TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vienuolio statusas aktorystei - ne kliūtis

2012 03 18 11:00

Buvęs pantomimos aktorius, dabar jau 12 metų Pietų Korėjos dzenbudistų vienuolyno vienuolis Kęstutis Marčiulynas Bo Haengas su vaidyba neatsisveikino visiems laikams. Kovo mėnesį jis gimtinėje gastroliuoja su monospektakliu "Auksinė šventykla", į kurį sugulė jo asmeninė budistų vienuolio patirtis.

1950 metais vienas dzenbudizmo vienuolis sudegino garsiąją Kioto Auksinę šventyklą. Vienuolį pripažino išprotėjusiu, o šios istorijos paveiktas japonų rašytojas Yukio Mishima parašė knygą "Auksinė šventykla". Asmeninė reakcija į šią knygą inspiravo K.Marčiulyną sukurti monospektaklį.

Kaunietis aktorius ir režisierius 2001 metais tapo dzenbudistų vienuoliu ir šiuo metu yra žinomas Bo Haengo vardu. 2002-aisiais perskaičiusį knygą, jį sukrėtė tai, kaip autorius interpretuoja šventyklą sudeginusio vienuolio asmenybę. Pernai rudenį įvyko spektaklio premjera, o šį kovą Kęstutis ketina jį parodyti platesnei auditorijai - rengiami pasirodymai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose ir Marijampolėje.

Buvusi gyvenimo draugė - režisierė

"Auksinės šventyklos" režisūros ėmėsi buvusi ilgametė K.Marčiulyno gyvenimo draugė, aktorė Eglė Mikulionytė. Muziką spektakliui sukūrė Gintaras Sodeika. "Su Egle bendraujame labai ilgai. Praeityje statydavome spektaklius, kartu gyvenome po vienu stogu. Net man tapus vienuoliu likome artimi draugai, aš ją labai palaikau, ji mane - taip pat. Nors nesame šeima - juk esu vienuolis, - Eglė man yra daugiau nei tik draugė, - pasakojo K.Marčiulynas. - Kai perkaičiau Y.Mishimos knygą, užsiminiau jai, kad iš šios medžiagos galbūt išeitų spektaklis. Ilgai apie tai mąsčiau savo vienuolyne, o atvažiavęs praėjusį rudenį pasakiau Eglei: "Darom." Ji paragino kurti pačiam, o pamačiusi mano bandymus tapo spektaklio režisiere." Nors E.Mikulionytė ir K.Marčiulynas - abu profesionalūs aktoriai, į vienuolystę pasinėręs Bo Haengas patikino, kad draugės režisierės nuomone besąlygiškai pasitiki ir patarimų klauso. "Ji yra daug profesionalesnė negu aš", - šyptelėjo jis.

Bo Haengas pasakojo, kad dzenbudizmo vienuoliu tapo siekdamas giliau pažinti meditacijos praktikas. "Tradicija, kurią stengiuosi praktikuoti, kelia būtiną sąlygą - vienuolystę. Kitaip negali gauti vietos vienuolyne. Tik būdamas vienuolis galiu mokytis meditacijos, todėl juo ir tapau. Pasirinkau meditaciją, bet galima rinktis ir kitokias dvasinio tobulėjimo praktikas - giedojimus, raštų aiškinimus, arbatos ceremonijas, laipiojimą į kalnus ar šamanizmą", - pasakojo ilgus metus Pietų Korėjos vienuolyne praleidęs lietuvis.

K.Marčiulyno teigimu, vienuolynas, kuriame jis gyvena, yra ne uždaras, o gana pasaulietiškas. "Žiemą ir vasarą mes, vienuoliai, turime vadinamuosius atsiskyrimus - trims mėnesiams užsidarome medituoti. Tačiau pas mus visus metus važiuoja žmonės iš viso pasaulio, mūsų mokykla orientuota į žmones, jų socialines problemas. Palyginimui galiu pasakyti, kad šventykloje yra 12 vienuolių ir apie pusantro tūkstančio vadinamųjų rėmėjų - atvažiuojančių semtis išminties ir gilintis į save žmonių, kurie už buvimą vienuolyne moka pinigus. Iš šių pinigų šventykla bei vienuolynas ir gyvuoja", - aiškino Bo Haengas.

Pantomima mokytojo garbei

K.Marčiulynas prisiminė, kaip švenčiant dvasinio vadovo gimimo dieną jis pirmą kartą po ilgo laiko vienuolyne, kur buvo beveik pamiršęs pantomimos aktoriaus įgūdžius, pagerbdamas mokytoją suvaidino pantomimos etiudą. Pasak lietuvio, dvasinio vadovo gimtadienį beveik 400 žmonių šventė viename Seulo restoranų. Sveikintojai ir vienuoliai ne tik vaišinosi, bet ir kas kaip moka dainavo, deklamavo eiles ar kitaip reiškė jam pagarbą. Viena vienuolių moterų mokytojui sudainavo gražią populiarios operos ariją, nes yra didelė karaokės gerbėja ir turi puikų balsą. "Korėja yra dainuojanti šalis. Nesvarbu, esi vienuolis ar ne, dainos liejasi visą laiką. Karaokė ten labai populiari", - nusišypsojo prisiminęs Kęstutis. Kažkuris iš brolių vienuolių prisiminė, kad prieš įstodamas į vienuolyną K.Marčiulynas buvo pantomimos aktoriumi ir paprašė jo mokytojo garbei ką nors suvaidinti.

