TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Žmogėjimo aktas

2010 02 06 0:00
Delfinai kaip ir mes sugeba save atpažinti veidrodyje.
Užsienio spaudos nuotrauka

Priešingai, nei iki šiol manyta, gyvūnai turi turtingą vidinį pasaulį. Pradėkime elgtis su jais kaip su žmonėmis ir nustokime skųstis, jog tai brangu. Į kelis dramblius galima šaudyti?

Prieš šimtą metų Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) įkūrus Krugerio nacionalinį parką, dramblius priminė tik keliolika jų pėdų įspaudų išdžiūvusios upės vagoje. Medžiotojai, XIX amžiuje šaudę dėl pramogos ar dėl mėsos, beveik išnaikino juos toje teritorijoje.

Pastangos atgaivinti dramblių populiaciją buvo labai sėkmingos. 1967 metais parko valdžiai net teko pradėti planingai juos šaudyti, kad išlaikytų optimalų 6-8 tūkst. skaičių. Tos praktikos atsisakyta 1995 metais. Nuo tada dramblių populiacija smarkiai išaugo ir dabar jų yra maždaug 14 tūkstančių. Ekologai ėmė būgštauti, kad gausios kaimenės nusiaubs aplinką ir dėl to žus daug gyvų organizmų. Todėl 2006 metais vėl pasiūlyta dalį dramblių iššaudyti.

Šis pasiūlymas Pietų Afrikos nacionalinių parkų administracijai tapo rimta problema ir - bent iki šiol - neįgyvendintas. Visus veiksmus sulaikė nesibaigianti diskusija, ar dramblių žudymas pateisinamas moralės požiūriu.

Vis daugiau žmogiškų bruožų

1967 metais niekam nekilo šitokių abejonių. Kas gi pasikeitė nuo to laiko? Mūsų žinios! 2006 metais paskelbti JAV Emrio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad drambliai turi sąmonę, nes sugeba atpažinti save veidrodyje. Anksčiau tą gebėjimą įrodė šimpanzės ir delfinai. Daugelis mokslininkų mano, kad savęs suvokimas nesvetimas ir tokiems paukščiams kaip varnos, krankliai ar papūgos žako. Tai reiškia, kad gyvūnai turi bruožą, kuris, kaip iki šiol manyta, būdingas tik mūsų rūšiai.

Neurobiologai atskleidė dar vieną gyvūnų smegenų ypatybę, kuri gyvūnus sieja su žmonėmis. Mūsų priekakčio oda turi specialių ląstelių, kurios vadinamos veidrodiniais neuronais. Būtent dėl jų galime simpatizuoti ir įsijausti į kitos būtybės emocinę būseną. Jie leidžia suvokti kitų mąstymą ir tampa bendruomeninio intelekto neurologiniu pagrindu. Daktaras Giacomo Rizzolotti iš Parmos universiteto Italijoje įrodė, kad ir makakų panašūs neutronai suaktyvėja. Įsijausti į kito gyvūno emocinę būseną gali net pelės. Todėl narvus, kuriuose jos laikomos, tyrimų metu turi skirti matinės pertvaros, kad graužikai nematytų, kas vyksta su jų kaimynais.

Jau iki neurobiologams atrandant gyvūnų veidrodinius neuronus, mokslas turėjo kitų įrodymų, kad gyvūnai įsijaučia į vieni kitų emocinę būseną ir elgiasi stebėtinai žmogiškai. Septintajame dešimtmetyje daryta psichologinių eksperimentų serija su bengališkosiomis makakomis parodė, kad šios beždžionės stengiasi vienos kitoms nekenkti ir net gali aukotis draugų labui. Kelias dienas badaudavo, kad tik nedidintų kančių kitoms, kurias dėl kiekvieno maisto kąsnio trenkdavo srove. Žiurkės atsisakydavo ėsti, jeigu matydavo, kad jų elgesys skausmingai veikia kaimynus.

Profesorius Markas Bekoffas, vienas iš organizacijos už etišką gyvūnų traktavimą kūrėjų tvirtina, kad vis daugėja įrodymų, jog gyvūnai myli, kenčia, pyksta, pokštauja, žaidžia, juokiasi, verkia ir sugeba užjausti. Daugelis žinduolių naudojasi turtinga garsų ir simbolių kalba.

