TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Žmogžudystė išaiškinta po 5000 metų

2011 08 13 0:00
Atkurta keturiasdešimt penkerių metų vyriškio iš neolito epochos išvaizda. Ecis naudojasi tuo, ką siūlo XXI amžius. Pasirinkimo nėra.
Užsienio spaudos nuotrauka

Prieš dvidešimt metų prie Austrijos ir Italijos sienos aptikti suledėję žmogaus palaikai, kuriems 5 tūkst. metų. Iki šiol nežinoma, kodėl tas žmogus iš neolito periodo turėjo žūti.

Neseniai Ecis savo profiliui "Facebook" pateikė naują nuotrauką. Raukšlių išvagotas veidas, į tolį žvelgiančios rudos akys, ilga išsidraikiusi žila barzda, lūpos šiek tiek pravertos. Ecis atrodo senas, gal kiek per senas pagal savo metus, nors neolito laikais ir nebuvo lengva gyventi. Neatrodo jis ir laimingas. Jo akyse galima įžvelgti ateities baimę.

Ecis patiko "Facebook" kartai, jis turi tūkstančius draugų. Praslinkus dviem dešimtmečiams po to, kai turistų pora iš Niurnbergo aptiko jį suledėjusį, Ecis naudojasi tuo, ką pateikia XXI amžius. Neturi iš ko rinktis.

1991 metų rugsėjo 19-ąją du turistai vokiečiai Erika ir Helmutas Simonai, keliaudami per Alpes Pietų Tirolyje, įkopė į 3200 metrų virš jūros lygio aukštį netoli Tisenjocho perėjos ir padarė stulbinamą atradimą. Pora aptiko sušalusio vyro kūną, kurį išmetė į paviršių Similauno ledynas. Apie radinį juodu iškart pranešė Austrijos valdžiai, nes buvo įsitikinę, kad tai pasiklydęs alpinistas, kuris sušalo kalnuose.

Šiandien jau žinome, kad palaikai aptikti Italijos teritorijoje, už kelių metrų nuo sienos. Tačiau tai ne pasiklydęs turistas, o priešistorinis žmogus, gimęs vėlyvojo neolito laikais, prieš maždaug 5,3 tūkst. metų, jis mirė sulaukęs 45-46 metų.

Sutapusios aplinkybės

Ecio istorija - aplinkybių sutapimo vėrinys. Viena jų, kad Simonai pasirinko nepopuliarią trasą, o prieš tai nutirpęs sniegas ir ledas atidengė Ecio kūną. Palaikai gerai išsilaikė, nes gulėjo uolos nišoje, kuri juos apsaugojo nuo ledo lavinų. 3200 metrų aukštyje pučia ledinis vėjas, tad neolito žmogaus kūnas per kelias paras galėjo būti šalčio išdžiovintas (53 kilogramus svėręs vyras neteko beveik 40 kilogramų). Jeigu jo nebūtų užklojęs sniegas, apsaugantis nuo maitvanagių ir vabzdžių, tikriausiai nebūtume susipažinę su žmogumi iš ledyno.

Kai Albertas Zinkas sužinojo apie rastą mumiją, jis buvo dvidešimt penkerių metų studentas, baigiantis biologijos studijas Miunchene. Kaip tik tada jis nusprendė specializuotis antropologijos srityje. Tą jaunuolį, besižavintį senovės Egiptu ir jo mumijomis, sukrėtė žinia, kad vietovėje, esančioje vos trys valandos kelio nuo Miuncheno, rasta neblogai išsilaikiusi mumija žmogaus, gyvenusio maždaug 3350-3100 metais prieš Kristų. Iki tol niekada nerasta tokios senos ir taip puikiai išsilaikiusios mumijos. A.Zinkas buvo įsitikinęs, kad šis atradimas suteiks nepakartojamą progą pažvelgti į tolimą žmogaus praeitį.

