Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS

„OPEN R&D Lietuva“: sutelktos mokslo pajėgos laukia verslo

 
2017 10 25 11:00
Tinklo "OPEN R&D Lietuva" atstovas Martynas Survilas: "Kartais verslas galbūt pamiršta, kad Lietuvoje teikiama labai daug mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, todėl pradeda žvalgytis po užsienį. Norime parodyti, kad ir Lietuvoje daug ką galime, mokame ir sugebame."
Tinklo "OPEN R&D Lietuva" atstovas Martynas Survilas: "Kartais verslas galbūt pamiršta, kad Lietuvoje teikiama labai daug mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, todėl pradeda žvalgytis po užsienį. Norime parodyti, kad ir Lietuvoje daug ką galime, mokame ir sugebame." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Elektroninė nosis mėsos ir žuvų šviežumui nustatyti, interneto greičiu varomas automobilis ar tyrimai, užsakyti užsienio kompanijos, kuriančios vaistus nuo vėžio, – tik keli sėkmingo Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo su verslo įmonėmis pavyzdžiai. Lietuvą gali garsinti ne tik lazeriai ir biotechnologijos. Tačiau siekiant inovacijų proveržio būtina, kad pažangi idėja, inovatyvus produktas lengviau rastų savo investuotoją – Lietuvoje ar užsienyje.

Būtent tokią užduotį išsikėlė atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs 14 valstybinių universitetų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, septynis mokslo ir technologijų parkus bei 25 atviros prieigos centrus. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.

„Lietuva – maža šalis. Siekiant žinomumo ir konkurencingumo, pristatyti Lietuvą kaip patrauklų ir dinamišką regioną pasaulinėje mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje, sukurtas ir mūsų šalies mokslo potencialą reprezentuojantis prekės ženklas „OPEN R& D Lietuva“. Jis leidžia mūsų universitetams ir institutams, kaip vieno tinklo nariams, būti labiau matomiems tarptautiniame kontekste“, – sakė tinklo „OPEN R&D Lietuva“ fasilitatorius Martynas Survilas, atsakingas už Kontaktų centro veiklą.

Per 2,5 tūkst. paslaugų

2014 metais įkurtą tinklą „OPEN R&D Lietuva“ kuruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Kaip pasakojo M. Survilas, tinklo nariai – universitetai, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai – teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. Kuriami nauji, pažangiausiais moksliniais tyrimais grįsti produktai. Suteikiama prieiga prie turimos įrangos įmonių darbuotojams. Vykdomi mokymai ir teikiamos profesionalų konsultacijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų diegimo klausimais. Kuriamos naujos ir tobulinamos esamos technologijos. Vykdomi moksliniai tyrimai ir atliekami eksperimentai, analizės ir įvairūs matavimai. Kuriami ir gaminami prototipai.

Kad verslo įmonės galėtų susigaudyti toje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų gausybėje, joms būtų paprasčiau atsirinkti, kokia paslauga yra aktuali, MITA pernai įkūrė Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, jei reikia – ir sudominti, įtikinti tapti partneriais.

„Kartais verslas galbūt pamiršta, kad Lietuvoje teikiama labai daug mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, todėl pradeda žvalgytis po užsienį. Norime parodyti, kad ir Lietuvoje daug ką galime, mokame ir sugebame“, – pabrėžė tinklo „OPEN R&D Lietuva“ atstovas.

Iš sėkmės istorijų

Tinklo nariai jau turi nemažai bendradarbiavimo su verslu sėkmės pavyzdžių. Šį spalį Gedimino technikos universitetas (VGTU), Klaipėdos universitetas, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ pasirašė sutartį gaminti suskystintomis dujomis ir elektros baterijomis varomus lokomotyvus. Analogo pasaulyje neturintis įrenginys – ne tik efektyvesnis, bet ir ekologiškesnis už senuosius lokomotyvus. Unikalus projektas jau sulaukė dėmesio visame pasaulyje.

VGTU „LinkMenų fabrikas“, bendradarbiaudamas su Lietuvoje veikiančiu telekomunikacijų operatoriumi „Tele2“, sukūrė unikalią automobilio valdymo sistemą. Automobilis rieda keliu tokiu greičiu, kokia toje vietoje yra mobiliojo interneto sparta.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjo dr. Lino Mažučio, dviejų patentų kartu su Harvardo universitetu bendraautorio, kompetencija pritraukia ir užsienio kompanijų užsakymų. Jo vadovaujama Mikroskysčių laboratorija jau atlieka tyrimus Danijos įmonei „Symphogen“, kuriančiai vaistus nuo vėžio antikūnų pagrindu.

Silicio slėnio bendrovei „Lam Research Corporation“ cheminio metalų nusodinimo technologijas kuria ir tobulina Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjų grupė, vadovaujama akademiko prof. Eugenijaus Norkaus, 10 JAV ir keturių Japonijos patentų bendraautorio.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai padėjo įmonei „Driu Beauty“ sukurti „Wise Cosmetics“ liniją. Ją sudaro 13 produktų, skirtų kasdienei brandžios odos priežiūrai ir pritaikytų mūsų klimato sąlygoms. Su LSMU mokslininkais bendradarbiauja ir įmonė „Pupa supa“, pirmoji Lietuvoje pradėjusi gaminti natūralius kremus vaikams.