Todėl iš pažiūros abstrakti diskusija: ką daryti su drambliais Krugerio nacionaliniame parke - panašiai kaip ginčai dėl gyvūnų auginimo ir jų dalyvavimo bandymuose - tampa iššūkiu mums visiems. Nauji atradimai verčia susimąstyti, kaip elgiamės su kitomis gyvomis būtybėmis. Ir pagalvoti, kaip palengvinti jų likimą. Galėtume pradėti plėsdami teises, draudžiančias žiauriai elgtis su gyvūnais. Uždrauskime juos žudyti, riboti jų laisvę ar žeisti be svarbių priežasčių. O kokios priežastys tikrai svarbios, turėtų nustatyti teismai.

Dar toliau siekia iniciatyva "Great Ape Project". Jos autoriai reikalauja apsaugoti pamatines žmogbeždžionių (gorilų, orangutanų, šimpanzių ir bonobo) teises - gyventi, būti laisvoms ir nebūti kankinamoms. Net ketinama priimti žmogbeždžionių teisių deklaraciją JTO Žmogaus teisių deklaracijos pavyzdžiu.

Juk ir mes gyvūnai

Šiaip ar taip, gyvūnų teisių problema nebėra grynai teorinė, o jos kėlimas turės labai konkrečių ekonominių pasekmių auginamiems gyvūnams. Visame pasaulyje milijardai karvių, viščiukų ar kiaulių sugrūsti mažuose narvuose arba garduose, o savo gyvenimą baigia po mechaninio kirvio ašmenimis. 12 proc. viščiukų ir 14 proc. kiaulių gaišta dėl streso, nuo sužalojimų ir ligų dar nepasiekę tinkamo lygio skerdimui.

Tik pastaruoju metu imtasi įgyvendinti teisinius sprendimus, saugančius nelaisvėje laikomus gyvūnus. Europos Sąjunga (ES) siūlo iki 2012 metų atsisakyti ankštų narvų viščiukams. Šiuo metu tos patalpos per mažos, kad paukščiai galėtų jose stovėti ir išskleisti sparnus. 2006 metais Vokietija uždraudė gaminti produktus iš jūrų lokių, o 2007 metais Europos Parlamentas pritarė draudimui ES teritorijoje prekiauti šunų ir kačių kailiais. Tai maži žingsneliai, bet bent jau teisingu keliu.

Kaip šiame kontekste atrodo dramblių padėtis Krugerio nacionaliniame parke? 2006 metais, konferencijoje, kurioje dalyvavo žymūs tų galiūnų žinovai ir nacionalinių parkų bei gamtos draustinių vadovai, nustatyta, kad šaudyti leistina dviem atvejais. Pirmu, jeigu mokslininkai patvirtins, kad pernelyg gausi populiacija faktiškai kelia pavojų rūšių gausai tame regione. Antru, - jei nepadės visos kitos priemonės.

Išnaudoti visas priemones turbūt nebus lengva. Dramblių gaudymas ir pervežimas į kitų parkų teritorijas itin brangi operacija. Be to, daugumoje rezervatų PAR jiems nėra vietos. Šalies valdžia tariasi padaryti saugomomis ir teritorijas, priklausančias Zimbabvei bei Mozambikui. Ateityje drambliai iš Krugerio nacionalinio parko patys turėtų persikelti į naujas teritorijas. Kitas sumanymas riboti dramblių skaičių - antikoncepcija. Kasmet reikėtų daryti dvi injekcijas iš sraigtasparnių kiekvienai iš trijų tūkstančių patelių. Tai irgi per daug brangu.

Daugelio mokslininkų nuomone, trūksta įtikinamų argumentų, kad dramblių populiacija Krugerio nacionaliniame parke per gausi. O augalijos naikinimas neperžengia Afrikos savanoje vykstančių permainų ribų. Žmogus neturėtų kištis į natūralių procesų eigą.

Net jeigu drambliams iš Krugerio parko bus striuka, žmonija jau neišsisuks nuo klausimo: ar mums dar galima elgtis su gyvūnais kaip su daiktais. Galų gale patys irgi esame gyvūnai ir mums turėtų būti privaloma auksinė taisyklė: nedaryk kitam to, kas tau nemiela.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"