Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SOČIS 2014

Biatlonininkai sutikti kaip didvyriai

 
T.Kaukėnas nesitikėjo, kad Sočyje jam taip gerai seksis.
T.Kaukėnas nesitikėjo, kad Sočyje jam taip gerai seksis. Alfredo Pliadžio (LTOK) nuotraukos

„Po 20 km asmeninių lenktynių sulaukiau daug sveikinimų. Bet grįžus į Lietuvą pasitiko antra sveikinimų banga, dar stipresnė. Tiek gėlių, apkabinimų, bučinių niekada gyvenime nesu gavęs“, – vėlų antradienio vakarą sostinės oro uoste kukliai šypsojosi iš Sočio olimpinių žaidynių grįžęs biatlonininkas Tomas Kaukėnas.

Beveik vidurnaktį lėktuvas iš Maskvos į Vilnių parskraidino olimpinę biatlono rinktinę. Sportininkai, treneriai ir techninis personalas oro uoste pateko į draugų ir bičiulių būrį. Šie žiemos šventės dalyvius pasitiko glėbiais gėlių, o Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas parvykusiesiems įteikė olimpiniais žiedais puoštą tortą.

Tarp devynių Lietuvos garbę Sočyje gynusių lietuvių buvo du biatlonininkai iš Ignalinos – jau ketvirtose žaidynėse dalyvavusi Diana Rasimovičiūtė, kuriai vasario 25-ąją sukaks trisdešimt, ir olimpiados debiutantas 23-ejų T.Kaukėnas.

Būtent Tomas, kaip LŽ sakė šalies biatlono vadovas A.Daugirdas, įrodė, kad šioje sporto šakoje galima išlaikyti intrigą iki paskutinės akimirkos.

Ilgiausioje biatlono distancijoje – asmeninėse 20 km lenktynėse – kovojęs T.Kaukėnas po 16 km buvo pirmas. Iki tol visus 15 taikinių numušęs lietuvis paskutiniame ruože, deja, prašovė tris kartus ir užėmė 23 vietą.

„Net nesvajojau, kad Sočyje viskas gali būti taip gerai. Užėmiau 23 vietą ir savo pasirodymą olimpiadoje vertinu gerai, – sakė Aurimo Bučelio auklėtinis T.Kaukėnas. – Tiesa, tikėjausi, kad vieta bus kiek aukštesnė nei praėjusiais metais pasaulio čempionate (tąkart Tomas irgi buvo 23-ias), maniau, būsiu bent jau 21-as. Tuomet sakyčiau, kad tai labai geras rezultatas.“

Truputį pridegęs blynas

– Po asmeninių lenktynių turbūt ilgai neužmigote? – sostinės oro uoste LŽ pasiteiravo Tomo Kaukėno.

– Rašiau laiškus, atsakinėjau į sveikinimus. Ir paskui iškart užmigau. Ryte ilgai miegojau. Greitai emocijos užplūdo, greitai ir nuslūgo.

– Jei galėtumėte viską atsukti atgal, koks turėtų būti scenarijus?

– Keisčiau tik paskutinį šaudymą. Nežinau, ar pavyktų ką nors pakeisti, bet mėginčiau labiau susikaupti. Atrodo, tąkart viską dariau kaip visada, bet kažko pritrūko.

– Pirmą kartą karjeroje ketvirtą šaudyklą pasiekėte nė sykio neprašovęs?

– Taip. Tai pirmas blynas, ir jis truputį pridegė.

– Kas labiausiai įsiminė Sočyje?

– Galbūt akimirka, kai finišavau ir švieslentėje pamačiau savo rezultatą. Tik tada supratau, kad galėjau laimėti medalį.

– Ko buvo daugiau – paguodos žodžių ar sveikinimų?

– Vien tik sveikinimai. Neigiamų žodžių, pamokymų neišgirdau. Visi sakė, kad padariau viską, ką galėjau, kad viskas labai gerai.

Vokiečiai jau sveikinasi

– Aplenkėte ne vieną pasaulinio lygio biatlonininką, tarp jų - ir legendinį norvegą Ole Einarą Bjoerndaleną, kuris šaudykloje nepataikė 4 kartus ir finišavo tik 34-as. Dėl kurio aplenkto lyderio labiausiai džiaugiatės?

– Neskaičiuoju varžovų. Žiūrėjau į protokolą, bet neįsiminiau pavardžių. Ir kad aplenkiau O.E.Bjoerndaleną, nieko nereiškia.

– Kaip manote, ar dabar biatlono lyderiai jus vertins pagarbiau?

– Kai kurie jau dabar kitaip su manimi elgiasi. Vokiečiai sveikinasi. Daug biatlonininkų apie mane sužinojo. Aišku, jie dalyvavo varžybose ir nematė mano lenktynių scenarijaus, nebent paskui peržiūrėjo įrašą ir pamatė, kas iš pradžių pirmavo.

Džiaugiasi palikęs Sočį

– Šį sezoną realu pakartoti ką nors panašaus?

– Sunku išlaikyti gerą fizinę formą. Manau, dabar rezultatai bus kiek prastesni, bet sezono pabaigoje turėčiau vėl įgyti gerą sportinę formą ir pasiekti puikių rezultatų. Tikiuosi to.

– Šiemet treniravotės pagal kitokį planą – daugiau treniruočių ir mažiau varžybų. Tai pasitvirtino?

– Prieš olimpiadą viską pakeičiau, nes sezono pradžia buvo nelabai vykusi. Tokie pokyčiai galbūt ir turėjo įtakos geriems rezultatams.

– Turėjote galimybę likti ir stebėti žaidynių uždarymą?

