Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
SOČIS 2014

Sočio savanorę stebina rusiški standartai

 
Didžioji arena ir olimpiniai žiedai lyjant lietui. Asmeninio albumo nuotrauka

Likus vos kelioms dienoms iki Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo, į didžiausią Rusijos kurortą atvykstančius atletus, žurnalistus, aistruolius pasitinka gausus būrys savanorių, tarp jų – ir lietuviai. Jie turi ką papasakoti apie pasirengimą olimpiadai, bet slapčiausių užkulisių yra įpareigoti nepraskleisti.

Žiemos olimpiados sostinėje Sočyje jau trečią savaitę darbuojasi savanorė lietuvaitė Agnė Rapalaitė iš Kuršėnų. Tiesiogiai juntamas žaidynių pulsas, anot merginos, taps vienu įsimintiniausių jos gyvenimo įvykių. Savanoriavimas suteikia nemažai privilegijų – nemokamas gyvenimas ir maitinimas, pažintis su Rusija, užmegzta draugystė ir turiningas laisvalaikis. „Visur esame pristatomi kaip varomoji žaidynių jėga, tačiau daugelyje situacijų juntame ir nusivylimą“, - "Lietuvos žinioms" atviravo A.Rapalaitė.

Šį penktadienį, kai bus įžiebta olimpiados ugnis, Sočis prikaustys kone viso pasaulio dėmesį. Kaip rengiamasi žaidynėms, savanorė iš Lietuvos jau spėjo pamatyti.

Marga komanda

Sočyje neatlygintinai pluša apie 20 tūkst. savanorių, dešimtadalis jų – tarptautiniai savanoriai, atvykę ne tik iš Europos, bet ir iš tolimiausių pasaulio valstybių: Meksikos, Kanados, JAV, Japonijos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Iš Lietuvos - daugiau kaip 10 savanorių.

„Man tenka dirbti su itin marga komanda (anglai, rusai, graikė, japonė, kinai, vokietė, švedė, prancūzai, meksikietis). Lietuvių sutikti dar neteko, nes dirbame ir gyvename skirtingose vietose“, - kalbėjo A.Rapalaitė.

Ji darbuojasi Spaudos centre ir teikia informaciją, susijusią su žurnalistų darbu. „Šią savaitę laukiama atvykstančių daugiau kaip 2,8 tūkst. žurnalistų ir transliuotojų iš viso pasaulio. Jau atvyksta ir atletai bei komandos, VIP asmenys. Šiomis dienomis yra daugiausia darbo“, - pažymėjo kuršėniškė.

Siekdama savanoriauti Sočio olimpinėse žaidynėse, mergina užpildė atrankos anketą prieš dvejus metus, kai studijavo Pietų Korėjoje. „Paskui vyko keli interviu per "Skype", anglų kalbos testai. Kai sulaukiau teigiamo atsakymo, turėjau ruoštis virtualiai: buvo parengtas mokymų kursas, susijęs su žaidynėmis ir darbo specifika“, - pasakojo A.Rapalaitė.

Savanoriams atvykus į Sočį jau pirmą dieną buvo surengti mokymai /Asmeninio albumo nuotrauka

Ypatingas dėmesys saugumui

Savanorė priminė, kad visas olimpinis miestelis suręstas būtent šioms žiemos olimpinėms žaidynėms. „Gyvenimo sąlygos mūsų viešbučiuose gerėja, nors kai atvykome, mūsų kambaryje nebuvo net elektros. Olimpinis parkas dar prieš savaitę tebuvo didelės statybos, kaip ir daugelis aplinkinių gyvenamųjų namų, viešbučių“, - teigė lietuvė. Statybininkų plaktukai Sočyje tebekaukši dieną ir naktį. „Vis juokiamės, kad jie dar turi laiko viską užbaigti“, - tikino ji.

Mergina užsiminė, kad jos artimieji Lietuvoje jaudinasi dėl galimų teroro išpuolių. „Aš manau, kad šiuo metu Sočis – saugiausia vieta Žemėje!” - pareiškė ji. Itin daug dėmesio, anot A.Rapalaitės, skiriama saugumui užtikrinti. „Niekur negalima patekti be akreditacijos. Kaskart, įeidamas į Olimpinį parką ar traukinių stotį, esi skenuojamas ir tikrinamas tarsi oro uoste", - pažymėjo ji.

