Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
SOČIS 2014

Olimpiada - ne kaimo žaidynės

 
V.Strolia neprisitaikė prie Sočio aukštikalnių trasų. Alfredo Pliadžio (LTOK) nuotraukos

Lietuvos sportininkų startai Sočio olimpinėse žaidynėse kol kas didelio optimizmo nekelia. Slidininkai lieka autsaiderių gretose, o biatlonininkai tenkinasi vietomis penktajame dešimtuke.

Tiesą sakant, mažai kas tikėjosi, kad slidininkai Sočyje vers kalnus. Tačiau yra toli ir nuo jiems keltų tikslų patekti bent tarp 50-55 geriausių atletų. Vytautas Strolia 30 km skiatlono varžybose liko paskutinis iš 67 finišavusiųjų, o sprinte užėmė 70 vietą tarp 86 dalyvių. Ingrida Ardišauskaitė sprinto varžybose buvo 62-a tarp 67 sportininkių, o 15 km skiatlono rungtyje jai neleista startuoti dėl žemo FIS reitingo.

Diskusijų audrą sukėlė lietuvių kalbos po sprinto varžybų. I.Ardišauskaitė teisinosi "sunkiu" sniegu ir neparankia trasa, V.Strolia pasidžiaugė, jog klastingoje trasoje pavyko išsilaikyti ant kojų, kai keli varžovai krito.

"Tai yra vaikiškos kalbos", - sakė Lietuvos nusipelnęs treneris Albertas Jakubauskas. Sarajevo olimpiados biatlono čempioną Algimantą Šalną išugdęs žiemos sporto specialistas LŽ apibendrino pirmuosius Lietuvos sportininkų rezultatus baltojoje olimpiadoje.

A.Jakubauskas

Biologiniai organizmo veiksniai

"Analizuojant rezultatus, pirmiausiai turėtume žinoti, kaip pasirengimo olimpiadai metu buvo išdėstytos treniruotės, intensyvumo blokai, kokie adaptaciniai procesai parengti. Ištvermės gerinimo darbas trunka kelis mėnesius, reikia nemažai laiko norint rasti efektyvų energijos kaupimo būdą. Buvęs SSRS biatlono treneris Viktoras Mamatovas treniruotėse sąmoningai mažindavo krūvius, kad sportininkai nepervargtų prieš svarbiausius startus. Trasos Sočyje yra per 1000 metrų virš jūros lygio, todėl svarbu tinkamai įsigilinti į atleto biologinius procesus, organizmo ryšį su hemoglobino, eritrocitų prieaugiu, nustatyti hematokrito (kraujo ląstelių kiekis) pokytį. Kitaip tariant - atlikti išsamią kraujo cheminę analizę, - aiškino A.Jakubauskas. - Hematokrito lygis rodo kraujo masės pokytį. Aukštikalnėse išaugus hemoglobino lygiui, padidėja tirštoji kraujo masė. Tuomet eritrocitai užkemša raumenis maitinančius plonuosius kapiliarus, ir automatiškai krinta sportininko greitis, prastėja kvėpavimas. Normalus hemoglobino kiekis kraujyje vyrams yra 130-140 g/l, sportuojant aukštikalnėse jis turi pasiekti 150-160 g/l ribą. Atsiradus draudžiamam preparatui eritropoetinui buvo nesunku reguliuoti hemoglobino kiekį, o dabar sportininkai tai privalo daryti patys."

- Lietuvos slidininkų pasirodymas nuvylė, ar to ir galėjome tikėtis?

- V.Strolia, kaip slidininkas, pasižymi didele kūno mase (84 kg - red.). Įdomu, ar galimam hemoglobino svyravimui jis specialiai rengėsi aukštikalnėse. Kadangi Sočio trasoje ilgos įkalnės, tai reikalauja ypač geros kvėpavimo sistemos. Vytautas skundėsi raumenų traukuliais, tad kažin ar vartojo amino rūgščių koncentratus, magnį ir kalį. Aukšto lygio sportininkai privalo gilintis į šiuos procesus, antraip lengvai gaus per kepurę.

Olimpiada nėra kaimo varžybos. Tai rimtas ketverių metų ciklas, kuriam būtina suformuoti tvirtą psichologinę motyvaciją ir taikyti tam tikrą metodiką. Netinkamai rengiantis galima sužlugdyti raumenyno veiklą. Man keista, kad nesulaukėme slidinėjimo trenerių paaiškinimų. Kartais jie dedasi visažiniai. Lietuvos olimpiečių pasirengimas kelia pagrįstų abejonių.

D.Rasimovičūtei nesiseka įveikti šaudymo problemų.

Stebuklų nebus

- Slidininkų komentarai tarsi patvirtina, kad jie nebuvo puikiai pasirengę?

