TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vilnietis abiturientas - sąmoksle prieš J.F.Kennedy

2009 04 25 0:00
Iš kairės: G.de Mohrenschildtas ir jo žmona J.LeGon, o taip pat L.H.Oswaldas su žmona Marina.

Po to, kai 1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase Lee Harvey Oswaldas nušovė prezidentą Johną F.Kennedy, George (Jerzy) de Mohrenschildtą ir jo žmoną Jeanne įdėmiai stebėjo CŽV. Vien tik 1964 metais amerikiečių slaptosios tarnybos užregistravo kelias dešimtis G.de Mohrenschildto susitikimų su Lenkijos prekybos misijos Haityje vadovu Wlodzimierzu Galickiu. Kontaktai tęsėsi iki 1966 metų vasario, kada Mohrenschildtai paliko Haitį ir išplaukė Vakarų Vokietijos prekybos laivu. Tai buvo pirmas iš daugelio De Mohrenschildto pabėgimų, kurie galiausiai pasibaigė mirtimi. Ką jis žinojo ir nuo ko bėgo?

Lotynų Amerikos gamtos turtų specialistas.

Jurijus von Mohrenschildtas gimė 1911 metų balandžio 17 dieną Mozyriuje, Baltarusijoje. Jo tėvas Sergejus von Mohrenschildtas buvo gimnazijos mokytojas, vėliau tapo Nobelio bendrovės Baku (priklausančios garsiojo Alfredo Nobelio broliui) vicepirmininku. Tuo laikotarpiu buvo Minsko gubernijos bajorų maršalka, o prasidėjus revoliucijai (trumpai) - Baltarusijos sovietų respublikos žemės ūkio viceministru. 1922 metais atvyko į Lenkijos valdomą Vilnių, kur vėl tapo mokytoju, o vėliau rusų gimnazijos direktoriumi.

George (Jerzy) 1929 metais baigė gimnaziją Vilniuje. Pusantrų metų tarnavo kariuomenėje. Po to su lenkišku pasu kaip Jerzy von Mohrenschildtas įstojo studijuoti į Antverpeno prekybos mokyklą. Vėliau Lježo universitete parašė daktaro disertaciją apie Lotynų Amerikos gamtos turtus. 1938 metais atvyko į JAV, turėdamas tuomet didelę 10 tūkst. dolerių sumą.

Milijonierių dukrelių jaunikis

Antrojo pasaulinio karo metais britų žvalgyba perspėjo amerikiečius, kad Jerzy galbūt dirba vokiečiams. Kilus susidomėjimui jo asmeniu jis šiek tiek pakoregavo savo pavardę - tapo George de Mohrenschildtu. 1942 metais vedė milijonieriaus dukterį, bet santuoka truko neilgai, kaip ir vėlesnės, įvykusios 1949 ir 1951 metais (taip pat su milijonierių dukterimis). Santuokos leido susimokėti dideles skolas.

1942 metais G.de Mohrenschildtą sulaikė FTB. Kaip aiškino pats, už "pliažo eskizus." Faktiškai buvo įtariamas fotografavęs karines instaliacijas prie Meksikos įlankos. 1945 metais prie savojo neeilinio išsimokslinimo pridėjo geologijos magistro laipsnį su naftos paieškų specializacija.

Ketvirtoji santuoka su madų projektuotoja Jeanne LeGon, kartais prisistatančia prancūze, gimusia ruse Jevgenija Fomenko, truko ilgiausiai (formaliai nuo 1958 iki 1975 metų). J.LeGon, prieš susieidama su de Mohrenschildtu, išsiskyrė su daugelio metų šokių spektaklių partneriu Sergejum Bogojavlenskiu, kuris kaltino ją šnipinėjimu.

1960 metais Mohrenschildtai pėsti iškeliavo - kaip jie aiškino, į "archeologinę" ar "geologinę" kelionę - nuo Meksikos ir Teksaso sienos iki Panamos. Pakeliui kūrė mėgėjiškus filmus. Meksikoje susitiko su Sovietų Sąjungos "aparatčiku" Anastazu Mikojanu. "Baltųjų" rusų ratelyje Dalase Mohrenschildtai buvo laikomi ekscentriška ateistų pora. Konservatyvi aplinka laikė juos kairuoliais.

