TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vietoj tablečių - sveika gyvensena

2012 05 29 9:10

Visuomeninių organizacijų siekis, kad 2013-ieji Lietuvoje būtų paskelbti Sveikatingumo metais, tampa realybe: praėjusią savaitę šią idėją palaimino Seimo komitetas.

"Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos valstybėse. Apskritai lėtinės neinfekcinės ligos, kurios labai priklauso nuo gyvenimo būdo, jau tapo tikra epidemija, joms gydyti išleidžiami milijonai ir net milijardai. Ir tai jau tapo norma. Tačiau pakeitus tam tikrus dalykus žmogaus gyvenime, šių pinigų nebereikėtų", - pabrėžė vienas Sveikatingumo metų idėjos autorių, Krikščioniškos žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas.

Jo teigimu, idėjos sumanytojai dar pernai surinko penkiasdešimties visuomeninių organizacijų parašų, kad Sveikatingumo metais būtų paskelbti šie, 2012-ieji. "Tačiau politikai niekaip nereagavo, tarsi nevyriausybinės organizacijos jiems būtų tuščia vieta", - prisiminė J.Dapšauskas.   

Sumanytojai nepasidavė

Vis dėlto entuziastai nepasidavė. Jų argumentus dėl Sveikatingumo metų svarbos sustiprino pernai Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje, skirtoje neinfekcinėms lėtinėms ligoms, priimta rezoliucija. Joje pabrėžiama neatidėliotinų ir gerai koordinuotų kovos su šiomis ligomis priemonių būtinybė.  

"Tad mes dar kartą susitelkėme, šiemet surinkome jau 300 nevyriausybinių organizacijų parašų. Kovo 11-ąją memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo įteikėme valdžios institucijoms  ir paraginome, kad pagaliau imtųsi spręsti šias problemas", - pabrėžė J.Dapšauskas.    

Seimo Sveikatos reikalų komitetui atsiliepus į visuomenininkų raginimą, pagaliau buvo registruotas atitinkamas nutarimo projektas ir reikalai pajudėjo. Tikimasi, kad galutinis sprendimas dėl Sveikatingumo metų paskelbimo bus priimtas dar per šią Seimo sesiją.  

Juozo Dapšausko teiravomės, kokios naudos visuomenei galėtų duoti ši, ne valdžios primesta, o nevyriausybinių organizacijų sumanyta iniciatyva.    

- Turbūt svarbiausia, kad Sveikatingumo metai neliktų tik popieriuje. Kaip galėtų būti įgyvendinta ši idėja?

- Paskelbus Sveikatingumo metus, teks sukurti įgyvendinimo programą. Tai numatoma patikėti Vyriausybei pasitelkiant Nacionalinės sveikatos tarybos, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Viliamės, kad šis reikalas nebus patikėtas vien Sveikatos apsaugos ministerijai, bet įsitrauks Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijos, kitos žinybos. Ši programa neturi būti rengiama vien valdžios institucijų, nes tada ji taps tik formalumu. Kaip kad 2010-aisiais pasibaigusi Lietuvos sveikatos programa liko neįgyvendinta, nors truko dešimt metų. Tam tikrų ligų, kurios priklauso nuo gyvenimo būdo, rodikliai net pablogėjo. Todėl siekiame, kad nevyriausybinės organizacijos dirbtų drauge kartu su valstybe, nenorime leisti, kad tai darytų vien tik valdžios institucijos.

Būdų skatinti gyventi sveikiau yra įvairiausių. Tarkim, remiantis ekonominiais svertais, kaip tai jau daugelį metų daroma užsienio valstybėse. Galima žmogų įspėti: jei turi žalingų įpročių, sveikatos draudimą mokėsi didesnį, tačiau mes stengiamės formuluoti kitaip. Mes sakome: jei gyvensi sveikai - reikės mokėti mažiau. Mat kai teigiama, jog esi blogiukas, ir dėl to privalėsi mokėti daugiau, kyla atmetimo reakcija, piktinamasi, kad valdžia nori apkrauti naujais mokesčiais. Iš to palankaus rezultato neverta tikėtis.

Stropiai besirūpinančiųjų savo sveikata nedaug, tad mokesčių lengvatos prireiktų ne itin gausiam būriui žmonių.

