TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vyrai balnoja plieno žirgus

Nuo ankstyvo pavasario keliuose vis daugiau matyti motociklais važiuojančių žmonių. Tarp jų yra žinomų brandžių vyrų, šia aistra užsidegusių seniai. Svarbiausias jiems - laisvės pojūtis.

Kitą savaitgalį sostinės ir kitų miestų gatvėmis nusitęs įspūdingos motociklų kolonos ir bus oficialiai pradėtas Lietuvos baikerių sezonas. Vienišiems motociklizmo vilkams šiltasis metų laikas taip pat suteikia galimybę pasimėgauti - su vėju palakstyti apžergus riaumojantį geležinį "žvėrį". Vieniems važiavimas motociklu yra aistra, kitiems - meditacija, dar kitiems - tiesiog susisiekimo priemonė. Tarp žinomų žmonių taip pat yra atsidavusių baikerių. Kas per malonumas lėkti motociklu, kada juo susidomėjo, kaip į tokią, galima sakyti, ekstremalią pramogą reaguoja artimieji, pasakojo dailininkas Arūnas Žilys, roko dainininkas Jeronimas Milius, gydytojas anesteziologas Jonas Staikūnas, aktorius Ramūnas Šimukauskas, gydytojas ir medicinos įstaigos vadovas Arūnas Grigaitis. Negalima pamiršti ir aistrą motociklams jaučiančių moterų - Mažojo teatro vadovės Gretos Cholinos, šokių grupės "Tina Dance" įkūrėjos Kristinos Navickaitės-Tinos.

Mamos pasiūlymas

Vienas geriausiai vertinamų Lietuvos dailininkų Arūnas Žilys plieniniais žirgeliais susižavėjo dar ankstyvoje paauglystėje. "Motoriniu dviračiu pradėjau važinėti nuo kokių dvylikos metų, o gal ir anksčiau, - prisiminė Arūnas. - Vėliau buvo motoroleris "Tula", po jo - tradicinis tais laikais motociklas "Java", neblogas čekų kilmės motociklas, manau, vienas geriausių iš prieinamų sovietiniais laikais. Turėjau net šešias "Javas", kai tik pasirodydavo naujas modelis, pirkdavau tobulesnį."

Dailininkas A.Žilys su šypsena prisiminė, kad dar būdamas berniūkštis labai norėjo pianino, tačiau mama atkalbėjo ir pasiūlė geriau pirkti motociklą. "Kažkodėl labai norėjau pianino, ketinau jį įsigyti, bet kaip šiandien prisimenu mamos žodžius: "Visi tavo draugai lekia į "bazę" pirkti naujo modelio motociklų, o tu kas - balta varna?" - nusijuokė A.Žilys. Jis prisipažino, kad iki šiol šis mamos pasiūlymas skamba neįtikimai - dažniausiai gimdytojai visais įmanomais būdais stengiasi atžalas atkalbėti nuo tokio pavojingo "žaisliuko" - motociklo. Tačiau jo mama nemirktelėjusi patarė sūnui, užuot pirkus pianiną, įsigyti naujausio modelio motociklą.

Šiuo metu Arūno garaže stovi "Yamaha Drag Star" modelio "čioperis". Prieš kurį laiką dailininkas buvo "antikvarinio" motociklo "MK" savininkas, bet jį pardavė. "Tai buvo 1961 metų modelis, aš juo sėkmingai važinėjau. Tačiau nutariau parduoti, nes nesu "antikvarinių" ratų mėgėjas", - pasakojo A.Žilys.

Lūžusi nosis

Klausiamas, ar patinka plieno žirgu lėkti su vėju, Arūnas patikino, kad toli gražu nėra adrenalino mėgėjas. "Jokiu būdu neviršiju greičio, nesu fanatikas. Važinėju ramiai ir solidžiai. Jaunystėje gal kiek greičiau palakstydavau, bet ir tada nebuvau "savižudis", - nusijuokė menininkas.