Tarp ryškiausių pavyzdžių, kai prie kuriamo produkto MITA prisidėjo finansine paskata, vadinamaisiais inovaciniais čekiais, – įmonės „Ars Lab“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų bendradarbiavimas. Prieš porą metų sukurtas nešiojamas išmanusis įrenginys „Foodsniffer“ žalios mėsos ir žuvų šviežumui nustatyti jau parduodamas 15 pasaulio valstybių. Tarp jų – Šveicarija, Italija, Prancūzija, Anglija, Čekija, Pietų Afrikos Respublika, Azijos šalys.

Ieškant partnerių

Tinklo „OPEN R&D Lietuva“ nariai jau yra dirbę su tokiomis tarptautiniu mastu žinomomis kompanijomis kaip „Microsoft“, „Huawei“, „Termo Fisher Scientific“, „Samsung“, IBM, „Barclays“, „Hitachi“, „Bayer“, „Siemens“. Projektas „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“ vykdo rinkodaros kampaniją, kuri rūpinasi Lietuvos mokslo potencialo pristatymu užsienyje su „OPEN R&D Lietuva“ prekės ženklu.

Neseniai surengtas Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Kijevo nacionalinio politechnikos instituto bei Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Elektrodinamikos instituto atstovų susitikimas Kijeve. Pasirašytos dvi atskiros bendradarbiavimo sutartys vykdyti bendrus tarptautinius ir nacionalinius projektus, susijusius su tyrimais ir verslo įmonių konsultavimu, itin daug dėmesio skiriant paraiškų teikimui tarptautinėms tyrimų programoms, sutelkiant ir panaudojant turimas kompetencijas. Sutartos tolesnės galimos bendrų darbų kryptys, kurių praktiniai rezultatai būtų pritaikyti diegiant išmaniųjų tinklų sprendimus Ukrainos elektros tinkluose, vykdant sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais darbus, rengiant Ukrainos nacionalinę energetikos strategiją, atsižvelgiant į energetinį saugumą.

Lapkrčio 7–9 dienomis Ukrainoje rengiamoje konferencijoje dalyvaus LEI, KTU ir VGTU mokslininkai. Jie pristatys Lietuvos energetikos potencialą ir supažindins su teikiamomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis. Tikimasi sulaukti naujų užsakymų.

Šiemet su „OPEN R&D Lietuva“ prekės ženklu Lietuvos mokslininkai prisistatė didžiausioje pasaulinėje pramonės parodoje „Hannover Messe“ Vokietijoje. Pernai jungtinis Lietuvos mokslininkų vizitas surengtas Kinijoje parodoje CIFTIS, 2015 metais –– Turkijoje, JAV ir Izraelyje. Pasak M. Survilo, Lietuvos ekonominės diplomatijos taryba yra apibrėžusi 10 mūsų šaliai prioritetinių rinkų ir keturias geografines. Į jas ir orientuojamasi mezgant kontaktus. Kitais metais jau suplanuota vykti į du renginius – pasaulinę pramonės parodą „Hannover Messe“, skirtą ketvirtajai pramonės revoliucijai, ir biomedicinos partnerystės renginį „BioFIT“ Prancūzijoje.

Mažos šalies privalumas

Tinklo „OPEN R&D Lietuva“ teikiamomis paslaugomis susidomi ne tik verslas, bet ir kitos mokslo institucijos Lietuvoje bei užsienyje. Tyrėjai tariasi ir dėl bendrų paraiškų tokioms tarptautinėms programos kaip „Horizontas 2020“, bendrų projektų, iniciatyvų.

„Didžiausias potencialas atsiveria tada, kai aktyviname tarpdiscipliniškumą, – sakė tinklo „OPEN R&D Lietuva“ atstovas. – Kai kuriais atvejais sujungiamos kelios sritys ir tyrėjai sėkmingai bendradarbiauja. Klientų situacijos ir projektai yra tokie unikalūs, kad kiekvieną kartą tenka prisitaikyti, keisti šablonus, kurti naujas paslaugas pagal klientų poreikius. Lankstumas yra mažos valstybės privalumas. Mums ne taip sudėtinga, kaip būtų didelėje valstybėje, prie projekto pritraukti mokslo ar politikos grandus. Ir kiekvienam projektui skirti kuo daugiau dėmesio.“

2015 metų lapkričio 17 dieną MITA pristatė naują iniciatyvą – projektą „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“. Jis padeda ne tik atskleisti Lietuvos mokslinių tyrimų potencialą, bet ir ugdyti mokslininkų kompetenciją identifikuojant ir perduodant verslui potencialiai naudingas technologijas bei teikiant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas. Lietuvos mokslininkai ir kiti tyrėjai turi galimybę stažuotis geriausiuose Europos mokslo centruose, tobulinti praktinius gebėjimus, kaip atpažinti ir plėtoti rinkai tinkamus produktus ir technologijas.

Projektu siekiama, kad Lietuvos laboratorijos, turinčios modernios įrangos, pažangių technologijų ir aukštos kvalifikacijos specialistų, būtų prieinamos verslui. O gauti tyrimų rezultatai būtų diegiami rinkoje ar pritaikomi visuomenėms poreikiams sprendžiant tokius aktualius iššūkius kaip sveikas ir saugus maistas, visuomenės senėjimas, ekologiškas transportas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"