– Galimybė visada yra. Bet bilietai jau buvo užsakyti. Be to, oras tapo prastas. Džiaugiuosi, kad išvažiavau, nereikia dabar klampoti per šlapią sniegą, balas. Mano varžybos vyko geru oru – švietė saulė, buvo šilta.

Tiki biatlono ateitimi

– D.Rasimovičiūtė dalyvavo jau ketveriose žiemos žaidynėse. Kokių ketinimų turite jūs?

– Taip toli nežiūriu. Reikia viską gerai apgalvoti. Laikas parodys.

– Treniruojantis Lietuvoje įmanoma siekti dar geresnių rezultatų?

– Po šios olimpiados situacija dėl biatlono mūsų šalyje, manau, gerės. Ir siekti geresnių rezultatų įmanoma, nes biatlonas Lietuvoje profesionalėja. Viskas eina į gera.

– Po olimpinės čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės triumfo baseinų šalyje neišdygo kaip grybų po lietaus...

– Jei Lietuvoje ir atsiras biatlono bazių, man tai nepadės. Mes treniruojamės užsienyje, reikia dirbti aukštikalnėse, nes būtent tokiomis sąlygomis ir vyksta visos varžybos. Aišku, būtų gerai, jei atsirastų daugiau šaudyklų, bazių, tai padėtų į biatloną pritraukti jaunimo, entuziastų, trenerių.

Po stovyklų nespėjo atsigauti

Jau ketvirtose žaidynėse dalyvavusi Diana Rasimovičiūtė, kurią treniruoja latvis Ilmaras Bricis, buvo santūresnė už kolegą.

„Labai malonu, kad mus sutiko šiltai. Gera sugrįžti namo,“ – teigė sportininkė.

– Kuo ši olimpiada jums išskirtinė?

– Kiekvienos žaidynės išskirtinės. Tai – gyvenimo etapas. Aišku, ši olimpiada nebuvo sėkmingiausia, bet man ji išliko brangi. Sočyje mano rezultatai buvo stabilūs, nebuvo taip, kad vienas startas labai blogas, o kitas – labai geras.

– Ko trūko geresniam pasirodymui?

– Geresnės fizinės formos. Metų pradžia buvo gera, atrodė, viskas eina kaip turi būti. Tačiau yra kaip yra.

– Kas sutrukdė normaliai pasirengti?

– Šių metų pradžioje greičiausiai per daug dirbome. Po stovyklų galbūt nespėjau atsigauti, nuovargio periodas užtruko.

– Dabar bus daugiau apmąstymų apie karjeros pabaigą?

– Žinoma, pamąstysiu.

– Gal kaip Simona Krupeckaitė ar Laura Asadauskaitė susilauksite vaikelio ir vėl kupina jėgų grįšite į biatlono trasą?

– Matysime. Nenoriu spėlioti. (Šypsosi.)

– Jaučiate ant savo pečių keturias olimpiadas?

– Iš tiesų tokia sena nesijaučiu. (Juokiasi.)

– Šiose žaidynėse buvo labai ryški jūsų kolegė iš Baltarusijos Darija Domračeva. Bendraujate?

– Pasisveikiname, bet nėra labai artimo ryšio. Aišku, džiugu, kad kaimynė tris kartus tapo olimpine čempione. Tai neeilinis įvykis.

Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi D.Rasimovičiūtė teigė nejaučianti metų naštos.
Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi D.Rasimovičiūtė teigė nejaučianti metų naštos.

LBF prezidentas Arūnas Daugirdas

„T.Kaukėnas pasirodė gerai, Diana – pusėtinai. Praėjusių metų gruodį Diana susirgo, tai turėjo įtakos paskutinei pasirengimo žaidynėms fazei. Bet džiaugiuosi, kad D.Rasimovičiūtė sugebėjo 80 procentų atsistatyti, mobilizuotis. Manėme, kad situacija bus liūdnesnė. Dėl ligos Diana praleido paskutinį pasirengimo olimpiadai etapą aukštikalnėse – pabijojome, kad jai gali paūmėti infekcija. Diana labai dėl to išgyvena. Sportininkė kovojo iki pabaigos. Jei individualiose lenktynėse atimtume iš Dianos tris klaidas, ji būtų dešimtuke. Ji mus buvo įpratinusi prie didesnio greičio, bet žmonės juk ne robotai.

Visas pasaulis matė, kad asmeninėse lenktynėse T.Kaukėnas nuo pradžių iki paskutinio šaudymo ruožo buvo vienas lyderių. Pasaulis kalbėjo, kad bręsta sensacija. Iki jos trūko labai nedaug. T.Kaukėnas įrodė Lietuvos visuomenei, jog tai, ką darome, nėra beviltiška.

Po Tomo finišo iš JAV sulaukiau Algimanto Šalnos laiško. Jis rašė, kad žiūrėdamas lenktynes galvojo, jog pagaliau Lietuva turi viltį laimėti medalį. Ir pridūrė, kad Tomui dar viskas prieš akis. Mes irgi manome, kad T.Kaukėnas padovanos dar ne vieną malonią akimirką.

Žinoma, jei Tomas būtų suklydęs jau pirmame šaudymo ruože, apie jį niekas nekalbėtų. Nors pagal greitį šiose lenktynėse jis buvo net vienuoliktas. Ir jei paskutiniame šaudyme būtų numušęs visus taikinius, emociškai pakylėtas šliuožtų dar greičiau.

Džiaugiamės, kad Tomas įrodė, jog mūsų šakoje iki pat paskutinės galima išlaikyti intrigą. Juk panašiai buvo ir D.Rasimovičiūtei Vankuverio žaidynių individualioje rungtyje – jei ne trys minutės už tris klaidas, ji kišenėje būtų turėjusi sidabrą."

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SOČIS 2014
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"