Nors važinėja saugiai ir jau daugelį metų nėra pakliuvęs į jokį nemalonų eismo įvykį, Arūnas prisiminė pirmąją avariją, kurioje gana skaudžiai nukentėjo. "Būdamas gal kokių dvylikos metų lygiu keliu važiavau nedideliu greičiu. Likus apie 50 metrų iki namų, pasipainiojo senukas su krepšiais, einantis iš parduotuvės. Visaip stengiausi apvažiuoti, bet nepavyko - trenkiausi tiesiai į jį. Savo nosimi pataikiau jam į kaktą. Nosis lūžo, bet to net nepastebėjau. Dabar juokingiausia prisiminti, kad senukui nugriuvus, jam nuplyšo kelnės - tiesiai ties keliais, jis liko su šortais, o aš - kruvina nosimi", - nusijuokė prisiminęs A.Žilys. Kad pats stiprokai nukentėjo, susivokė tik tada, kai pribėgęs kaimynas šūktelėjo: "Susitvarkyk nosį!" Tada pastebėjo, kad jo nosis įgavusi pasagos formą.

Vienišas vilkas

Nors domisi motociklais beveik visą sąmoningą gyvenimą, jokiam "baikerių" klubui dailininkas nepriklauso. Prisipažino, kad dažniausiai savo plieno žirgą "išjodinėja" vienumoje. "Mėgstu važinėtis vienas. Dažnai patraukiu į Valakampius, apsuku kelis ratus, man užtenka. Kartais nuvažiuoju iki Vilniaus senamiesčio, bet gana retai", - pasakojo menininkas.

Jis prisiminė ir kitą skaudų nutikimą, kai važiuodamas motociklu atvežti draugų pamiršto krepšinio kamuolio patyrė eismo įvykį ir susilaužė dubens kaulus. "Tada dar važinėjau "Java". Grįždamas su pamirštu kamuoliu pažeidžiau Kelių eismo taisykles, nepraleidau važiuojančio automobilio. Kai griuvau nuo "Javos", lūžo dubens kaulai, porą mėnesių gulėjau ligoninėje "varlės" poza. Kadangi buvau aštuoniolikmetis, kaulai lengvai sugijo. Pasekmių nejaučiu", - pasakojo dailininkas.

A.Žilio antroji pusė didelių pretenzijų dėl vyro aistros dviratėms transporto priemonėms nereiškia. "Pastaruoju metu važinėju vis rečiau ir rečiau. Garaže dar turiu du "Vespos" motorolerius, bet kirba mintis juos parduoti. Ta jaunystės aistra kiek priblėso", - atsiduso dailininkas. Vis rečiau vyras iš spintos ištraukia ir odines motociklininko kelnes, striukę bei specialius batus. "Nesu "baikeris". Mano motociklininko apranga gana paprasta. Gal kiek neįprasti mano turimi šalmai, bet ir jie be ragų. Dar turiu kokius penkerius specialius akinius. Tai visa mano ekipiruotė", - pasakojo A.Žilys.

Nors menininko garaže būna vienos ar kitos markės motociklas, kasdieniais reikalais jis važinėja automobiliu. "Lietuvoje klimatas - ne pats tinkamiausias motociklizmui. Komfortiškai gali važinėti tik vasarą. Todėl kasdieniams reikalams turiu "fajetoną", jį ir vairuoju", - šyptelėjo nuo vaikystės aistrą dviratėms transporto priemonėms puoselėjantis menininkas.

Pavojingos situacijos

Roko dainininkas Jeronimas Milius, pradėjus kalbą, kad jis yra iš būrio vyrų, jaučiančių aistrą motociklui, nusišypsojo: "Taip. Tik šiuo metu esu iš pobūrio neturinčiųjų laiko juo važinėti." Atlikėjo laiką susiurbia muzika - repeticijos ir pasirodymai scenoje. Vis dėlto pralėkti su vėju J.Miliui - didelis malonumas. "Čioperį" jis vairuoja apie ketverius metus, bet prisipažino, kad apie motociklą svajojo nuo vaikystės. Jeronimas visada atkreipdavo dėmesį ir į plieninius žirgus, ir į juodai vilkinčius jais lakstančius vyrukus. Taigi patiko ne tik tokia transporto priemonė, bet ir motociklininkų įvaizdis. "Daug garso, išvaizda ir laisvės bei nepriklausomybės pojūtis", - įspūdžius apibendrino J.Milius. Įdomu, kad panašiai galima apibūdinti ir roko muzikantų įvaizdį, o atlikėjas pasirinkęs būtent šį muzikos žanrą.