"Buvau jauniausias vienuolis, dar net negavęs visateisio vienuolyno nario statuso. Parodžiau vieną etiudą, kuris vadinasi "Gyvenimas". Nors vaidinau be muzikos, kuri šiaip būtų labai pageidautina, mano meistras pasakė, kad turiu talentą, - šypsodamasis prisiminė Kęstutis. - Jie suprato istoriją, kurią norėjau papasakoti. Švilpė, klykė, reikšdami pritarimą ir susižavėjimą. Nuo to laiko vienuolyne gavau pravardę Artistas. Nors vienuoliui tai gal ir nelabai priimtina veikla, bet kadangi taip įtaigiai jiems suvaidinau - žmonės net verkė žiūrėdami tą keturių minučių etiudą apie žmogaus gyvenimą, - pantomimas pradėjau rodyti įvairiuose šventyklos renginiuose."

Dvasinis vadovas atvyks tikrinti

Vienuolis prisipažino, kad kai mokytojui ir kitiems vienuoliams prasitarė, jog ketina statyti spektaklį apie šventyklos sudeginimą, iš korėjiečių bendraminčių sulaukė ir kreivų žvilgsnių. Tačiau dvasiniai vadovai įgyvendinti šį sumanymą nedraudė. "Kovo 25 dieną Vilniaus teatre "Lėlė" rodysiu paskutinį savo spektaklį. Mano mokytojas iš Korėjos atvažiuoja į Lietuvą skaityti paskaitų ir vesti dvasinių pratybų ciklo. Tačiau viena atvykimo priežasčių yra ir mano spektaklio peržiūra. Jis nori pamatyti, ką aš čia "pridirbau", - juokėsi K.Marčiulynas. Pasak jo, nors dvasiniai vadovai jam nedraudžia užsiimti aktorine veikla, nerti į ją visa galva nerekomenduoja.

Bo Haengas sakė, kad pagrindinis jo tikslas - bendrauti su žmonėmis, kalbėtis apie juos kamuojančias problemas. "Manęs niekas niekada neklausia apie budizmo tikėjimą, tai niekam neįdomu. Kalbamės apie bendražmogiškus dalykus. Esu klausiamas apie tai, kodėl žmonių artimieji geria, vaikai vartoja narkotikus, kodėl juos kamuoja depresija. Dažnai lankausi kalėjime, buvau susitikęs su nuteistaisiais iki gyvos galvos. Žmonės nelabai paiso - vienuolis aš ar ne. Juos kamuojančios problemos būdingos visai žmonijai. Mano spektaklis kaip tik apie tai - vidinius žmogaus demonus ir kovą su jais", - pabrėžė K.Marčiulynas.

Pasak Korėjoje didžiąją laiko dalį gyvenančio lietuvio, jo praktikuojamas dvasinio tobulėjimo kelias kaip tik ir skirtas tam, kad įgiję vidinės ramybės ir dvasinės harmonijos vienuoliai galėtų padėti kitiems žmonėms rasti dvasinę pusiausvyrą. "Mūsų vienuolynas pasaulietiškas. Mes einame "į žmones", o ne sėdime užsidarę celėse. Tikslas yra padėti kitam, o ne sau. Per tai tobulėji ir pats. Tačiau prisipažinsiu, kad tai - labai sunkus darbas. Po dviejų mėnesių viešnagės Lietuvoje ar kitur Europoje, kur susitinku su daugybe žmonių, privalau ilgam grįžti į vienuolyną medituoti, nes išvargstu taip, kad būna sunku ranką pakelti. Reikia tarsi iš naujo įkrauti išsikrovusius elementus", - prisipažino Kęstutis.

Savaitę be miego

Bo Haengas pasakojo, kad meditacijos padeda apvalyti emocijas, suvaldyti nerimą ir įgauti išminties. Nors paprastai medituojama tik po keletą valandų, kartais kelias dienas iš eilės, vienuolyne praktikuojama ir ekstremalesnė forma, kai be perstojo medituojama iki septynių parų be miego ir poilsio.

"Taip dariau keturis kartus. Žinoma, ne vienas, su dvasiniais mokytojais ir kitais vienuoliais. Yra ten ir tokių, kurie tave vis muša lazda, kad nemiegotum", - nusijuokė,

prašomas papasakoti savo patyrimą, K.Marčiulynas. Anot jo, per ilgąją meditaciją vienu metu sėdi 24 vienuoliai ir dvasiniai mokytojai. Kiekvienas iš medituojančiųjų paeiliui 50 minučių budi su lazda rankoje ir neriančiam į miegą kolegai gali smarkokai trinktelėti lazda per kuprą, kad šis pažvalėtų. "Kai po kelių valandų ateina tavo eilė budėti su lazda rankoje, turi teisę tokiam užvožti atgal, jeigu jis tau anksčiau per stipriai trinktelėjo", - šmaikštavo Korėjoje gyvenantis lietuvis.

Nors nežinančiam žmogui atrodo, kad ištverti savaitę nemiegojus neįmanoma, K.Marčiulynas patikino, jog taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. "Nors ir nemiegi, sėdi reikiama poza ir nekrypuoji į šalis, akys atmerktos, pasieki tokią būseną, kai nemiegi, bet ir ne visai būdrauji. Juk meditacija - ne tas pats, kas septynias paras be miego kasti anglis. Tada, žinoma, neištvertum. O kai sėdima nejudant ir susitelkus į save, tai nėra labai sunku. Turime tokių specialių adatėlių, kuriomis vis pasibadome, kad neužmigtume. Galiu patikinti, kad tai visai nesunku", - patirtimi dalijosi Kęstutis. Vis dėlto prisipažino, kad kiekvieną kartą ruošdamasis septynių parų meditacijai labai bijo, kad neištvers. "Tada sau sakau, kad jau kelis kartus tai padariau ir nesunkiai ištvėriau. Tačiau kiekvieną kartą vis tiek apima nerimas", - šypsodamasis aiškino Bo Haengas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"