TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Visuotinis flirtas

2011 02 12 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Pradeda moteris. Vyras tik atsiliepia į iššūkį. Bent jau taip tvirtina mokslininkai.

Svarbiausias flirto elementas yra kūno kalba. Profesorius Arthuras Arunas iš Stony Brook universiteto Niujorke, kuris tiria įvairias meilės stadijas, įrodė, kad 55 proc. informacijos apie savo pradinį susidomėjimą kitu asmeniu perduodame gestais, 38 proc. - balso tonu ir kalbėjimo greičiu ir tiktai 7 proc. tuo, ką sakome.

Flirtas, laikytas nerimtu dalyku gyvenime, jau yra tapęs mokslinių tyrimų objektu. Iš surinktų rezultatų klostosi kitoks vaizdas, negu mes buvome įsitikinę.

35 signalai per valandą

Psichologas Timothy Perperis ir antropologas Davidas Givensas praleido apie devynis tūkstančius valandų natūralioje flirto aplinkoje arba viešbučių baruose. Jie dokumentavo signalus, kuriais keičiasi dar neseniai buvę nepažįstami abiejų lyčių atstovai. Nereikėjo klausytis jų pokalbių, kad tiksliai nuspėtų porą, kuri netrukus persikels iš baro į viešbučio kambarį.

Nežodinę informaciją perteikti geriau sugeba moterys. Kavinėse arba priėmimuose vienišos ponios daugiausia laiko praleidžia siųsdamos seksualinius signalus. Profesorė Monica Moore, psichologė iš Vebsterio universiteto Sent Luise, suskaičiavo, kad kai kurios ponios išsiunčia net iki 35 signalų per valandą. Paaiškėjo, kad moteriškame flirto repertuare yra 52 poelgiai - nuo tariamai nedrąsių iki atvirai provokuojamų. Žvilgsniai vogčiomis, šnairai, trumpai, ilgai, atkakliai. Nedrąsus šyptelėjimas ir plati šypsena. Tylus kikenimas ir skardus juokas. Pravertos lūpos, aplaižomos lūpos, galvos palenkimai. Tarsi atsitiktinis kokio nors kūno fragmento atskleidimas ir vaikštinėjimas siūbuojančiu žingsniu prieš nusižiūrėtą vyrą. Profesorė M.Moore neabejoja, kad moteris, o ne vyras pradeda flirtą.

Galų gale išprovokuotas vyras prieina ir užmezga pokalbį. Daktaras Stevenas W.Gangestadas iš Nju Meksiko universiteto analizavo tokių pokalbių turinį. "Tiesiai paklausti: "Ar esi susidomėjusi manimi taip, kaip aš tavimi?" nebūtų taip sėkminga, kaip vesti dviprasmišką pokalbį. Flirtavimas - tai draugiškas žaidimas, kupinas nutylėjimų. Taip vykstantis pokalbis padidina kiekvienos pusės patrauklumą", -komentavo savo pastebėjimus daktaras S.W.Gangestadas 2008 metais.

Pasirodo, flirtas turi keletą etapų. Įžanginėje fazėje vyras pradeda seksualiai nuspalvintą pantomimą. Jeigu sėdi, atsilošia į atkaltę, kartais suneria rankas už galvos. Demonstruoja viršutinę kūno dalį, garsiai juokiasi, energingai gestikuliuoja. Kita fazė - moteris ir vyras pradeda kartoti vienas kito judesius. Ji pakelia taurę prie lūpų ir jis taip pat išgeria savo gėrimą. Jis užsideda koją ant kojos ir ji taip pat. Jų rankos padėtos ant stalo arti vienos kitų, žaidžia įvairiais daiktais ir tik laiko klausimas, kada atsitiktinai susilies. Tada ji nuima nematomą dulkelę nuo jo švarko atlapo... Iš daktaro T.Perperio stebėjimų sprendžiant, tas etapas jau nedaug skiria nuo aistringo pasimatymo.

Lyg poravimosi šokis

Flirtuojančių porų tyrimai pateikė dar vieną staigmeną: moteris taip pat diktuoja ir flirto tempą. Nutraukia vyrą, jeigu jis nederamai elgiasi arba nepateisina pirmo patrauklaus įspūdžio. Ir šiame santykių etape partneriai bendrauja kūno kalba. Moteris pasisuka šonu, sukryžiuoja rankas, nustoja klausyti, ką jis kalba. Žiovauja, skersakiuoja, raukia antakius, nusuka žvilgsnį.

Flirtas kaip visuomeninis reiškinys tapo reikšmingas profesoriaus Ireneuso Eibl-Eibesfeldto iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje dėka. XX amžiaus septintame dešimtmetyje jis atskleidė, jog moterys visame pasaulyje elgiasi panašiai. Ir kostiumėliu apsitempusi verslininkė iš Manhatano, ir raiščiu per strėnas persirišusi beraštė Papua Naujosios Gvinėjos gyventoja, susidomėjusi vyriškiu, ilgai žiūri į jį, palenkia galvą, šypteli arba, laikydama ranką prie lūpų, kikena. Flirtuojantys asmenys, nesvarbu, kokia kalba jie kalbasi, kokia jų visuomeninė padėtis, išpažįstama religija, laiko atvirus delnus ant stalo arba ant kelių ir nuleidžia rankas (tai reiškia "niekuo tau negrasinu").

