TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Žaliosios Druskininkų dausos

Prie Lelijų ežerėlio.
Autoriaus akvarelė

Palanga - Baltijos pakrantės kurortas, o štai Druskininkai skendi pušynų okeane lyg koks rūsčiojo Perkūno dukrelės Jūratės dvaras. Šiame mieste tikrai visai nesunku įsivaizduoti, jog esi marių dugne, vaikštinėji tarp jūržolėmis apraizgytų gintaro rūmų, juolab kad šen bei ten įspūdžiui sustiprinti gali gurkštelėti sūraus vandens...

Betgi būnant čia gal verčiau pasinerti į kitą, ne menkesnę Gamtos galybę - Mišką. Tūkstančiai spygliais ornamentuotų, matyt, kažkada skruzdėlių pradėtų minti takelių vilioja žengti Druskininkų pušynų gelmėn, atsiduoti girios girdėjimo, regėjimo, jos kvapų gėrimo pojūčiams! O kokia ypatinga, šamaniška uogavimo, grybavimo veika! Ragauji žemuogę, bruknę, aptinki geltonų gaidukų vėrinį... Štai ten - visai nebaikšti žalsvoji musmirė tau viepiasi, krūmyne - vilkauogė melsvai juodą akį merkia...

Aplink Druskininkus bėga, vingiuoja ir platesni, būrius keliautojų talpinantys pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Jie veda per kerpėtas gūdumas, šerpėtas tankmes, samanotas daubas, kyla į saulėtas smilčių kopas, sustoja prie įspūdingų kraštovaizdžio akivarų, pasitinka stotelėmis - įmantriomis medžio gūžtomis. Išmoningų meistrų suręstos stoginės, atramos, tiltukai, apžvalgos aikštelės, suoliukai kviečia prisėsti, čia apsistoti ar tik luktelėti, kol išbyrės padangėje išdykaujantis debesėlis. Kažkur netoliese - ir miško karalystės sosto menė - "Girių aido" muziejus. Bet, kas jame nebuvęs, jokie žodžiai patirtų įspūdžių neatstos...

Dzūkijos šiluose smagu aptikti ežerėlį, gaivų upokšnį, šaltinį, - čionykščių srauniųjų upių vardai - lyg raktai į padavimų šalį: Ratnyčia, Šalčia, Spengla, Verseka, Ūla, Merkys... Visus tuos vandenis galiausiai surenka Nemuno platybės. Žvalgausi nuo aukšto jo skardžio. Antai seklioje įlankėlėje stypso pilkasis garnys, jauniklių tuziną rikiuoja didžioji antis, kitame krante - eglės keterą įsikibęs vėjyje linguoja erelis žuvininkas, - bet Nemuno mailių gąsdina ne jis - žuvėdrų baltų sparnų mostai. Rami upės tėkmė mirguliuoja, kuria miražus, atrodo, galėtum čia visą dieną medituoti, bet girdžiu, kuoduotoji zylė beria - "ei, keliauninke, grįžk į smilčių taką, lekiam į Švendubrę, į Raigardą"...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"