Lėktuvą U-2 numušė Oswaldas?

Kai Dalase pasirodė Oswaldų šeima, tik Mohrenschildtų nestebino jų radikalizmas. Daugumą emigrantų papiktino kraštutinis L.H.Oswaldo marksizmas, manifestuojamas ketinimas nedelsiant pradėti ginkluotą kovą su kapitalizmu. Pažintis tapo tokia artima, kad 1963 metais L.H.Oswaldas, pateikdamas prašymą priimti į darbą, nurodė G.de Mohrenschildtą kaip artimiausią asmenį. Šaltinių patvirtintas Mohrenschildtų ir Oswaldų artimų kontaktų laikotarpis tęsėsi apie aštuonis mėnesius: nuo 1962 metų rugpjūčio (ar rugsėjo) iki 1963 metų balandžio.

Sunku įsivaizduoti didesnes priešingybes kaip L.H.Oswaldas ir G.de Mohrenschildtas. George buvo pradėjęs šeštą dešimtį, Oswaldas - neseniai sulaukęs dvidešimties. Pirmasis buvo fundamentaliai išsimokslinęs poliglotas, antrasis - savamokslis, turintis tik brandos atestatą. Bene didžiausias kontrastas buvo kilmė. De Mohrenchildtas buvo aristokratas (kilęs iš vadinamųjų Livonijos baronų) ir pažinojo Amerikos elitą (tarp kitų ir J.F.Kennedy žmonos giminę bei Bushų klaną), o Oswaldas buvo darbininkas. Pasak kai kurių šaltinių rusiškai kalbėjo "stebėtinai laisvai (nors ir suklysdavo)".

L.H.Oswaldas praleido Sovietų Sąjungoje dvejus metus ir dešimt mėnesių (1959-1962). Atvyko tik ką baigęs karinę jūrų pėstininkų tarnybą. Tarnavo 1956-1959 metais, daugiausia Japonijoje, Atsugio aviacijos bazėje. Buvo radaro operatorius dalinyje, tiesiogiai susijusiame su šnipinėjimo lėktuvų skrydžiais virš SSRS. Iš kariuomenės išėjo, "kad padėtų išlaikyti sergančią motiną". 1959 metų rugsėjį lėktuvų U-2 skrydžiai buvo nutraukti. Kai juos atnaujino 1960 metų gegužės pirmąją, U-2 buvo numuštas. Tai atsitiktinumas? Ne, kažkas perdavė sovietams duomenis, leidžiančius apskaičiuoti lėktuvo trasą. Į JAV L.H.Oswaldas grįžo su ruse žmona Marina, KGB pulkininko dukterėčia.

Į neišaiškintą G.de Mohrenschildto vaidmenį J.F.Kennedy nužudyme atkreipė dėmesį generolas Jonas Mihaijus Pacepa, buvęs Rumunijos žvalgybos vadovas (pabėgo į JAV 1978 metais). Neseniai pasirodžiusioje knygoje "Užprogramuotas žudyti" ("Programmed to Kill: Lee Harvey Oswald", Chicago, 2007) J.M.Pacepa įrodinėja, kad de Mohrenschildtas buvo Oswaldo paramos karininkas. Vadovaujantis karininkas buvo Valerijus Kostikovas (vadindavosi ir Kostinu) iš SSRS ambasados Meksike, su kuriuo Oswaldas taip pat bendravo asmeniškai.

