TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vilniuje skleisis japoniškas sodas

2014 07 05 6:00
Laimutė Velionaitė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepabūgusi atsisakyti garantuoto valdiško darbo bendrovėje TEO Laimutė Velionaitė per daug metų sukauptą patirtį dabar skiria gražiai idėjai - sukurti Vilniuje klasikinio japoniško stiliaus sodą, kuris taptų vilniečių bei miesto svečių poilsio ir kultūrinių renginių vieta.

Viešosios įstaigos Vilniaus japoniško sodo direktorė L. Velionaitė pasakojo, kad šios idėjos autorius yra Kęstutis Ptakauskas, landšafto ir bonsų meistras, pats sukūręs japonišką sodą Alytuje prie savo namų, entuziastingas japonų kultūros skleidėjas Lietuvoje. "Jam ilgai kirbėjo mintis sukurti viešą japonišką sodą, skirtą lankytis visiems žmonėms. Alytuje to padaryti nepavyko, todėl su šia idėja jis kreipėsi į Vilniaus miesto vadovus. Derybos truko ilgai, tačiau pagaliau idėjai buvo pritarta, atsirado finansinė rėmėja UAB "Tokvila", sostinės savivaldybė skyrė sodui kurti 5 ha sklypą. Pradėjome pirmąjį darbų etapą - įsteigėme viešąją įstaigą, kuri iki 2016 metų rugsėjo pradžios planuoja tokį sodą sostinėje sukurti. Tuomet rugsėjo 2-4 dienomis sostinėje vyks V Japonijos kultūros festivalis ir pasaulinė bonsų paroda", - pasakojo L. Velionaitė.

Prisidėjo prie komandos

Laimutė Velionaitė (kairėje) ir garsi japonų džiazo atlikėja Keiko Borjeson Mcnamara visuomenei pristatė Vilniuje kuriamą japonišką sodą. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus japoniško sodo kūrimo iniciatyvą bei Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą labai palaiko ir Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Sodo koncepciją parengė pasaulinio lygio Japonijos kraštovaizdžio architektai - tėvas ir sūnus Yukihiro ir Shiro Nakane. Antrajam sodo kūrimo etapui - ieškoti rėmėjų, praktiškai įgyvendinti darbus patikėta ilgametę patirtį turinčiai L. Velionaitei. Jos teigimu, būsimam japoniškam sodui skirta unikali Vilniaus vieta - Neries senvagės teritorija Geležinio Vilko, Linkmenų, Lvovo ir Žalgirio gatvių sandūroje. "Vieta išskirtinė tuo, kad ten kadaise buvo Neries vaga, natūraliai ledynmečiu susiformavusi upė. Šiandien išlikę tik pavieniai tvenkiniai, kūdros. Vilniaus miesto generaliniame plane patvirtinta, kad šis plotas yra saugoma teritorija ir skirta rekreacijos tikslams bei visuomenės poreikiams tenkinti. Kaip tik tą ir ketiname daryti. Pranašumas - nereikės kasti japoniškam sodui būtinų tvenkinių, užteks tiesiog išvalyti jau esančius", - pabrėžė pašnekovė.

Pagal sukurtą sodo koncepciją konkretų architektūrinį projektą darys lietuvių architektai. Kadangi klasikinis Japonijos kultūrinio paveldo kampelis - Vilniaus japoniškas sodas - plytės Lietuvos žemėje, mūsų specialistams reikės suderinti lietuviško landšafto ypatumus ir japonišką stilistiką.

Domėjosi japonų kultūra

Laimutė prisipažino visuomet domėjusis Tekančios Saulės šalies kultūra, tūkstantmetėmis jos tradicijomis, todėl sužinojusi, kad projektui ieškoma darbuotojo, pasiūlė savo paslaugas. "Japonų kultūra atitinka mano požiūrį į gyvenimą ir vertybes. Ji subtili, harmoninga ir labai įdomi. Buvo didelis asmeninis iššūkis ateiti dirbti į šią kompaniją, buvau itin šiltai ir mielai priimta, iš karto radome bendrą kalbą", - pasidžiaugė moteris.

Vilniaus japoniško sodo idėjos autorius - Kęstutis Ptakauskas, landšafto ir bonsų meistras, savomis jėgomis sukūręs japonišką sodą Alytuje prie savo namų.

L. Velionaitė prisipažino, kad kol kas dar neaplankiusi ją taip žavinčios šalies - Japonijos, tačiau su japoniškų sodų kultūra yra neblogai susipažinusi lankydamasi už Atlanto. Finikse, JAV Arizonos valstijoje, gyvena Laimutės dėdė, kurį bent kartą per metus būtinai aplanko. Pasak moters, Finikso japoniškas sodas, kuriame ji praleido daugybę malonių valandų, yra mažesnis už planuojamą kurti Vilniuje, tačiau įdomių idėjų ir gerų sprendimų ji ten išvydo nemažai.