Kasdienis atlikėjo transportas šiuo metu yra automobilis. Praėjusiais metais kurį laiką jo neturėjo, tad vairuodavo motociklą arba vaikščiodavo pėsčiomis. J.Milius teigė, kad ta vasara jam labai patiko. "Važiuojant motociklu jausmas geras, visai kitoks negu vairuojant automobilį, - aiškino rokeris. - Automobilis yra tarsi dėžutė, kurioje važiuoji. Gana komfortiškai, atskirtas nuo aplinkos ir labiau apsaugotas nuo netikėtumų. Šiek tiek panašu į kompiuterinį žaidimą - žiūri į ekraną ir reaguoji į tai, kas už jo vyksta. O kai vairuoji motociklą, viskas yra čia pat, šalia tavęs. Ir pats procesas kitoks. Jauti oro permainas - ar šviečia saulė, ar lyja lietus, jei padidini greitį - vėjo pasipriešinimą. Suvoki, kad jeigu, neduok Dieve, virsi ant asfalto, iškart jį pajusi. Galima sakyti, susilieji su aplinka."

Dainininkas sakė, kad jam važiuojant motociklu eismo įvykių nėra buvę, ypatingų nuotykių taip pat nėra turėjęs, bet nesusipratimų nutinka. "Važiavimo motociklu matematika kitokia - stengiesi į priekį numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus žymiai labiau negu vairuodamas automobilį. Kitaip manevruoji, kitoks stabdymo kelias, - pasakojo J.Milius. - Pastebėjau, kad keliaudamas motociklu daug atidžiau stebiu aplinką." Dainininkas sakė, kad ekstremalių situacijų yra buvę įvairių. Būna, kad pavojingai manevruoja vairuojantieji visureigius. "Pasitaiko, kad miesto centre, nors yra ištisinė juosta, vairuotojas sugalvoja sukti į kairę ar apskritai apsisukti. Posūkio nerodo. Kai sulėtina greitį, iš pradžių nesupranti, ką darys. Bandai aplenkti, tačiau paaiškėja, kad jis nori apsisukti. Tada pradedi stabdyti, slysti... Ir svarstai, ant kurio šono virsi - kairiojo ar dešiniojo, - prisiminė pašnekovas. - Tokių atvejų yra buvę. Todėl turi pagalvoti už kitus eismo dalyvius."

Pavėžino tėvus

Kaip J.Miliaus artimieji reaguoja į pomėgį palakstyti motociklu, juk tai galima vadinti ekstremalia pramoga? "Vairuoju "čioperį", jis gana masyvus. Tokiu važiuoti patinka dar todėl, kad asocijuojasi su roko muzika. Greičio mėgėjai renkasi kitokius - lengvesnius, labiau manevringus", - teigė dainininkas. Ir nusišypsojo, kad artimųjų nuomonės nė neklausia. Tiesa, jie kartais paprašo Jeronimo būti atsargiam. O jis supranta, kad vairuoti motociklą yra rizikingiau negu kitą transporto priemonę, nes nesunku susižaloti. J.Milius pavėžino tėvus, tad jie įsivaizduoja, koks tai jausmas. "Jiems buvo baisoka, bet patiko. Viskas tvarkoje", - švelniai sakė rokeris.

Jeronimas turi specialią aprangą, pritaikytą sudėtingoms atmosferos sąlygoms, neprapučiamą vėjo, nepraleidžiančią lietaus. Šiuos tamsius drabužius jis velkasi, kai ruošiasi palakstyti savo plieniniu žirgu. Motociklo "netiuninguoja", tam kol kas trūksta laiko. J.Milius nėra vienišas su savo pomėgiu. Jis turi bičiulių, su kuriais sieja ir aistra motociklams. Susibūrę į kompaniją savaitgaliais, ypač vasarą, kai geras oras, jie keliauja motociklais po įvairias įdomias vietas, dažniausiai renkasi gamtos aplinką. "Taip yra smagiau", - tikino rokeris. Baikerių sezono atidarymo ir uždarymo renginiuose J.Milius nedalyvauja, nes jie kaip tyčia sutampa su jo pasirodymais scenoje Lietuvoje arba užsienyje.