Praėjo dar trylika metų, kol A.Zinkas (per tą laiką tapęs asistentu Miuncheno universitetinės klinikos paleopatologijos skyriuje) pirmą kartą dalyvavo Ecio tyrimuose. Tuometis jo šefas draugavo su patologu Eduardu Egarteriu Vigliu, kuris tapo atsakingas už kūną iš ledyno nuo tos akimirkos, kai šis buvo perkeltas iš Insbruko į Bolzaną.

E.Viglis 2004 metais pasiuntė kolegai į Miunchene išanalizuoti mikroskopiškai mažą audinio pavyzdį. Tačiau šis pateko ant A.Zinko laboratorinio stalo. Nuo tada tyrėjo ir ledo žmogaus likimai susipynė. 2007 metais A.Zinkas tapo pagrindiniu Ecio tyrėju - jis ėmė vadovauti Mumijos ir ledo žmogaus institutui.

Pervertas strėle

Profilis portale "Facebook", Ecio šokoladas, Ecio kramtomoji guma, Ecio prespapjė - tai fenomenas, kurio atradus mumiją nepavyko išvengti. A.Zinko institutas yra maždaug už trijų kilometrų nuo Pietų Tirolio archeologijos muziejaus (plačiau žinomo kaip Ecio muziejus), kur specialiame šaldytuve laikomą mumiją kasmet aplanko 230 tūkst. turistų. A.Zinkui tas žmogus iš neolito - visų pirma tyrimo objektas.

Pirmas apimantis jausmas, kai stovi prie mumijos, gulinčios ant operacinio stalo, - užuojauta. Viena vertus dėl to, kad niekas nežino, ar Ecis būtų patenkintas, jog praslinkus beveik 5 tūkst. metų po savo mirties tapo tyrimų objektu ir dabar guli ant stiklo plokštės šaldytuve, kur tikslios svarstyklės pažymi kiekvieną jo prarastą gramą. Kita vertus, Ecis tapo žudiko auka - į nugarą paleista strėlė pervėrė jį kiaurai, auka mirė per kelias minutes dėl nukraujavimo.

2001 metais patologas E.Viglis rentgeno nuotraukose pastebėjo trikampį šešėlį netoli kairiosios pažasties. Šešėlis pasirodė besąs titnaginis strėlės smaigalys. Padaryta žaizda buvo atvira. Matyt, žudikas išplėšė strėlę, liko tik jos smaigalys.

"Įsivaizduoju, kaip strėlės pervertas Ecis aukštielninkas parkrito ant uolos plačiai išskėtęs rankas ir kojas, - pasakojo E.Viglis, teismo gydytojas, ištyręs šimtus lavonų. - Žudikas apvertė kūną norėdamas ištraukti strėlę, tada Ecio ranka atsidūrė po liemeniu."

Kol dar nebuvo rastas strėlės smaigalys, Ecio tyrėjai vaizdingai aprašinėjo, kaip ledo žmogų užklupo staigi gamtos stichija, jis išklydo iš kelio, klaidžiodamas nusilpo, netekęs jėgų pargriuvo ir mirė... Sensacingas atradimas kėlė tyrėjams didelę, kartais net per didelę pagundą išgarsėti. "Dabar jau atsargiau skelbiame tyrimų rezultatus", - sakė A.Zinkas.

Nors apie mirties aplinkybes sklando fantastiškų istorijų, bent jau nuo 2007 metų, kai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, nebeliko jokių abejonių. "Strėlė pataikė į arteriją, - sakė A.Zinkas. - Gausiai plūstelėjo kraujas." Strėlės pervertas Ecis neišgyveno ilgiau kaip minutę.

Ne visai aišku, kaip buvo sužalota kaukolė. Galbūt sužeistajam krentant. "Arba užpuolikas dar smogė per galvą akmeniu, - teigė A.Zinkas, - kad nebeliktų abejonių." Rene van Tiggelenas, Belgijos radiologijos muziejaus saugotojas, nedvejodamas teigė: "Tai seniausia atskleista žmogžudystė."

