Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ĮDOMYBĖS

Virusai pavojingesni iš ryto

 
2016 08 20 6:00
Virusams klestėti leidžia ir sutrikdytas organizmo biologinis laikrodis. biologypop.com nuotrauka

Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad virusai 10 kartų pavojingesni, kai savo aukas užkrečia rytą. Jo išvados paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“.

Taip pat nustatyta, kad sutrikdytas biologinis laikrodis – dėl darbo pamainomis ar ilgų skrydžių per kelias laiko juostas – lemia didesnį jautrumą infekcijai. Kaip rašoma „BBC News“, mokslininkai įsitikinę, jog tyrimo rezultatai gali padėti ieškant naujų būdų, kaip sustabdyti pandemijas.

Virusai, skirtingai negu bakterijos ar parazitai, yra visiškai priklausomi nuo užgrobtų ląstelių vidaus mechanizmų, kad galėtų daugintis. Tačiau ląstelės smarkiai keičiasi per 24 valandų ciklą, žinomą kaip organizmo biologinis laikrodis.

Tirti atrinktos pelės buvo infekuotos gripo arba herpeso virusu. Rytą užkrėstų graužikų organizme nustatytas 10 kartų didesnis virusų kiekis nei užkrėstų vakare. Vėlyvieji virusai buvo neveiksmingi, o rytą net ir mažytė infekcija galėjo greičiau įsitvirtinti visame kūne.

Kaip sakė vienas tyrėjų prof. Akhileshas Reddy, gauti rezultatai gali padėti kontroliuoti ligų protrūkius. Kilus pandemijai galbūt labai svarbu likti namie dieną – tai išgelbėtų daug gyvybių.

Tolesni bandymai taip pat atskleidė, kad sutrikdytas biologinis laikrodis leidžia virusui klestėti. Todėl pamainomis dirbantys žmonės, turintys kelias darbo ir kelias poilsio naktis, dėl išbalansuoto paros bioritmo bus labiau linkę į virusines ligas. Pasak dr. Rachel Edgar, jie galėtų būti pagrindiniai kandidatai gauti metines gripo vakcinas.

Tyrėjai panaudojo tik du virusus, tačiau jie labai skyrėsi: vienas buvo DNR, kitas – RNR virusas. Todėl galima manyti, kad rytinės rizikos principas tinka nemažai virusų.

Apie 10 proc. genų – būtinų instrukcijų žmogaus organizmui funkcionuoti – per dieną pakeičia savo veiklą, ir tai kontroliuoja vidinis laikrodis. Tyrimas buvo sutelktas į vieną biologinio laikrodžio geną Bmal1. Jis tiek pelių, tiek žmonių organizme aktyviausias po pietų. Kaip teigė prof. A. Reddy, tas ryšys su Bmal1 labai svarbus, nes kai jo aktyvumas anksti rytą yra mažas, esame jautresni infekcijai.

Įdomu, kad žmonių Bmal1 būna ne toks aktyvus žiemos mėnesiais. Tai gali lemti didesnę infekcijų riziką tuo metų laiku.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"