Pradėjo nuo mopedo

Gydytoją anesteziologą, klinikos "Grožio chirurgija" vadovą Joną Staikūną taip pat galima vadinti atsidavusiu motociklizmo gerbėju. Tokiu transportu susidomėjo būdamas maždaug 10 metų berniukas, matydamas, kaip motociklu važinėja tėvas, ir paveiktas jo pasakojimų. Iš pradžių paauglystėje sėdo ant mopedo. "Tėtis draudė vairuoti motociklą", - prisiminė pašnekovas. Tačiau, kai tik galėjo gauti vairuotojo pažymėjimą, J.Staikūnas išlaikė egzaminus ir jį gavo.

Atsakomybė ir malonumas

Šiuo metu J.Staikūnas vairuoja "Hondą VTX". Smagiausia jam važinėti vakarais po darbo, savaitgaliais. "Naktimis vasarą būna labai daug vabalų, motociklas jais apkimba, todėl nedažnai važinėju", - šypsojosi pašnekovas, klausiamas, ar plieninį žirgą išveda į kelią tamsiu paros metu. Jam patinka lėkti autostrada, kitais asfaltuotais keliais, bet ne po miškus. Tokios kelionės - tai poilsis. Tvarkyti kokių nors reikalų gydytojas "čioperiu" nevažiuoja, tam yra automobilis. "Motociklas - pramoga", - tvirtino jis.

Gydytojas supranta, kad vairuoti motociklą yra didelė atsakomybė tiek už save, tiek už kartu važiuojantį žmogų. Jis žino, kad lėkti "čioperiu" gali būti pavojinga. Tačiau per visą laiką, kiek važinėja motociklu, jokių eismo įvykių nebuvo. Ekstremalių nuotykių taip pat nepatyrė. Važiuodamas jis stengiasi nei sau, nei aplinkiniams nesukelti papildomo pavojaus. Tiesa, buvo vienas kitas nesusipratimas, kai pastatytą motociklą rasdavo nuverstą, aplankstytą.

Artimieji žino, kad J.Staikūnas yra atsakingas žmogus, todėl labai nesijaudina dėl tokios jo aistros. Tiesa, perspėja, kad saugotųsi kitų eismo dalyvių. Šiuo pomėgiu žavisi mediko vaikai - dvylikametė bei keturmetė dukros ir dvejų sūnelis. Mažiausiųjų tėvelis dar nevėžina, jie turi paūgėti.

J.Staikūnas su nedidele bičiulių kompanija, kai pavyksta suderinti laiką, organizuoja ir bendrus žygius motociklais. Maždaug kartą per metus išsiruošia aplankyti mūsų krašto piliakalnių, pilių arba surengia kelionę aplink Lietuvą. Vyras teigė, kad dalyvauja baikerių sezono atidarymo renginiuose, jei programa atrodo įdomi ir nesutrukdo darbo reikalai.

J.Staikūnas turi juodus odinius baikeriškus drabužius, skirtus kelionėms tamsiai raudonu motociklu. Savo "čioperį" vyras "tiuningavęs" saikingai - šiek tiek patobulinta degimo ir išmetimo sistema, įdėta keletas papildomų šviesų, kurios duoda daugiau saugumo važiuojant.

Padeda atsipalaiduoti

"Noras vairuoti motociklą išlieka visą laiką, - teigė gydytojas. - Kuo intensyvesnis darbas, tuo labiau norisi laisvalaikiu užsiimti tuo, kas išblaško dėmesį." Pasak pašnekovo, anesteziologo-reanimatologo profesija tokia, kad dažnai tenka gauti didesnę adrenalino dozę, nes reikia padėti pacientams, kurių būklė - kritinė. Tokiomis situacijomis būtina maksimali dėmesio, fizinės jėgos ir gebėjimo organizuoti koncentracija. Todėl po darbo norisi atsipalaiduoti. Pralėkus plieniniu žirgu, galima sėkmingai atsikratyti įtampos. "Labai smagu švilpti, kai aplink tave - tik vėjas", - tvirtino gydytojas.