Šis stulbinamas atradimas leido žengti didelį žingsnį praturtinant kuklias mūsų žinias apie priešistorę. Pasirodo, tie laikai nebuvo tokie primityvūs, kaip įprasta manyti. Daugiau kaip prieš 5 tūkst. metų Pietų Tirolyje buvo vartojami grybai, surinkti nuo medžių kelmų, nes jie turėjo antibiotikams būdingų savybių. O kirminus žarnyne neolito žmonės naikino toksiškais aliejais.

Ecio skrandžio ir žarnyno turinio analizė pastaraisiais metais pateikė mokslininkams įdomių duomenų. Ten rastos gėlių žiedadulkės leidžia atkurti ledo žmogaus paskutinį kelią ir suteikia tam tikrų nuorodų dėl jo žūties. "Mirties akimirką jo skrandis dar buvo pilnas", - sakė A.Zinkas. Ožiaragio mėsa ir vienagrūdžiai kviečiai - šie nesuvirškinto maisto likučiai vienareikšmiškai liudija, kokie neteisūs tyrėjai, kurie teigė, kad Ecis bėgo nuo persekiotojų ir galėjo žūti po dramatiškos kovos.

Daug įtikimesnė versija, kad uolos nišoje, kurioje po 5 tūkst. metų buvo aptiktas jo kūnas, Ecis tiesiog apsistojo atokvėpio. Tai patvirtintų ir faktas, kad savąjį lanką jis paliko už kelių metrų. Tikriausiai nieko neįtardamas jį atrėmė į uolą. Jis jautėsi saugus.

Tačiau nereikėtų idealizuoti jo paskutinių gyvenimo dienų. Tik dvi iš keturiolikos strėlių strėlinėje buvo tinkamos šaudyti, neparuoštas ir lankas. Greičiausiai pastarųjų dienų įvykiai privertė jį atnaujinti ginkluotę. Akivaizdus kovos likus kelioms dienoms iki mirties pėdsakas - sunki dešinės rankos žaizda. Tarp nykščio ir smiliaus žioji gili, kaulą siekianti žaizda.

Tik kelias akimirkas A.Zinkas pasiduoda spėlionėms ir vėl grįžta į realybę. Pavyzdžiui, tikru dalyku laikoma tai, kad Ecis užėmė aukštą visuomeninę padėtį. Tai liudija švelnios jo rankos, ant kurių bemaž nėra nuospaudų. "Tai nėra rankos žmogaus, kuris dirbo sunkų darbą", - sakė A.Zinkas. Aukštą padėtį taip pat rodo prie ledo žmogaus rasti kiti daiktai: varinis kirvis, apsiaustas iš rudojo lokio kailio, žvėrių sausgyslėmis susiūta ožkos kailio juosta ir žole iškloti elnio odos batai. Šiais batais apsiavęs Ecis išsirengė ne tik į kalnus - susidėvėjimo žymės per sulenkimus rodo, kad jais jis dažnai avėjo. "Kūnas buvo labai sportiškas", - teigė A.Zinkas.

Tačiau ledo žmogus sensta, o E.Viglis jau trylika metų laužo galvą, kaip užtikrinti Eciui ateinančius penkis tūkstančius metų. Kas du trys mėnesiai mumija apipurškiama steriliu vandeniu siekiant kompensuoti skysčių praradimą - apie tris gramus kasdien. Oksidavimosi procesus, kurie neaplenkia ir Ecio, netrukus ketina sustabdyti - patalpą pripildyti gryno azoto.

Be palikuonių...

Tačiau Ecio mumija išsilaikė taip gerai, kad A.Zinkui ir jo bendradarbiams pavyko perskaityti visą jos genomą. Šią vasarą A.Zinkas ketina paskelbti genetinių tyrimų rezultatus. Jis paneigia spekuliacijas, kad galima surasti gyvų akmens amžiaus žmogaus giminaičių.

