TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Žudančios motinos

2010 09 25 0:00
Rūpestinga globa baigsis, kai mama turės naują poną ir valdovą.
Užsienio spaudos nuotrauka

Gera kaip pas mamą? Tik ne gyvūnų pasaulyje. Čia negailestingos motinos tampa norma, o vaikai iš paskutiniųjų stengiasi jų nesusitikti. Žurnalistai blogiausioms motinoms gamtoje skyrė "premijas". Kategorija: didžiosios lenktynės

Pirmoji vieta atitenka liūtėms. Ne todėl, kad būtų ypač niekšingos, tiesiog žurnalistai labiausiai jomis nusivylė. Juk kiekvieno, kuris kada nors matė didingas BBC gamtos laidas ir klausėsi malonaus Davido Attenboraugho balso, atmintyje iškyla gražios ir stiprios motinos, globojančios žavius liūtukus. Tačiau jų meilė ūmai baigiasi, kai kyla lyčių santykių klausimai.

Vienas pirmesnių veiksmų, kurių imasi naujasis patinas, valdantis praidą (liūtų šeimyną), yra visų liūtukų, nesulaukusių dvejų metų, žudymas. Valdovui tai - priemonė sukelti patelėms rują, kurios nebūna globojant jauniklius. O mamos? Ar jos gina savo vaikus kaip liūtės? Anaiptol. Ramiai stebi jauniklių žudymą ir netrukus būna pasirengusios atvesti kitą vadą naujam valdovui.

Antrąją vietą užima šventi žvėreliai - hulmanų rūšies beždžionės, kurios Indijoje laikomos dievo Hanumano įsikūnijimu. Normali jų bendravimo praktika - kruvinos grumtynės, grobimai ir prievartavimai. Jeigu per tokias avantiūras nukenčia, o tai dažnai atsitinka, kuris nors iš jauniklių, jis be jokių skrupulų paliekamas, neretai net užmušamas. Šventi gyvūnėliai?

Kategorija: meistriškos strategijos

Aukščiausia vieta, be abejo, priklauso tam tikroms meškoms, turinčioms labai menką protelį. Ką tik atvestos didžiosios pandos - čia apie jas kalbama - sveria maždaug šimtą gramų ir šiuo raidos etapu būna taip neprisitaikiusios prie gyvenimo, kad absoliučiai priklauso nuo motinos. Tačiau suaugusiai šimto kilogramų pandai dažnai pasitaiko neatsargiai užminti vaiką ir jį sumaigyti.

Jei mažylis vis dėlto ir išvengia motinos kūno svorio, jis dar negali būti ramus dėl savo likimo. Pandos tvirtai laikosi principo, kad verta auginti tik vieną vaiką. Jeigu vadoje pasitaiko du, vieną jos paprastai pameta. Tada prasideda desperatiškos zoologijos sodų darbuotojų pastangos išmaitinti pamestą jauniklį. Aišku, pandų tai nedomina, joms nusispjauti į faktą, kad rūšis - ties išnykimo riba.

Antrojoje vietoje - baribalai, arba juodieji lokiai. Jie yra pasirinkę visiškai kitokią strategiją nei pandos. Juodieji lokiai remiasi prielaida, kad auginti du arba tris vaikus - tiek pat vargo, kiek prižiūrėti ir vieną, bet genetinė nauda kur kas didesnė. Jeigu, tarkime, šiais metais vadoje tėra vienas meškiukas, praktiškai mąstanti motina jo atsisako, nes tikisi, jog ateinančiais metais dosnus likimas jai leis atsivesti vertesnį pastangų palikuonių skaičių.

Kaip gali būti, kad dvi giminingos veislės, pandos ir baribalai, taip skirtingai vertina motinystę? Tai išsilaikymo strategijos klausimas: pandoms reikia milžiniškų pastangų išgyventi pačioms, nes jų dieta - beveik išimtinai bambukų augliai - energetiškai visiškai neefektyvi. Dėl šios priežasties motinystė yra toks sunkus darbas, kad didžioji panda nepajėgia užauginti dviejų stiprių palikuonių, o du silpni - kur kas sunkesnė problema negu vienas, bet stiprus. Tuo metu baribalai minta daug turtingesniu komponentų mišiniu, tad sugauti žuvų dviem arba trims jaunikliams jiems nesunku.