Motociklu J.Staikūnas važinėja pastaruosius septynerius metus. "Tai begalinis laisvės pojūtis, - teigė jis. - Vėjas, kuris asocijuojasi su laisve ir nepriklausomybe, išpučia visas nereikalingas mintis." Klausiamas, su kuo galėtų palyginti važiavimo motociklu jausmą, gydytojas teigė, kad jam kyla asociacija su jachtos buriavimu, kai pučia geras vėjas. Jis pritarė žurnalistei, kad kelionę motociklu galima prilyginti meditacijai. Gydytojas pastebėjo, kad savaitgalį praleidęs prie motociklo vairo kitą savaitę pradeda turėdamas daugiau jėgų, energijos, idėjų.

Inspiravo dviratis

Kaunietis aktorius Ramūnas Šimukauskas, kaip ir dauguma berniukų, apie motociklą svajoti pradėjo nuo mažens. "Nors būdamas berniūkštis dažnai pasvajodavau, kaip būtų gera turėti motociklą ar bent jau motorolerį, nei finansinių, nei kitokių galimybių tam neturėjau, - pasakojo aktorius. - Užaugęs apie šią svajonę pamiršau, bet prieš kokius penkerius metus, važiuodamas dviračiu, susimąsčiau: būtų smagu kur nors toliau nulėkti, tarkime, prie ežero. Tačiau visi ežerai nuo Kauno tolokai - apie 50 kilometrų, dviračiu nelengva numinti." Tada ir atgijo vaikystės mintis apie motociklą. "Esu azartiškas, todėl supratau, kad "britva", kuria galima lėkti didžiuliu greičiu, man netinka. Galiu užsimušti. Idėja įsikūnijo "čioperio" pavidalu, nusipirkau būtent jį. Mano "Yamaha XN 1000" turi solidumo, važiavimas ja nėra agresyvus", - pasakojo aktorius.

Ramūnas juokėsi, kad nesijaučia pižonu, todėl savo plieninio žirgelio nepuolė "tiuninguoti", važinėja tokiu, kokį nusipirko. "Jis jau buvo šiek tiek "patiuninguotas", taigi man jo gražinti nebereikia, - nusišaipė aktorius. - Mane domina pats važiavimas, jo dinamika, o ne motociklo išvaizda."

Didžiausias greitis, kurį R.Šimukauskas yra "išspaudęs" savo "čioperiu", - apie 160 kilometrų per valandą. "Ne tas stilius, šiuo motociklu nepalakstysi, gali tiesiog nupūsti vėjas. Juk tai - ne "britva", kuria galima spausti milžinišku greičiu, "čioperis" solidus", - aiškino vyras. Jis teigė greičio rekordų nesivaikąs, važinėja savo malonumui, o ne mistinėms "įskaitoms".

Žolė būna šlapia

Vienintelis incidentas, kurį per penkerius metus vadeliodamas savo geležinį žirgą Ramūnas patyrė, - švelniai dribtelėjo, motociklo ratui užkabinus šlapios žolės plotą kelkraštyje. "Tai pavadinčiau buitiniu nemalonumu, o ne eismo įvykiu, - nusijuokė Ramūnas. - Akivaizdžiai įsitikinau, kad su asfaltui skirtomis padangomis per šlapią žolę geriau nevažiuoti."

Sėsdamas ant savo "Yamahos", R.Šimukauskas rengiasi ir specialią motociklininko aprangą, bet ji nėra ekstravagantiška. "Specialūs akiniai, odinė, neperpučiama striukė, aukšti batai. Tik tiek, kiek būtina, kad jaustumeisi patogiai", - patikino. Aktorius prisipažino, kad turi draugų ir pažįstamų "baikerių", bet pats jokiam klubui nepriklauso.

"Esu katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas. Kartais patinka pavėžinti draugą ar draugę, tačiau dažniausia lekiu vienas", - sakė aktorius. Jeigu turėtų neribotą kiekį lėšų, Ramūnas prisipažino, kad nusipirktų klasikinį "Harley Davidson" motociklą. Tačiau rinktųsi ne kolekcinį modelį už kelis šimtus tūkstančių litų, bet paprastą. "Nuo tokio būtų baisu net nusisukti, kad kas nepavogtų, nesugadintų", - nusikvatojo vyras.

Kasdieniams pasivažinėjimams R.Šimukauskas renkasi automobilį. "Motociklas vis dėlto yra labiau pramoga. Lietuvoje bet kada gali užklupti lietus, o važiuoti motociklu lyjant tikrai nemalonu", - nusijuokė jis.