Sizaliu dengiami pėdsakai

KGB turbūt užverbavo Oswaldą jau 1956-1957 metais Atsugije. Įtikinamiausias tos hipotezės įrodymas yra Oswaldo "Istorinis dienoraštis", kurį jis neva pradėjo rašyti perėjęs Suomijos sieną 1959 metais. Šis L.H.Oswaldo žavėjimosi sovietine kultūra įrodymas, be abejonės, parašytas vėliau ir kito žmogaus, susijusio su KGB. Oswaldas tik perrašė jį ir, beje, ne itin stropiai. "Dienoraštyje" aptinkame daug vidutiniam amerikiečiui keistų britų šnekamosios kalbos posakių, pagaliau - akivaizdų "chaltūros" pėdsaką KGB darbe - tokias klaidas kaip sovietines kainas "naujais" rubliais 1960 metais (jie išleisti į apyvartą tik 1961 metais). Sunku būtų rasti ryškesnį Maskvos pėdsaką tame nusikaltime. "Dienoraštis", kaip ir kiti dokumentai, kuriais naudodavosi nelegalai (sovietų agentai, apsimetantys paprastais piliečiais) turėjo tikslą chronologiškai išdėstyti pramanytą gyvenimą, jei kartais tektų aiškintis valdžiai (atlikti špargalės funkcijas).

1963 metų balandį L.H.Oswaldas šovė (netaikliai) į dešiniųjų pažiūrų atsargos generolą Edwiną A.Walkerį. Po keturių dienų Mohrenschildtai išvažiavo į rytų pakrantę, - pakeliui dar dviem paroms užsukdami į Dalasą (Oswaldas jau buvo Naujajame Orleane), - o 1963-iųjų birželio pradžioje išvyko į Haitį. Ten George oficialiai ieškojo naftos ir buvo Dalase tragedijos metu. Haityje keliasdešimt kartų buvo susitikęs su W.Galickiu. Gal G.Mohrenschildtas (Oswaldo paramos karininkas) W.Galickio padedamas aiškinosi savo vaidmenį organizuojant J.F.Kennedy nužudymą organizavime? Iš Rytų bloko šalių tik Lenkija turėjo diplomatinę misiją Haityje. 1965 metų vasarį W.Galickiui tarpininkaujant Lenkija pirko sizalio pluošto iš plantacijos, kurioje 20 proc. dalį turėjo de Mohrenschildtas.

Tai buvo nuostabus alibi W.Galickio susitikimams su G.Mohrenschildtu (CŽV suskaičiavo 34 per 1964 metus). Tikriausiai jų būta daugiau, CŽV organizavo sekimą tik 1964 metų kovą po Haityje gyvenančio amerikiečio pranešimo. Pasak agento, de Mohrenschildto susitikimuose dalyvaudavo dar vienas lenkas, Wojciechas Stawinskis, kuris buvo deklaravęs, kad Haityje praleis nuo 7 iki 10 dienų. W.Stawinskis turbūt buvo kurjeris ir savaitę ar dešimtį dienų laukė pranešimo, kurį galėtų gabenti KGB.

Daugiau žinantieji gyvena trumpiau

Po J.F.Kennedy nužudymo pradėjo žūti ir žmonės, kurie buvo kaip nors su tuo susiję. Vienuolikai mėnesių praslinkus po atentato Dalase, 1964 metų spalio 12-ąją nužudyta Mary Pinchot Meyer, J.F.Kennedy meilužė, su kuria šis matėsi prieš pasikėsinimą. Turbūt ji kažką žinojo ir tai galėjo nukreipti nužudymą tiriančią Warreno komisiją link pėdsakų, vedančių į Rusiją. Buvo inscenizuotas užpuolimas seksualiniu pagrindu, kuris baigėsi pistoleto šūviu. Ginklo nerasta.

Kilpa pradėjo veržtis ant kaklų tiems, kurie ką nors žinojo. Praėjus keliolikai metų G.de Mohrenschildtas dingo iš Europos, iškart po to, kai su juo norėjo pasikalbėti olandas žurnalistas Willy Oltmansas. Vėl grįžęs į Ameriką savo noru daug mėnesių praleido psichiatrijos ligoninėje. Gal ieškojo prieglobsčio nuo tykančių žudikų. 1977 metų kovo 29-ąją, dieną prieš tai, kai dar kartą turėjo duoti parodymus, šįsyk Atstovų rūmų parlamentinei žmogžudysčių tyrimo komisijai, George - pasak oficialios versijos - šovė sau į gerklę. Jis paliko laišką, kuriame ginamas Oswaldo nekaltumas, o taip pat keletas šiltų žodžių Nikitai Chruščiovui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"