Nors šiandien Ecis vis dar stebina, bet jau nebekelia baimės. Bolzano muziejaus lankytojai stovi ilgiausią eilę, kad galėtų akimirką žvilgtelėti į tą varganą mumiją, besiilsinčią atšaldytame mauzoliejuje. Taip pat galima pasimatuoti atkurtą jo apsiaustą iš ožkų kailių ir įsitikinti, koks jis patogus. Galima apžiūrėti jo batų likučius ir krepšio turinį.

Žingsnis po žingsnio Ecis atskleidžia savo paslaptis, bet ir po dvidešimties metų daug ką nutyli. Kol kas neįspėjome, ką reiškia daugiau kaip penkios dešimtys kūno tatuiruočių, brūkšnelių ir kryžiukų. Savaime aišku, ne tik mokslininkai norėtų įminti šią kriminalinę mįslę. Ledyne rasto kūno istorija bei visi moksliniai tyrimai turi ir žmogiškąjį matmenį.

Skulptorių vizija

Jei jau pavyko šitiek apie jį sužinoti, nekantraujame pagaliau pamatyti ir tikrąjį veidą; mokslas šiandien gali tai padaryti naudodamas kriminalistų techniką. "Reikia įsidėmėti, kad nė viena kaukolė nėra tokia pati, - sakė Peteris Clauwaertas, belgas, teismo medicinos specialistas. - Ir kad ji visiškai nulemia veido formą. Pavyzdžiui, kaukolės apžiūrėjimas leidžia teigti, ar tas asmuo turėjo nudribusius skruostus, o nosies duobė suteikia galimybę rekonstruoti nosies formą."

Ecio mumija buvo tiriama trimate radiografija ir ašine tomografija. DNR analizė parodė, kad Ecio akių spalva buvo ruda, o ne žydra, kaip leido spėti mumijos apžiūra. Mokslininkų surinkti duomenys buvo pateikti dviem menininkams olandams broliams Adriemui ir Alfonsui Kennisams. Jau anksčiau jie išgarsėjo puikiai pavykusia neandertaliečio rekonstrukcija. Broliai rėmėsi kriminologų sudarytomis lentelėmis, kuriose rado duomenų apie anatomines proporcijas, patvirtintas tūkstančių mirusių žmonių pavyzdžiais. Atsižvelgta net į barzdos ir plaukų ilgį (pasklidę sniege plaukai rūpestingai surinkti 1991 metais). Dar liko daug neaiškių smulkmenų, kurias broliai išsiaiškino bendraudami su mokslininkais.

Pavyzdžiui, rekonstruojant mumijos veido išraišką. "Pasirinkome nerimo ir įtarumo grimasą, tarsi jis jaustųsi persekiojimas," - sakė A.Kennisas. Susižavėjimą kelianti rekonstrukcija iki 2012 metų sausio 31 dienos papuoš Bolzano muziejų, vėliau turbūt keliaus po pasaulį. "Norėjome pateikti kuo tikroviškesnį mūsų mumijos vaizdą," - sakė muziejaus direktorė Angelika Fleckinger. Iš gyvybe alsuojančio portreto matome, kaip iš tikrųjų atrodė tas neįtikimai išsilaikęs neolito epochos atstovas, kuriam priskirtos tam tikros emocijos.

Skulptoriai, kurie rekonstravo Ecio išvaizdą muziejui, suteikė jo veidui kančios išraišką. A.Zinkas nėra tuo labai patenkintas. Jam nepatiko ir tai, kad Ecis gerokai pražilęs - tiesą sakant, jo žilų plaukų nerasta, tik rudų. Žili plaukai labai sendina ledo žmogų, A.Zinko nuomone, net per daug, nors neolito epochoje 45 metų sulaukęs žmogus laikomas ilgaamžiu. "Tai tik menininko vizija", - sakė A.Zinkas. Jis jau susitaikė su šiuo naujuoju Eciu. Bet prie jo bičiulių portale "Facebook" vis dėlto neprisidėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"