TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Žvėryno kodas (3). Sidabriškas švytėjimas

Vytauto gatvė. Ties sankirta su Treniotos skersgatviu.

Žvėrynas oficialiai Vilniaus miesto dalimi tapo 1901 metais, tad laukiantieji šimtmetinių jubiliejų į pastarąjį gimtadienio minėjimą jau pavėlavo.

Bet šiemet šio sostinės kampelio gerbėjai gali švęsti dar vieną apskritą sukaktį - 1907-aisiais atidarytas naujas geležinis, atsirėmęs į granitinius postamentus tiltas per Nerį. Jis sujungė dvi Šv. Jurgio (dabar Gedimino ir A.Mickevičiaus) gatvės dalis.

Tačiau kam skirstyti amžinybę jubiliejinėmis atkarpomis? Nuostabiausia pavasario šventė Žvėryne vyksta kasmet! Įsivaizduoju, kaip šūktelėtų vėjavaikis poetas: "Ei, troleibuse, nukabink ūsus Žvėryne! O jūs, miegamųjų rajonų keleiviai, marš į Vykinto, Poškos, Sėlių ir Žiemgalių gatves akių paganyti!"

Pavasaris lyg sidabrinis debesis nutūpė Žvėryne - nusidriekė ant senutėlių obelų šakų, regis, griūvančių juodakamienių kriaušių keterų, pasišiaušusių slyvynų, vyšnynų šabakštynuose, ievų krūmų kupetose. Iš darželių pro visus tvorų plyšius šypsosi tulpių galvos, marguoja kiti nepažįstami žydintys objektai... Paupyje besiskleidžianti gluosnių žaluma jau slepia ką tik "kačiukais" geltonavusias šakeles, sulapojo ir skverelių klevai, beržynėliai, o netrukus, po dienos kitos, Žvėryną pagaus didysis siautulys - alyvų žydėjimas.

Jei troleibusų turistai pakviestų mane pabūti gidu, nuvesčiau juos prie bene slėpingiausio Žvėryno objekto - didžiulio akmens, gulinčio Vytauto gatvės pradžioje, Neries pakrantėje. Jame iškalti Gedimino stulpai ir juos tarsi skydas rėminantis ratas. Apskritimo skersmuo - 122 cm, akmens aukštis - gal pusantro metro, o apeiti aplink riedulį prireikia aštuonių žingsnių. Istorikai teigia, jog tai senovinis kunigaikščių žemių valdų riboženklis.

Paskui apžiūrėtume maurų stiliaus karaimų kenesą, bizantinę cerkvę (baigta statyti 1909 metais) - abiejų šventovių architektas Michailas Prozorovas, Neries krantine nukeliautume ir prie katalikų bažnyčios (pašventinta 1925 metais), esančios ties Žvėryno ir Saltoniškių riba. Ją projektavo Vaclovas Michnevičius.

Tiems, kurie seniai lankėsi Žvėryne, pirmiausia į akis krinta dabartinių naujakurių sodybos - jaukūs, modernūs, išpuoselėti maži ir didesni namai, įsispraudę visur, kur rado laisvą plotelį ar mūreliu išdygo vietoj kokios vijoklių altanos. Ant daugelio naujų ir renovuotų pastatų kyšo antenos, kabo "lėkštės", o kitų net stogai primena lokatorius - stačias ausis. Gal klausomasi, kas aptariama kaimynystėje, užsienio šalių ambasadose, kurių šioje miesto dalyje bus gal daugiau kaip dešimt...

Pasigendu Žvėryne to, ko vietiniams galbūt negaila buvo atsisakyti. Manau, prieš keletą dešimtmečių sodų ir vilų gatvelėms savitumo teikė metalinės vandens šulinių pompos, prie kurių vakarais būriuodavosi kibirais nešini iškalbūs kaimynai. Gyvai perduodama informacija tikriausiai buvo išsamesnė nei dabar nugirsta technikos priemonėmis! Būtų puiku pagerbti Žvėryno praeitį, įrengti paminklinį fontaną - jame vanduo trykštų iš penkių skulptūriškų pompų, sustatytų ratu aplink baseinėlį. Šis turėtų būti grįstas akmenimis - bruku, o jo viduryje ant didėlesnio akmens galėtų tupėti iš sidabro nukaldintas mažytis paukštelis - linksmuolė kielė.

Pabaiga. Pradžia balandžio 28 ir gegužės 5 dienos numeriuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"