I.Eibl-Eibesfeldtas taip pat atskleidė flirtui priskiriamų poelgių analogiją su gyvūnų poravimosi šokiu. Kaklo demonstravimas palenkus galvą ("esu nuolanki") ar vyro liemens išpūtimas ("esu stiprus") tiksliai atspindi žinduolių ir paukščių elgesį. Tie gestai taip pat signalizuoja fizinio kontakto poreikį. Greičiausiai juos valdo viena seniausių smegenų sričių, kurioje saugome evoliucijos patirtį, sukauptą per milijonus metų.

Iš to ir kyla mūsų silpnybė flirtuoti. Esame užprogramuoti šitam bendravimo būdui. Ir biologiškai, ir kultūriškai. Flirtuodami iš dalies elgiamės intuityviai, o iš dalies - sąmoningai, bet niekada pripuolamai. Kad flirtas mūsų genuose, parodo profesorės M.Moore stebėjimai. Ji tyrinėjo ir 13-16 metų amerikietes paaugles. Mergaičių poelgių repertuaras (31 įvairus gestas) buvo nedaug kuklesnis negu moterų. Trūko tik tų iš flirto paskutinės fazės. Be to, paauglių grupė paprastai mėgdžiojo lyderę, o subrendusios moterys labai stengiasi skirtis nuo kitų damų. Paauglių elgesys buvo ne toks natūralus, kartais bejėgiškas, jos pernelyg garsiai juokdavosi ir siųsdavo signalus šešis kartus rečiau negu suaugusios moterys.

Svarbios pirmosios 90 sekundžių

Jeffry Simpsonas, psichologas iš Minesotos universiteto, teigia, kad priešingos lyties asmenys, kurie bendraudami naudojasi flirtu, greičiau susiranda poras. O jų pasirinkimas laikui bėgant pasirodo labiau vykęs negu tų, kurie neflirtuoja. Pasaulis pilnas potencialių partnerių. Kaip nuspręsti, kuris iš jų tas tikrasis? Flirtas - tai testas, patikrinantis, ar sutiktas asmuo mumis susidomėjęs ir ar prieinamas. Tai ir įžanginis pasikeitimas svarbiausia informacija dėl sveikatos ir reprodukcinės vertės.

Profesorius A.Arunas padarė išvadą, jog tai, ar kas nors mums patinka, ar ne, žinome jau po 90 sekundžių stebėjimo, daugiausia po keturių minučių. Lemia išvaizda, kvapas, balsas, pasąmonės vertinami lytinio pasirinkimo pagrindiniai bruožai. Kitus pranašumus ir trūkumus tikriname vėlesniuose pažinties etapuose.

Antropologai, tiriantys žmogaus patrauklumą, jau keliasdešimt metų skelbia gana kontroversišką tiesą. Gražus taisyklingų bruožų veidas, bet taip pat - tai labai svarbu - kuo simetriškesnis (kiekvieno žmogaus kairioji veido pusė šiek tiek skiriasi nuo dešiniosios), yra biologinės kokybės patikimas požymis. Lenkės antropologės Gražynos Jasienskos tyrimai parodė, jog "smėlio laikrodžio" formos kūnas taip pat labai svarbus rodiklis, kokia moteris bus motina. Jeigu turi vapsvos taliją ir grakštų biustą, tai turi ir moteriškų hormonų estrogenų aukštą lygį. O tai garantuoja didelį vaisingumą. Bet raktas yra siunčiamų signalų skaičius. Pagal profesorės M.Moore stebėjimus, moterys, kurios per valandą pasiųsdavo keliasdešimt jų, turėdavo daug didesnį pasisekimą negu tos nuostabios gražuolės, kurios pasiųsdavo vos keletą signalų. Kuo įvairesni tie signalai, tuo didesnė garantija, kad pavyks prisivilioti nusižiūrėtąjį vyrą.

Vyro kvapas

Moteris yra daug išrankesnė negu vyras, tai irgi lemia biologija ir vyrų bei moterų pareigų pasidalijimas rūpinantis vaikais. Mokslininkai net pataria, ką turėtų nuveikti vyras, kad dažniau patiktų ponioms. Grožio pakeisti nepasiseks, bet galima stengtis paveikti kvapą ir balsą - du bruožus, svarbius žmogaus patrauklumui. Čekas antropologas Janas Havličekas iš Karolio universiteto Prahoje tyrė moterų reakcijas į skirtingus maisto produktus vartojančių vyrų kvapą. Paaiškėjo, kad ponams vertėtų apriboti raudonos mėsos kiekį, neperdozuoti pipirų, paprikų, pelėsinių sūrių, kopūstų, raugintų pieno produktų. Jiems veikiant kūno kvapas tampa ne toks patrauklus.

Intensyvūs balso kaip pasirinkimo kriterijaus tyrimai dar tik pradėti. Jau žinoma, kad kuo žemesnis balsas, tuo aukštesnis vyriškų hormonų lygis. O vyriškis, turintis didelę testosterono dozę, vertingas partneris.

Moterys labai vertina humoro jausmą. Tad verta jas pralinksminti, bet pačiam geriau mažiau kvatotis. Mat juokiantis balsas skamba aukštesniais tonais.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"