"Atėjau į šią viešąją įstaigą iš verslo - keturiolika metų dirbau bendrovės TEO Komunikacijos skyriuje. Pati juokiuosi, kad ten dirbau kitoje stalo pusėje - į mane kreipdavosi žmonės dėl įvairių projektų, siūlymų ir prašymų paremti, o dabar aš einu pas tokius pačius žmones, galinčius remti mūsų idėją. Įdomus ir kardinalus gyvenimo pokytis, bet jis mane džiugina", - šypsodamasi tikino L. Velionaitė. Jos teigimu, išeiti iš vadinamosios komforto zonos, kai garantuotos stabilios pajamos ir ramybė, labai įdomu ir nauja. Naujoje veikloje jai puikiai praverčia įgyta patirtis ankstesnėje darbovietėje.

Mėgsta keliauti

Laimutė juokėsi, kad ne ji viena šeimoje nėrė iš didžiojo verslo į darbą dėl uždegusios idėjos. Moters sutuoktinis po keliolikos metų darbo telekomunikacijų srityje iš esmės pakeitė darbą, taip pat nuėjo į viešąją įstaigą - Verslo paramos agentūrą. "Darbas susijęs su jo išsilavinimu, jis - matematikas, ilgai dirbęs IT srityje, dabar užsiima analogiška veikla, tik viešajame sektoriuje kaip ir aš", - dėstė pašnekovė.

Augalų ir akmenų dermė - unikalios japoniško sodo dvasios elementas.

Juodu su vyru mėgsta keliauti, žavisi didmiesčiais, jų nuolat pulsuojančia dvasia. Laimutė kelionėse įsikrauna energijos, dvasia pailsi, nors fiziškai gerokai išvargsta. Moteris ypač vertina naujus potyrius, kurie labai praturtina. Su vyru jiedu dažnai keliauja po Europos šalis, labiausiai mėgsta Italiją, lankėsi ir Nepale, Egipte, Maroke.

Moters viena mėgstamiausių pasaulio virtuvių - japonų. Pasakojo, kad su iš Arizonos atvykusia drauge šiomis dienomis surengė sušių vakarėlį, su pasimėgavimu užplikė japoniškos arbatos sau ir bičiuliams. Sakė, kad rytų maisto tradicija lepinasi ne itin dažnai, tam reikia atitinkamos nuotaikos ir nusiteikimo. "Labai džiaugiuosi, kad net mano mama išmoko valgyti pagaliukais", - nusijuokė pašnekovė.

L. Velionaitę labiausiai žavi tai, kad Lietuvoje apsigyvenę japonai, kurių ji pažįsta ne vieną, greitai ir puikiai išmoksta lietuvių kalbą, be vargo prisitaiko mūsų šalyje ir integruojasi į Lietuvos visuomenę. "Lenkiu galvą prieš šiuos žmones. Turime daug ko iš jų pasimokyti: pagarbos, darbštumo, tolerancijos. Japonai turi kažkokią savitą ir labai gerą energiją, spinduliuoja teigiamą aurą aplinkiniams. Ta tūkstantmetės kultūros harmonija, švarumas, grynumas ir pagarba man labai svarbu pačiai ir norėtųsi tai jausti iš aplinkos", - kalbėjo Vilniaus japoniško sodo direktorė.

Rudenį L. Valionaitė planuoja apsilankyti Japonijoje, susitikti su Vilniaus japoniško sodo koncepcijos autoriais Y. ir Sh. Nakane, pasidairyti po sodo kūrimo virtuvę - kaip atrenkami medžiai, japoniški karpiai, kurie plaukios būsimuose sodo tvenkiniuose. "Japoniškas sodas yra harmonija. Tai visai kita nuotaika, energija ir atmosfera, negu esame įpratę matyti lietuviškame sode. Jau vien tai, kad prie įėjimo į tokį sodą ant kelio padėtas specialus akmuo, kurio negalima paspirti, reikia prie jo sustoti ir susikaupti įeinant, reiškia mums dar nepažintą subtilumą", - aiškino L. Velionaitė.

Pasak jos, japoniškas sodas neįsivaizduojamas be įvairių pastatų, atitinkančių japonų architektūros kanonus. Tai arbatos namelis, kuriame vyksta arbatos ruošimo ir gėrimo ceremonija, įvairios statulėlės, pagodos, žibintai, tilteliai, kriokliukai, vartai, akmenys, lengvų konstrukcijų japoniško stiliaus pastatai įvairiems renginiams. "Kiekviena detalė turi savo vietą ir paskirtį, čia nėra atsitiktinių daiktų", - sakė L. Velionaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"