TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Vyrų vyriškumui neskambina pavojaus varpai

2012 06 19 0:00

Lietuvos mokslininkai griauna mitą, esą vyrams senstant prastėja jų sperma ir mažėja tikimybė susilaukti palikuonių. Pagal ankstesnius ir naujausius tyrimus, palyginti su kitomis valstybėmis, mūsų krašto vyrai turi dėl ko pasipuikuoti... 

Grupė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto mokslininkų dar 2003-2004 metais dalyvavo Europos Bendrijos remtame projekte, pagal kurį vyrų reprodukcinė sveikata tirta Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Kiekvienoje valstybėje ištyrus per 300 jaunų vyrų paaiškėjo, jog 18-25 metų Lietuvos vyrų vaisingumo rodikliai yra tikrai neprasti ir net vieni geriausių Europoje. Dėl šio ilgalaikio tyrimo Lietuva tapo viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios mokslininkai tiek daug žino apie savo šalies stipriosios lyties atstovus. Dabar, praėjus aštuoneriems metams, sumanyta išanalizuoti, kaip pasikeitė tyrime dalyvavusių vyrų reprodukcinė sveikata, jiems sulaukus brandaus amžiaus.

Be laimėtojų

Vienas 2003-2004 metais tirtų rodiklių buvo vyrų spermos kokybė. Lietuvių ir estų rodikliai iš esmės nesiskyrė, latvių rezultatai buvo kiek prastesni, tačiau visų trijų Baltijos valstybių duomenys buvo tikrai geri.   

"Bet mes, mokslininkai, labai nemėgstame varžybų, kas pirmas, antras, trečias, o kas paskutinis, nes reprodukcinės sveikatos srityje skubotos išvados gali būti neteisingos. Todėl visi pranešimai, esą kurios nors valstybės vyrų sperma geriausia, - iš piršto laužti. Štai, tarkim, prieš kurį laiką suomiai labai garsiai skelbė, atseit jų vyrų sperma yra geriausia, bet atlikus pakartotinius tyrimus jokio pirmavimo nerasta", -  LŽ pasakojo Endokrinologijos instituto mokslininkų grupės vadovas dr. Valentinas Matulevičius.

Vis dėlto yra žinoma, kad blogiausi rezultatai tarp Europos valstybių yra danų, bet kas tai lemia - neaišku. Nors Danijoje vykdoma rimta valstybės finansuojama programa ir šioje srityje dirbama daugybę metų, aptikti priežasčių kol kas nepavyksta.

"Lygiai taip pat negalime paaiškinti, kodėl Lietuvos vyrų situacija tokia gera. Galime tik konstatuoti, jog turėtume būti ramesni nei danai", - sakė V.Matulevičius.

Sergančiųjų beveik nerado

Tyrimo Lietuvoje dalyviams reikėjo atsakyti į platų klausimyną, taip pat buvo paimta jų kraujo hormonų ir genų tyrimams. Spermos kokybė vertinta remiantis pasauliniais kriterijais, atsižvelgiant į jos tūrį arba kiekį, spermatozoidų skaičių viename mililitre. Taip pat matuotas spermatozoidų judrumas, atlikti morfologiniai tyrimai.

Daugumai vyrų ultragarsu tirta prostata. Tokio jauno amžiaus vyrai šiuo požiūriu Lietuvoje lig tol nebuvo tirti.

"Sergančiųjų su vaisingumu susijusiomis ligomis tada beveik neradome, vos vieną kitą", - prieš aštuonerius metus vykdyto tyrimo rezultatus komentavo V.Matulevičius.

Aplinkos įtaka neaiški

Mokslininkai domėjosi ir aplinkos įtaka stipriosios lyties atstovų vaisingumui. Bet, anot V.Matulevičiaus, nieko konkretaus nenustatyta. Pasiteiravus, ką mano apie vadinamųjų EDC - endokrininę sistemą ardančių chemikalų - poveikį vyrų reprodukcijai, mokslininkas teigė, kad duomenys apie jų pavojų yra seni ir nebegalioja.

V.Matulevičius prisiminė garsų danų tyrimą, kai jie labai ilgai ir nuosekliai tyrinėjo pesticidų bei kitų medžiagų poveikį, taip pat tam tikrų profesijų įtaką vyrų vaisingumui. Tačiau nebuvo nustatyta nė vieno aiškaus rizikos veiksnio, dėl kurio reikėtų perspėti ir rekomenduoti atsargumo priemonių.

"Tačiau tai nereiškia, kad jų nėra. Tiesiog mūsų turimi metodai neleidžia to gerai ištirti. Daugiau duomenų turime tik apie rūkymo žalą reprodukcinei sveikatai", - teigė V.Matulevičius.

