Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Žudikus viršvalandžius reikia riboti

 
Japonų tarnautojas pakeliui į darbą ištaikė minutę nufotografuoti Tokijuje žydinčias vyšnias. SIPA/Scanpix nuotrauka

Darbo manijos apsėsta Japonija pristatė savo pirmąjį viršvalandžių ribojimo planą, tačiau kritikai tvirtina, kad „pasipiktinimą keliantis“ apribojimas, pagal kurį viršvalandžių skaičius negalės viršyti 100 valandų per mėnesį, niekaip nepadės spręsti mirties nuo persidirbimo – šis reiškinys japonų kalba vadinamas „karoshi“ – problemos.

Spręsti šią problemą vyriausybė ėmėsi nusižudžius jaunam darbuotojui, kas mėnesį nuolat dirbdavusiam daugiau nei 100 valandų viršvalandžių.

Istorija apie Matsurio Takahashio mirtį pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, ir tai paskatino vyriausybę ieškoti sprendimo. Su viršvalandžiais kasmet siejami šimtai mirties dėl insulto, infarkto ar savižudybės atvejų. Specialioji komisija, kuriai vadovavo premjeras Shinzo Abe, parengė planą, pagal kurį viršvalandžių skaičius neviršytų 100 valandų per mėnesį. Konservatorių lyderis planą pavadino „istoriniu žingsniu siekiant pakeisti tai, kaip dirba Japonijos žmonės“, tačiau kritikai mano, kad planas netikęs.

Japonijos darbo teisininkų asociacija siūlomą apribojimą pavadino „itin netinkamu“. „Tai prilygtų ribos, kuri galėtų sukelti mirtį nuo persidirbimo, nustatymui“, – pareiškė asociacijos vadovas Ichiro Natsume.

Su juo sutinka ir praradusieji savo mylimuosius dėl „karoshi“. „Tai tiesiog kelia pasipiktinimą, – sakė „karoshi“ aukų artimųjų grupei vadovaujanti Emiko Teranishi. – Maniau, kad vyriausybė galiausiai ketina išspręsti šią problemą... Tačiau tai labiau žingsnis atgal, o ne į priekį.“

E. Teranishi vyras vadovavo sunkumų slegiamam restoranui Kiote, kai susirgęs dėl ilgų darbo valandų depresija dešimtojo dešimtmečio viduryje nusižudė.

„Mano vyras dirbo po 4 tūkst. valandų per metus, be jokių savaitgalių. Geriausiu atveju jis turėjo du laisvadienius per mėnesį“, – sakė E. Teranishi. Dirbti daugiau jį spaudė nuo recesijos nukentėjęs darbdavys. „Jį kankino depresija. Jis man sakė, jog negali miegoti ar valgyti. Kiekvieną rytą jo prašiau paimti laisvadienį, bet jis vis vien ėjo į darbą“, – pasakojo moteris.

Po karo išpopuliarėjęs ilgas valandas dirbančio, su viršininku stikliuką išlenkiančio ir tada paskutiniu traukiniu namo važiuojančio japonų tarnautojo įvaizdis per dešimtmečius evoliucionavo, tačiau daugelis darbuotojų Japonijoje ir toliau darbo vietoje praleidžia kur kas daugiau laiko negu jų kolegos kituose šiuolaikiniuose ūkiuose.

Įtemptais laikotarpiais Japonijos įmonės gali priversti visą darbo dieną dirbančius darbuotojus dirbti kur kas ilgiau nei įprastas 40 valandų per savaitę. Viršvalandžius daugelis įmonių vertina kaip atsidavimo ženklą, nors Japonijos darbininkų darbo našumas yra mažesnis negu JAV ar Europoje.

Daugiau kaip penktadalyje Japonijos įmonių yra darbuotojų, kuriems dėl polinkio dirbti viršvalandžius gresia rimta mirties rizika. Tai parodė spalį paskelbta vyriausybės užsakymu atlikta apklausa, organizuota pirmą kartą rengiant baltąją knygą apie „karoshi“.

Pagal naująsias taisykles būtų ribojamas mėnesio viršvalandžių skaičius, o taisyklių nesilaikančios įmonės būtų baudžiamos. Plane nurodoma, kad viršvalandžių skaičius neturėtų viršyti 45 valandų per mėnesį. Bet pagal siūlomus darbo įstatymų pakeitimus darbdaviai savo darbuotojus galės priversti dirbti iki 100 valandų viršvalandžių, jei darbo krūvis įmonėje padidėjęs. Ar jis padidėjęs, spręs įmonių vadovai.

Profesinės sąjungos įspėja, kad to nepakanka „karoshi“ problemai išspręsti, o nesiimant griežtesnių priemonių mirčių daugės.

„Atrodo, kad mes dar nutolome nuo tos ateities dienos, kai žodis „karoshi“ taps atgyvena, – teigė profesinės sąjungos atstovė ir dėstytoja Hifumi Okunuki leidinio „Japan Times“ nuomonių skiltyje. – Kiek dar darbuotojų turi mirti, kad mūsų šalis pabustų?“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"