Būtų naudinga, jei atsirastų tam tikrų sveikatinimo paslaugų žmonėms, norintiems išvengti ligų, kompensavimas. Tokių pavyzdžių yra, ypač Skandinavijos kraštuose. Pagal komercinį modelį jas apmokėtų draudimo bendrovė, tačiau tai galėtų daryti ir valstybė. Juk kai valstybei sumokame nemenkus pinigus ir visi jie tenka ligoms gydyti, tai nėra efektyvu. Jei žmogų ir išoperuosi, bet jis nekeis gyvenimo būdo, teks gydyti iš naujo.

Kitas svarbus dalykas - aktyvesnis visuomenės švietimas, motyvavimas. Žmonės mėgsta skųstis, esą neturi pinigų rūpintis sveikata. Tačiau daug ką galime padaryti patys, tereikia paskatinti. Sakykim, fizinis aktyvumas. Norėdamas pabėgioti juk nebūtinai turi eiti į sporto klubus ir mokėti pinigus. Vyresni žmonės gali paprasčiausiai daugiau vaikščioti, kad ir su šiaurietiškomis lazdomis. Tas pats turizmas po gražias vietoves, kai įveikiama 15-20 kilometrų - irgi nauda sveikatai. Sveika ir pigi mityba taip pat suderinami dalykai, bet žmogui būtina gauti apie tai informacijos.

Užtenka vien skųstis   

- Šias funkcijas tarsi turėjo atlikti prieš keletą metų prie savivaldybių įsteigti visuomenės sveikatos biurai. Bet, regis, iš šios naujovės išėjo šnipštas.

- Sveikatos biurų veiklą vertinčiau skirtingai. Štai Kaišiadoryse, Šilalėje, Kėdainiuose, Lazdijuose ir kai kur kitur yra puikiai veikiantys sveikatos biurai. Bet netrūksta ir tokių, kurių darbuotojai tiesiog gauna algą, pateikia statistinius duomenis ir tuo jų veikla baigiasi.  

Neseniai Klaipėdos sveikatos biuras atliko apklausą mokyklose. Buvo  konstatuota, kad blogėja jaunimo sveikata, tik pusė vaikų - sveiki. Bet kas iš to, jei sužinome tik statistiką? Šitai darome jau dvidešimt metų.

Norime pasiūlyti konkrečių sveikai gyvenančių žmonių pavyzdžių. Jų išties netrūksta. Reikia pristatyti sisteminę kitų valstybių patirtį, kai imtasi rimtų, nuoseklių sveikatinimo programų, ir kokių rezultatų pasiekta.  

- Papasakokite išsamiau, kas daroma kituose kraštuose?

- Geriausias pavyzdys - Suomija. Sveikatos rodikliai, priklausantys nuo gyvenimo būdo, dar nelabai seniai čia buvo arba panašūs, arba dar prastesni nei pas mus dabar. Tada jie pradėjo, kaip buvo pavadinta, tautos sveikatos gelbėjimo programą. Per mokesčių politiką į tai net įtraukė verslą: sveikai produkcijai - mažesni mokesčiai, kenkiančiai - didesni. Suomiai pasiekė, kad įmonės tikrintų darbuotojų sveikatą, o prireikus taikytų konkrečias sveikatinimo priemones. Juk tokiu atveju darbingumas kyla - pailsėję žmonės su naujomis jėgomis kimba į darbą, sukuria geresnį rezultatą nei kad varomi tarsi darbiniai arkliai. Šiandien šio projekto autoriai ir jį įgyvendinusi Suomija pristatomi pasauliniu mastu. Sveikatinimo programa valstybės mastu, tik kiek siauriau, buvo vykdyta Kanadoje. Ten užsiimta tik fizinio aktyvumo skatinimu.

Manau, kad Lietuvoje galėtume aprėpti visus svarbius parametrus - fizinį aktyvumą, mitybą, psichologinius, dvasinius dalykus, rimtą priklausomybių prevenciją. Tada rezultatai gal bus geresni nei Suomijoje.

Geras startas

- Kaip suprantu, Sveikatingumo metai neturėtų būti tik vienus metus trunkantis sambrūzdis, bet tikras postūmis naujoms tradicijoms atsirasti.      

- Mes norime, kad Sveikatingumo metų paskelbimas taptų permainų pradžia, jų startu. Juk problemos šioje srityje labai įsisenėjusios. Kai buvo priimtas Sveikatos įstatymas, viltasi gražių tendencijų, minčių apie profilaktikos svarbą ir panašiai. Tačiau paskui viskas pasisuko tik į farmaciją ir gydymą: visi įstatymai, visa politika nukreipta būtent šia linkme. Ką nors pakeisti prireiks ne vienų metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"