Laukia atsišaukiančiųjų

Tačiau 2003-2004 metais vykdyto tyrimo metu, galima sakyti, nesidomėta vyrų seksualinėmis funkcijomis. Laikytasi požiūrio, kad tyrinėti 18-mečius dar per anksti, nes jų vyriškumas nevisiškai susiformavęs. Tačiau dabar šie asmenys jau yra tapę brandžiais, 27-35 metų vyrais pačiame jėgų žydėjime. Todėl ir kilo mintis juos susirasti.

Bet kol kas pavyko aptikti tik trečdalį anksčiau tirtųjų, o nauji tyrimai atlikti tik maždaug dvidešimčiai jų. Kad rezultatai turėtų mokslinę vertę, reikėtų ištirti bent 50. V.Matulevičius tikisi, jog bėgant laikui atsišauks ir atvyks daugiau dalyvių.

Per šiuo metu atliekamą tyrimą vyrai tikrinami dar išsamiau. Jiems paimamas kraujas hormonų ir genų tyrimams bei spermos mėginys, taip pat tenka atsakyti į išsamų klausimyną, praplėstą psichologijos, psichiatrijos sričių klausimais, gyvenimo kokybės ir seksualinės situacijos vertinimais. Tiriamiesiems taip pat atliekamas ultragarsinis prostatos tyrimas ir kūno matavimai.

"Iš tų individualių rezultatų, kuriuos jau gavome, matome, kad šių, jau subrendusių vyrų reprodukcinė sveikata labai gera, spermos kokybė - taip pat. Psichologinių bei seksualinių klausimynų rezultatai irgi džiugina. Atsakant į seksualinį klausimyną maksimaliai galima surinkti 56 balus, o dauguma tirtų lietuvių surinko ne mažiau kaip 50.

"Dar nepasitaikė nė vieno vyro, turinčio kokių nors vaisingumo problemų. Skambinti pavojaus varpais Lietuvoje tikrai nėra reikalo", - įsitikinęs V.Matulevičius.

Su amžiumi neblogėja

Išankstiniai lietuvių duomenys, regis, neigia prielaidas, kad su amžiumi prastėja vyrų vaisingumas. Tai patvirtina ir pasaulio tyrinėtojų atliktos studijos.   

"2007-2011 metais vykdytas labai garsus tyrimas dėl vyresnio amžiaus vyrų hipogonadizmo, tai yra sumažėjusios lytinės ir seksualinės funkcijos. Tyrimas vyko aštuoniose Europos valstybėse ir apėmė 3380 vyrų. Tiesa, jų sperma nebuvo tirta, domėtasi kitais parametrais. Reprodukcinių funkcijų sumažėjimas vyresnio amžiaus vyrams rastas tik 2 proc. tiriamųjų", - pasakojo V.Matulevičius.

Duomenys rodo, kad spermos kokybė išlieka labai gera net senyvo amžiaus vyrų. Tai, kad jie su jaunesnėmis moterimis susilaukia vaikų, yra ne legenda, o tikra tiesa.

Jei jau šitaip, ar verta leisti pinigus medikamentams? Vienas minėtojo tyrimo tikslų, matyt, ir buvo atsakyti į šį klausimą. Juolab kad maždaug prieš 10-20 metų prasidėjo didžiulis bumas, kai vyresnio amžiaus vyrai ėmė leistis testosteroną, vildamiesi, kad atjaunės. Amerikoje testosterono preparatų pardavimas padidėjo net 6 kartus.

"Anksčiau mėginta teigti, kad kaip moterims ateina menopauzė, vyrams taip pat būna atitinkamas laikotarpis. Bet labai kruopščiai ištyrus niekas nepasitvirtino", - pridūrė V.Matulevičius.

Netikras pavojus  

Beje, Vokietijoje buvo tirta jaunų vyrų, jų tėvų bei senelių sperma. Paaiškėjo, kad skirtumai labai nedideli. Tai irgi liudija apie tai, kad bėgant laikui, spermos kokybė nelabai kinta.   

Bet kodėl tada girdime teigiant, kad vyrų rodikliai labai pablogėjo? Pasak V.Matulevičiaus, tai yra 1992 metais pasirodžiusio danų mokslininkų straipsnio, išspausdinto prestižiniame žurnale ir tapusio vienu populiariausių medicinos straipsnių per pastaruosius dešimt metų, pasekmė.  

Jame teigta, kad vyrų spermos kokybė per 50 metų pasaulyje pablogėjo. Ir šio teiginio dabar įsikabinę visi, norintys ką nors pateikti kaip sensaciją ar tragediją.

Tačiau viskas nėra taip aišku. Paskelbus minėtąjį teiginį, mokslininkai puolė jį tikrinti. Ir, kaip visada atsitinka, atsirado patvirtinusių šią išvadą studijų, atsirado ir ją paneigusių.

"Mes savo pirmąjį spermos kokybės tyrimą atlikome dar 1996-1997 metais, tikėdamiesi, kad jį tęsime, stebėdami, kokie pokyčiai atsiranda laikui bėgant. Mūsų išvada ta pati - jokio pablogėjimo tiriamiesiems nematyti", - apibendrino V.Matulevičius. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"