Kategorija: nepedagogiška praktika

Žinoma, kad pasaulyje tiesos nėra, bet kai kurie paukščiai tiesiog užsispyrę tai įrodyti savo vaikams. Pirmoji vieta - juodiesiems ereliams. Mylinti mamytė padeda du kiaušinius ir stropiai juos peri 45 dienas. Paskui idilija baigiasi: ponia erelienė ima rūpintis stipresniu paukščiuku, o kitam tik palaiko gyvybę. Mamytės išrinktasis greitai auga ir netrukus susidoroja su broliuku ar sesute. Užkapoja, dažnai ir sulesa. O mama? Akivaizdžiai didžiuojasi vaikeliu ir nė nemano jam kliudyti, tramdyti agresyvių veiksmų. Kodėl tada deda du kiaušinius? Atsakymas paprastas - vienas yra tarsi draudimo polisas, jei netektų kito. Kai paukščiukas sustiprėja, jis paprastai "polisą" sulesa.

Antroji vieta skiriama argentininiams kragams. Šie paukščiai išsikovojo ją rizikuodi savo veislės išnykimu. Kragai, subtiliai kalbant, nėra maskavimo meistrai, suka lizdus ant laisvai plaukiojančių vandens augalų, o ryškios jų keteros - puikus taikinys visokiems plėšrūnams. Kragų šeima paprastai peri du kiaušinius, bet kai tik išsirita pirmas paukščiukas, kartu su juo sprunka iš lizdo. Kitą vaiką palieka plėšrūnams. Derėtų tikėtis, jog pirmagimį jie saugo kaip savo akį. Anaiptol - šis dažnai išmetamas, kai ima trūkti maisto. Nenuostabu, kad statistinei kragų porai kasmet tenka ne daugiau kaip 0,2 paukščiuko. Šios rūšies sparnuočių vislumo potencialas - vienas mažiausių gamtoje

Kategorija: kulinarija

Ir vėl pirmojoje vietoje - sensacija. Plėšrūs, kraugeriai, mirtinai pavojingi... žiurkėnai. Jų patelių "pažiūras" galima pavadinti motinyste pagal pageidavimus - atsiveda tiek jauniklių, kiek pavyksta, ir tikisi kaip nors išmaitinti visą būsimą kartą. Bet jei aplinkybės klostosi ne itin palankiai, stengiasi išmaitinti tik stipriausius vaikus. Silpnuosius mamytė tiesiog suėda.

Antrojoje pozicijoje - driežai, gyvenantys Pietų Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje. Jeigu rajone, kuriame padėti kiaušiniai, darosi pernelyg pavojinga, roplės suėda tai, ką yra sudėjusios, nelaukia, kol išsikals jaunikliai. Trumpai pamąsčius tas metodas atrodo logiškas, nes driežų kiaušiniai - tikros energinės bombos. Į mamos kūną sugrįžę kiaušiniai suteikia jai jėgų ruoštis naujam vislumo ciklui. Kad tik geriau pasirinktų vietą.

Šioje kategorijoje žurnalistai numatė specialų apdovanojimą už visiškai beprasmį elgesį. Rykliai negarsėja skvarbiu intelektu, o Galapagų ėdrūnai turi ypatingą polinkį į tragiškus apsirikimus. Jų vaikams tenka slėptis sekliuose vandenyse, nes pasinėrę giliau jaunikliai gali susidurti su dideliu savo veislės atstovu, gal net su tikra motina. O suaugusiems Galapagų ėdrūnams viskas, kas plaukia, - maistinga. Taip pat ir savi vaikai.

Speciali kategorija: rūpestingos motinos

Kad labai neslėgtų toks išsigimimų aprašymas, siūlome šio to atgaivai. Šį kartą specialūs prizai - nepaprasto atsidavimo auklėjimui. Triušiai. Mažyčius ir meilius triušiukus motina palieka beveik iškart, kai tik atsiveda, ir kitas 25 dienas lanko vos po dvi minutes kasdien. Toks, atrodytų, nusikalstamas aplaidumas yra speciali išgyvenimo strategija. Šie gyvūnėliai neturi nagų, ilčių, nuodų ar bent kiauto, todėl juos medžioja visokie plėšrūnai. Triušiukai - tiesiog šventinis patiekalas, nes yra labai skanūs ir absoliučiai beginkliai. Todėl mama iš paskutiniųjų stengiasi neparodyti urvo, kuriame paslėpti mažyliai. Reti ir trumpi apsilankymai - maskuotė, kuri, sprendžiant iš dauginimosi tempo, gana sėkminga.

Dar vienas pavyzdys - mama žvirblienė, kovojanti dėl jauniklių kaip liūtė. Šių paukščių patelė taip rūpinasi savo įpėdiniais, kad imasi vargo ieškoti kitų patelių, kurias buvo malonus apvaisinti jos partneris. Kai suranda tokį lizdą, laukia tinkamos progos ir užkapoja jame cypsinčius mažylius. Tai garantuoja, kad tėtė žvirblis turės užtektinai laiko rūpintis jos pačios vaikais. Šio pavyzdžio nelaikome sektinu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"