TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Zondas ieškos Marse gyvybės

2008 05 26 0:00
"Phoenix" leidžiasi į Marso "arktines lygumas" (NASA dailininko piešinys).
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV mokslininkai sekmadienio vakarą mėgino Marso šiaurės ašigalio zonoje nutupdyti 420 mln. dolerių (927 mln. litų) vertės kosminį zondą, bet nerimavo dėl to, kad sėkmės tikimybė buvo mažesnė nei 50 procentų.

Misijos specialistai tikrino duomenis ir mėgino nustatyti, ar reikės kurso koregavimo manevrų, kad "Phoenix", kurio kelionė iš Žemės buvo 679 mln. km ilgio, nutūptų lygiame plote, kuriame palyginti nedaug akmenų. "Phoenix" turėjo įskrieti į Marso atmosferą maždaug 21 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Nuo karščio jį saugojo termoizoliacinis skydas, paskui kritimą turėjo lėtinti parašiutas ir varikliai. Zondas turėjo sumažinti greitį iki vos 8 kilometrų per valandą ir galiausiai nutūpti Marso regione Vastitas Borealis, kurio geografinę platumą būtų galima palyginti su šiaurės Kanada.

Misijai pavykus "Phoenix" būtų pirmu Marso "arktinėje" srityje nusileidusiu kosminiu aparatu. Tada jis 3 mėnesius turės kasinėti ledą ir ieškoti gyvybės ženklų.

Dėl didelio atstumo NASA turi laukti net 15 minučių, kol iki Žemės atkeliauja radijo signalas apie nusileidimą, o pirmi zondo padaryti atvaizdai Žemę pasieks tik po 2 valandų.

Zondo darbo sąlygos bus sunkios - temperatūra nuo minus 73 iki minus 33 laipsnių Celsijaus. NASA nori nustatyti, ar Marso šiaurės ašigalio regione kada nors galėjo būti mikrobų tipo gyvybei palankios sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kad šiame Marso regione, kaip ir Žemėje, vyksta metų laikų kaita, mokslininkai nori nustatyti, ar būna tokių akimirkų, kai atšyla ir grunte atsiranda skysto vandens bei gyvybei būtinų mineralų. Zonde sumontuota kamera ir 2,35 m ilgio roboto ranka, galinti kastis į 1 m gylį ieškodama ledo ir atšildytuose pavyzdžiuose nustatyti anglies ir vandenilio molekules - būtinus gyvybės elementus.

Su išskleistomis saulės antenomis "Phoenix" yra 5 m pločio ir 1,52 m ilgio, sveria 350 kg, 25 kg sudaro moksliniai prietaisai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"