gyvenimą, turėdamos šią infekciją, ir nieko nepajus, o kai kurioms teks liūdnesnė dalia. Tai priklauso nuo daugelio dalykų - streso įtakos, mikrotraumų, hormonų pokyčių, gyvenimo būdo, žalingų įpročių, tarkim, rūkymo ir kita.

"ŽPV infekcijos pikas paprastai būdingas jauno amžiaus moterims, sulaukusioms 16-20 metų. Tai susiję su pirmaisiais lytiniais santykiais. Tačiau daugumai moterų, kurios jaunystėje pasigauna virusą, vėliau jis pranyksta ir nenustatomas, nes jį sudoroja imuninė sistema, kuri tuomet veikia efektyviau. Užsikrėtus vyresnio amžiaus moterims, tikimybė, kad imuninė sistema neįveiks viruso, yra didesnė. Vis dėlto daugumai žmonių infekcija praeina savaime", - tikino imunologė.

Sukūrė paprastus testus

Daugelyje šalių efektyvios profilaktinių patikrų nuo gimdos kaklelio vėžio programos gerokai sumažina sergamumą juo, nes anksti nustačius ikivėžinių ar vėžinių pakitimų galima laiku imtis priemonių ir neleisti ligai progresuoti.

Lietuvoje taip pat vykdoma prevencinė programa, skirta 25-60 metų moterims, pagal kurią kartą per trejus metus nemokamai atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Tačiau šis tyrimas nenustato, ar sveika moteris turi onkogeninį ŽPV virusą, kuris kol kas galbūt neaktyvus, bet ateityje gali pridaryti daug žalos. Vienintelis būdas jį aptikti - molekulinės diagnostikos metodais nustatyti viruso DNR.

Kartu su projekto partneriais - kolegomis iš "Thermo Fisher Scientific" Vilniaus padalinio - VU Biotechnologijos instituto mokslininkai sukūrė diagnostinius testus, leidžiančius gana paprastai nustatyti ŽPV buvimą ir jo tipus. Šios diagnostinės sistemos yra paprastesnės ir pigesnės nei dabar Lietuvoje prieinami komerciniai testai. Tačiau dar nežinia, ar lietuviškas produktas kada nors pasirodys laboratorijose, nes jį pritaikyti rinkoje yra labai brangu.

Beje, tyrimus dėl ŽPV galima atlikti tik laboratorijoje, tai nėra panašu į nėštumo testą, kuriuo pasitikrinti galima ir namuose.

Virusai - trečdaliui moterų  

Taigi pritaikius naująsias diagnostikos sistemas buvo tirtos moterys, atėjusios profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Gauti rezultatai atskleidžia ŽPV paplitimo dažnį šioje socialinėje grupėje, t. y. tarp moterų, besirūpinančių savo sveikata. Tarp asocialių, pas gydytojus nesilankančių pacienčių virusų paplitimas ir jų įvairovė greičiausiai būtų dar didesni.

"Tačiau mūsų tyrimo rezultatus galima vertinti kaip atskleidžiančius bendrą Lietuvos situaciją. Tiesiog tam tikrose socialinėse grupėse virusų paplitimas galbūt būtų didesnis", - komentavo A.Žvirblienė.   

Iš viso ištirta 1200 ląstelių mėginių, paimtų iš 18-80 metų moterų. Paaiškėjo, jog kurį nors iš žmogaus papilomos virusų (iš viso jų žinoma 120 tipų) turi 27 proc., arba beveik trečdalis, sveikų moterų. Onkogeninius ŽPV tipus turėjo apie 10 proc. sveikų moterų. Procentus pavertus skaičiais, tai būtų apie keliasdešimt tūkstančių moterų, kurių dalis vėliau gali susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Beje, net ketvirtadalis onkogeninius ŽPV nešiojančių moterų tokių virusų turėjo ne vieno, o kelių tipų. Suprantama, jog tai dar labiau didina vėžio riziką.

Sutikusios tyrime dalyvauti moterys gavo šią, jų sveikatai svarbią informaciją. Joms patarta kasmet atlikti citologinį tyrimą dėl gimdos kaklelio vėžio. Nors, žinoma, gali būti, kad jos niekada nesusirgs.