Motociklai visiems metų laikams

Medikas, vienos Vilniaus poliklinikos vadovas Arūnas Grigaitis gali didžiuotis net trimis plieniniais žirgais, stovinčiais nuosavo namo garaže. "Augau kaime, taigi vaikystėje teko pavažinėti "kaimiškais" motociklais. Jie mane visada domino, - prisipažino medikas. - Mintis pačiam įsigyti tokią transporto priemonę kilo prieš 12 metų, kai su šeima pasistatėme namą, prie jo įrengėme erdvų garažą. Anksčiau tiesiog nebuvo galimybės laikyti motociklą."

Jis taip pat yra aistingas "čioperistas", didžiausia jo svajonė - apžergti galingą "Harley Davidson" motociklą, bet, kaip pats juokiasi, "dėl protingo savo biudžeto lėšų skirstymo" kol kas tenkinasi japonų gamintojų "Kawasaki Vucan" modeliu. Šiam japoniškam "čioperiui" draugiją garaže palaiko keturratis ir sniego motociklas. "Jie visi - labai skirtingos paskirties: sniego motociklu per sezoną išvažiuoju tik kokius septynis kartus. Gyvenu puikioje vietoje - šalia Liepkalnio kalno, ten yra parkas, smagu žiemą pasivažinėti ant sniego. Būna, palakstau ant užšalusio ežero. Keturratis dažniau naudojamas tėvų sodyboje, jis tinka "prie ūkio", galima nudirbti darbus kaip mažu traktoriuku. O "čioperis" kinkomas pavasarį, jau ir šiemet buvau keletą kartų išvažiavęs", - užsidegęs apie savo motociklus pasakojo A.Grigaitis.

Mediko geležinis žirgas - itin galingas ir didelis, bet juo važinėti dideliu greičiu neišeina. "Tiesiog vėjas nupūs, - juokėsi A.Grigaitis. - Todėl važinėju solidžiai, greičio neviršiju. Be to, esu medikas, žinau, kas gali nutikti per avariją. Kreiserinis greitis - 100-110 kilometrų per valandą, jo laikausi. Avarijų niekada neturėjau." Kasdien keliauti poliklinikos direktorius sėda prie automobilio vairo, į darbą motociklu nevažinėja. "Mano pareigos įpareigoja vilkėti kostiumą, jį vilkint sėsti ant "čioperio" tiesiog nepatogu. Turiu specialią motociklininko aprangą. Ji nėra prabangi - tik tai, kas būtiniausia. Neturiu net odinių kelnių, tenkinuosi džinsais."

Skrieja ir merginos

Viena žinomiausių moterų, degančių aistra motociklui, - Vilniaus mažojo teatro direktorė Greta Cholina. Tiesa, retokai ant jo sėda. "Pasirinkau motociklą, nes mano gyvenime buvo toks etapas. Motociklas - nuotykių priemonė ir net savotiška meditacija", - pasakojo ji. Motociklas G.Cholinai buvo kaip tik tokia transporto priemonė, kuri leido jai pasinerti į apmąstymus ir mėgautis laiku sau. Ji sėsdavo ant motociklo ir skriedavo, kur akys mato. Tokioms kelionėms kompanijos jai nereikėdavo. Moteris tikino, kad niekada gyvenime savęs nesiejo su baikeriais ir šia subkultūra. "Esu estetikos šalininkė, o voliojimasis ir gėrimas man neatrodo žavu", - teigė ji.

Šokėjų grupės "Tina Dance" vadovę Kristiną Navickaitę-Tiną taip pat traukia motociklai. Tai pajuto būdama 16 metų. Ji supranta, kad žmonės keistai žiūri į moterį ant motociklo. Aplinkiniai Tinos net klausinėdavo, ar ji neišprotėjusi. Suprantančiųjų ir palaikančiųjų - gerokai mažiau. Savo motociklo moteris neturi, pavežioja draugai arba jų paprašo, kad galėtų viena pasivažinėti. Tiną visada traukė laisvės ir greičio pojūtis. O baikeriai jai patinka, nes atrodo kaip nutrūktgalviai ir meniški žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"