TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Žuvies valgymo ABC. Ką turėtų žinoti kiekvienas žuvies pirkėjas ir žvejys?

2012 02 29 0:00

Lietuvos vartotojai labiausiai žuvies valgymo problema susidomėjo, kai televizijoje ir internete pasklido informacija apie iš Vietnamo importuojamas "nuodingąsias" pangasijas. Visas dėmesys tuo metu buvo sutelktas į vieną žuvies rūšį. Tačiau tai tik lašas jūroje.

Prieš rinkdamiesi žuvį turime įvertinti daugiau aspektų nei tik šalį iš kurios ji įvežama, juk mūsų lietuviškoji vandens gyventoja gali būti tokia pat pavojinga kaip ir toji iš Vietnamo.

Ką turėtų žinoti saugantis sveikatą vartotojas

 

Žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinės, tiek neorganinės. Iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus atnešdamos ligų ir sveikatos sutrikimų „kraitelį“, todėl labai svarbu kuo daugiau išmanyti apie mėgstamą maistą.

- Stenkitės vengti riebios žuvies, kadangi riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų: dioksinų, persistentinių pesticidų, bifenilų, kurie yra mutogenai ir kancerogenai.

- Plėšrios žuvys sukaupia daugiausia sunkiųjų metalų ir toksinų, tad pasistenkite jų valgyti kuo mažiau.

- Nepirkite gyvos žuvies, kuri pažeista: žaizdos ant šonų, iškritę žvynai.

- Venkite vartoti Baltijos jūroje pagautą žuvį, kadangi tai viena užterščiausių jūrų pasaulyje.

- Jei jau nusprendėte valgyti Baltijos jūroje pagautą žuvį, darykite tai ne dažniau nei kartą per savaitę. Besilaukiančioms moterims, maitinančioms mamoms bei vaikams iki 14 metų apskritai nerekomenduoja jos valgyti.

- Pangasijos ir tilapijos auginimo metu su maistu gauna daugybe medikamentų, todėl rekomenduoja šios žuvies vengti.

- Venkite išdarinėtos žuvies bei jos produktų. Apdorojimo procese yra naudojami cheminiai junginiai (ardantys kaulus, suteikiantys spalvą).

Sveikatai saugiausia švariuose tvekiniuose ir vandenyse pagauta žuvis. Jei turite galimybę, pirkite žuvį iš ekologiškų ūkių ar skatinkite vietinę prekybą, pirkdami iš žvejų. Ir būtinai pasidomėkite, kur jie sugavo savo laimikius.

Lietuviška nebūtinai geriausia

Dauguma Lietuvos upių ir ežerų yra švarūs ir juose pagauta žuvis bus tikrai sveika, tačiau būtina žinoti tas vietas, kuriose geriau nežvejoti ir nepirkti šiose vietose pagautos žuvies.

Žurnale „Greenas“, mokslininkė dr. Nijolė Kazlauskienė patarė atkreipti dėmesį į šiuos vandens telkinius:

- Normas viršijančio nikelio aptinkama Elektrėnų mariose ir kituose vandens telkiniuose bei upėse nuo Elektrėnų Kauno link.

- Pro Elektrėnų elektrinės kaminus nikelis iškeliauja ir priklausomai nuo oro sąlygų išplinta aplinkoje.

- Nikelio yra kai kuriose Nemuno vietose, Dysnos poslėnyje, Šventotoje.

- Marčio ežere, šalia Telšių, sunkiųjų metalų koncentracija dėl plėtojamos odos perdirbimo pramonės taip pat gerokai per didelė.

- „Tiksinti bomba“ tyvuliuoja šalia Šiaulių – tai Švedės tvenkinys, kitaip vadinamas Ginkūnų, arba Malavėnų, tvekiniu. Šalia tvenkinio yra Kairių sąvartynas, kuriame palaidotos įvairios cheminės medžiagos. Jos su krituliais patenka į šalia esantį tvenkinį ir neišvengiamai – į gruntinius vandenis.

- Žuvies gaudyti nepatariama ir netoli Klaipėdos uosto, Nevėžio upėje šalia Panevėžio.

- Vienu nešvariausių ežerų Lietuvoje galima laikyti Drūkščių ežerą, kuris nuo 1983 metų aušino vieną, o nuo 1987 metų du Ignalinos atmominės elektrinės reaktorius. Sunkieji metalai niekur nedingsta, jie nesuyra.

Jei matote, kad jūsų gyvenamojoje vietoje į vandens telkinius išeina vamzdžiai iš kurių keliauja nuotekos ar gyvenate netoli gamyklų, patartina tokiose vietose nežvejoti. 

Darnoje su gamta

Gamtosaugininku teigimu, visiškai išeikvota ar pereikvota jau 80 proc. pasaulio žuvies išteklių. Europa, išeikvojusi savus žuvies ištek­lius, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos regionus.

Pasak kai kurių mokslininkų prognozių, jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Norint atsakingai vartoti žuvį, nereikia jos visiškai atsisakyti.

Lietuvos gamtos fondas yra parengęs žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą. Čia yra pateikiamos rekomendacijos skatina atsakingai pasirinkti žuvį kasdieniam vartojimui.

- Venkite pirkti giliuose vandenyse gyvenančias žuvis.Jos auga lėtai, tad šių žuvų ištekliai yra itin jautrūs pergaudimui, žvejyba labai silpnai reguliuojama. Nepirkite žuvų, įtrauktų į Raudonąją knygą.

- Ieškokite vietinių gausių žuvų rūšių – taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

- Sumažinkite tuno vartojimą, kadangi tai viena labiausiai nykstančių žuvų pasaulyje.

- Baltijos lašišos, jūros ešeriai, unguriai, paltusai yra ant išnykimo ribos.

- Vartokite kuo mažiau krevečių, nes jų žvejyba nusižengia tausojančios žvejybos principams.

Pasirinkę atsakingą žuvies vartojimo kelią, kiekvienas gali prisidėti prie maisto išteklių saugojimo. Galbūt mažiau tai pajus pasaulinė maisto pramonės rinka, bet Lietuvoje savo pasirinkimu tikrai galime įtakoti vienos ar kitos žuvies rūšies likimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"