Virusų paplitimas skiriasi   

"Tyrinėdami onkogeninių virusų tipų paplitimą nustatėme, kad mūsų situacija skiriasi nuo kitų pasaulio valstybių. Nors Lietuvoje yra gana daug ŽPV 16 tipo sukeltų infekcijų, bet ŽPV 18 tipas mažai paplitęs (kaip jau minėta, profilaktinė vakcina saugo būtent nuo 16 ir 18 ŽPV tipų - aut.). Kitose valstybėse šiedu onkogeniniai tipai yra labiausiai paplitę. Tai patvirtina studijos, atliktos Vokietijoje, Olandijoje, JAV ir kitur, bet mūsų krašto rezultatai - kitokie", - teigė A.Žvirblienė.

Lietuvoje dažniausio - 16 tipo - ŽPV rasta 20 proc. visų tirtų moterų mėginių. Antrasis pagal dažnumą - ŽPV 31 tipas, kurio rasta 5 proc. tirtų mėginių. Panašiai paplitę yra ir ŽPV 33, ŽPV 51, nustatyti apie 3,5-4 proc. tirtų mėginių.  

Kaip rodo kitų mokslininkų atlikti tyrimai, panaši situacija yra ir Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

Vienas iš dviejų onkogeninių ŽPV tipų, nuo kurių saugo vakcinos - ŽPV 18 - buvo aptiktas vos 1 proc. mėginių, paimtų iš sveikų moterų.

Tačiau tiek ŽPV 16, tiek ŽPV 18 buvo dažniau aptinkamas ląstelių mėginiuose, paimtuose iš moterų, jau sergančių gimdos kaklelio vėžiu. Šioje grupėje beveik pusė mėginių turėjo ŽPV 16, o dešimtadalis - ŽPV 18. "Įvertinus onkogeninių virusų tipų paplitimą Lietuvoje, galima teigti, kad esamos vakcinos galėtų apsaugoti maždaug nuo pusės galimų vėžio atvejų", - apibendrino mokslininkė.

Prieš skiepijantis - išsitirti

"Skiepai nuo ŽPV, žinoma, yra didžiulis medicinos mokslo laimėjimas ir gana nemenkai daliai moterų jie sumažina tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau įsitikinimas, kad pasiskiepijus galima visiškai nebesisaugoti, yra klaidingas", - pabrėžė mokslininkė.  

Kadangi onkogeninį virusą galima gauti jau per pirmuosius lytinius santykius, profilaktiškai pasiskiepyti racionaliausia dar prieš pradedant lytinį gyvenimą. Šiais laikais jaunimui tai atsitinka gana anksti, vadinasi, reikėtų skiepyti jau 10-12 metų mergaites.

Klausimas, ar verta tai daryti vyresnėms moterims? Juk jei moteris jau infekuota virusais, nuo kurių poveikio turėtų saugoti profilaktinė vakcina, skiepai nepadės. Tačiau nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse ŽPV masiškai nenustatinėjamas, nes tai yra brangu. Gal tik JAV veikia tokia nacionalinė programa.

Be to, keičiantis partneriams galima "prisigaudyti" kitų tipų onkogeninių virusų, nuo kurių esama vakcina nesaugo, nes, kaip minėta, ji gina tik nuo dviejų tipų vėžį sukeliančių ŽPV.   

Lietuvoje platinama vakcina yra brangi, reikia dviejų jos dozių.  "Todėl panorusios skiepytis vyresnės moterys pirmiausia turėtų išsitirti, ar jos dar neturi šių virusų, kuriems ir skirta profilaktinė vakcina", - patarė A.Žvirblienė. Lietuvoje tai įmanoma, bet komercinis testas taip pat kainuos nemažai pinigų.  

Svarbiausia - atsakomybė   

"Skiepai būtų dar prasmingesni, jei jie būtų platesnio veikimo spektro", - sakė A.Žvirblienė.   

Tokios profilaktinės vakcinos, apsaugančios nuo daugumos onkogeninių ŽPV tipų, jau kuriamos pasaulio laboratorijose ir gali atsirasti rinkoje per artimiausią dešimtmetį.

"Deja, nuo virusų sukeltų infekcijų mes neturime efektyvių vaistų. Todėl pagrindinis mūsų patarimas būtų toks - atsakingai vertinkime savo elgesį ir tarpusavio santykius", - pabrėžė A.Žvirblienė. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"