- Tai dar labiau stebina, nes jau prieš 4 metus būna žinomi olimpinių trasų modeliai. Kur šį laiką buvo specialistai? Reikėjo išanalizuoti trasų schemas, pakilimus ir pagal tai sukurti pasirengimo programą, kruopščiai tobulinti įgūdžius tokiai trasai, vis didinat intensyvumą ir krūvius. Iš komentarų supratau, kad tai nebuvo modeliuojama. Stebiu olimpines žaidynes ir išgyvenu, nes nežinau, kas bus toliau.

- Toliau laukia dar du startai. Ketvirtadienį I.Ardišauskaitė šliuoš 10 km varžybose klasikiniu stiliumi, penktadienį V.Strolia dalyvaus analogiškose 15 km lenktynėse. Staigaus rezultatų pagerėjimo tikriausiai neverta tikėtis?

- Stebuklų nebus. Dalyvaujant varžybose tokiame aukštyje labai svarbus bazinis atleto pasirengimas ir iš anksto suplanuota taktika. Pamenu, kai dirbdamas su A.Šalna išsiaiškinau kraujo klampumo niuansus. Dalyvavome SSRS biatlono čempionate Gruzijos aukštikalnėse Bakurianyje. Prieš startą liepiau Algimantui gerti vietinio natūralaus karbonizuoto mineralinio vandens "Borjomi", paskui atlikti intensyvius fizinius pratimus. Taip sportininko organizme pavyko praskiesti kraują, ir A.Šalna tapo 20 km lenktynių nugalėtoju. Mažas niuansas kartais lemia daug.

Nuvylė šaudymas

- Olimpiadoje geriau sekasi biatlonininkams. Tačiau iš D.Rasimovičiūtės buvo tikimasi daugiau nei 51-oji vieta sprinte ir 43-ioji - persekiojimo lenktynėse. Kodėl lietuvė nebeprogresuoja?

- Manau, esminė klaida padaryta prieš 6-8 metus, kai D.Rasimovičūtė dirbo su Viliumi Repšiu. Jis tikindavo išmanąs visas biatlono subtilybes. Tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. Tuo metu suprastėjo Dianos šaudymas. Rusijos biatlono specialistas Aleksandras Tichonovas buvo apgynęs disertaciją apie biatlonininkų šaudymo niuansus. Pasak jo, kiekvieno sportininko šaudymas yra specifinis, ir jį tobulinant negalima perlenkti lazdos. Tikrai ne visi biatlonininkai pajėgūs atlikti šūvių seriją per 15 sekundžių. Jei sportininkas verčiamas šaudyti ne pagal savo galimybes, suformuojami klaidingi įgūdžiai, o norint ištaisyti šią klaidą reikia atlikti dar didesnį darbą. Visa tai ir lėmė, kad D.Rasimovičūtės rezultatai šaudykloje suprastėjo, jos ritmas išsiderino. Šaudymas Dianai sukelia stresą. Mano nuomone (ji susiformavo per 25 darbo metus), su Diana dirbta neefektyviai. Antra vertus, sugebėti sportininką atvesti į optimaliausią formą reikiamu metu yra unikalių trenerių savybė.

- Kitas mūsų biatlonininkas Tomas Kaukėnas sprinte buvo 48-as, persekiojimo lenktynėse pakilo iki 40 vietos. Rezultatai - ne patys geriausi, bet teikia vilčių, kad po ketverių metų žaidynėse Pjengčange Tomas gali nustebinti.

- Šis vaikinas vertas dėmesio. Norėtųsi, kad daugiau specialistų dalytųsi su juo patirtimi. Klausiau A.Šalnos, kodėl nepadirbėjo su T.Kaukėnu. Algimantas rengia jaunių stovyklas, o su suaugusiaisiais jau reikia darbuotis individualiai. Tačiau pakonsultuoti tikrai galėtų. A.Šalna jau sukaupęs didesnę patirtį nei aš. Vien SSRS jis dirbo su dešimčia skirtingų specialistų, o mano pareiga būdavo jo nesugadinti. (Juokiasi.)

- Ar Lietuvoje įmanoma išugdyti tokių biatlonininkų kaip A.Šalna?

- Įmanoma, bet būtina daryti kruopščias jaunų atletų atrankas rajonuose. Kai dirbau Kūno kultūros institute (dabar - Sporto universitetas), neturėjau specializuotų žiemos sporto atletų iš Kauno ar Vilniaus. Dirbdavau su vaikinais iš rajonų, daugiausia - iš Ignalinos, Utenos, Kupiškio krašto. Žmonės turi dideles galimybes, reikia tik sunkiai dirbti ir formuoti įgūdžius.

LIETUVIŲ STARTAI ŠIANDIEN

12.00 Slidinėjimas. Moterų 10 km lenktynės klasikiniu stiliumi. Dalyvauja Ingrida Ardišauskaitė. Varžybose kovos 76 slidininkės

16.00 Biatlonas. Vyrų 20 km individualios lenktynės. Dalyvauja Tomas Kaukėnas. Sportininkams teks atlikti keturias šaudymo serijas (20 šūvių). Už kiekvieną netaiklų šūvį prie bendro laiko pridedama 1 minutė baudos. Varžybose kovos 87 biatlonininkai.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
SOČIS 2014
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"