Olimpiniame miestelyje savanoriams galioja griežtos taisyklės, viena jų – bendrabučių teritorijoje draudžiamas alkoholis. „Nors ir gausu parduotuvių, kuriose galima nusipirkti svaigiųjų gėrimų, kiekvienąkart mums grįžus namo tikrinamos kuprinės“, - sakė ji.

Pasigenda kritiško požiūrio

„Eto - Rosija!” - dažniausiai Sočyje skambanti rusiška frazė, kurią išmoko užsieniečiai. „Daugelis dalykų vyksta ne taip, kaip norėtųsi, o pasiteisinimas vienas – „Eto Rosija“. Nors sakoma, kad Sočis – ne Rusija, o Kaukazas“, - kalbėjo A.Rapalaitė.

Svečiuodamasi Rusijoje lietuvė, skirtingai nei jos kolegos iš kitų šalių, didelio kultūrinio šoko nepatiria. „Gerai, kad mėgstu grikius, vakariečiams – tai visai nauja“, - juokėsi ji. Su didžiausiais nepatogumais susiduria vegetarai. „Mūsų bendrabučiuose vegetarams – tikras vargas. Pavyzdžiui, valgykloje vakarienei patiekiam vištiena su bulvėmis. O vegetarams? Tik bulvės! Nenori – nereikia. Atrodytų, kad dalyvaujame pasaulinio lygio renginyje, kur viskas turi atitikti aukštus standartus, deja, taip nėra“, - stebėjosi A.Rapalaitė.

Mergina nemažai laiko praleidžia bendraudama su bendraamžiais iš Rusijos. „Karšti“ istoriniai ir politiniai klausimai tokiose diskusijose yra neišvengiami. „Dideliam mano nusivylimui, jauni žmonės nelabai domisi politika ir net nebando kritiškiau pažvelgti į situaciją savo šalyje“, - teigė ji.

Su šia uniforma A.Rapalaitė kasdien pradeda savo savanorišką veiklą. /Tomaszo S. Pasieko nuotrauka

Pasigedo trispalvės

A.Rapalaitė džiaugėsi, kad jau pamatė olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos repeticiją. „Kai kuriems savanoriams buvo išdalyti bilietai į pirmąją atidarymo ceremonijos repeticiją vilkint kostiumais. Bilietą gavau ir aš. Reginys buvo įspūdingas, detalių negaliu atskleisti, bet patariu stebėti tiesioginę transliaciją per televiziją jau šį penktadienį”, - ragino ji.

Apsilankymas Fišto olimpiniame stadione lietuvei apkarto, nes ji neišvydo ten turinčios plazdėti mūsų trispalvės. „Tarp visų žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių vėliavų ten nebuvo tik Lietuvos ir Japonijos vėliavų. Iškart su žurnalistais iš Japonijos pasiskundėme administracijos darbuotojams“, - prisiminė A.Rapalaitė.

Ji vylėsi, kad šis „nesusipratimas“ jau ištaisytas ir ateinančias dvi savaites lietuviška trispalvė garbingai plevėsuos tarp kitų vėliavų.

Pokalbis – tik po „patikrinimo“

„Būdama Sočyje suprantu, kad didžiausią galią čia turi žiniasklaida, nes visi jos bijo ir nori įtikti“, - tvirtino A.Rapalaitė. Savanoriams net negalima duoti interviu žurnalistams, negavus Spaudos centro leidimo. „Beje, manau, kad prieš pokalbį su "Lietuvos žiniomis" taip pat buvau „patikrinta“. Visų pirma turėjau Komunikacijos skyriaus darbuotojams papasakoti, ką manau apie žaidynes ir kaip čia jaučiuosi... Prisipažinsiu, kad apie tai, ką pasakoju jums, jiems nekalbėjau“, - pažymėjo ji.

Išties LŽ žurnalistas, norėdamas pakalbinti Sočyje savanoriaujančią lietuvę, turėjo oficialiai kreiptis į Spaudos centrą ir ilgiau nei savaitę laukė interviu patvirtinimo.

Kaip rašyta užsienio spaudoje, iš Kremliaus rusų žurnalistams nurodyta, kad apie Sočio olimpines žaidynes reikia rašyti kaip apie mirusįjį - arba gerai, arba nieko.

Vienas Agnės darbų - paruošti ir išdalyti žurnalistams kuprines. Jos - žaidynių rėmėjų dovanų rinkiniai. /Tomaszo S. Paseko nuotrauka

...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SOČIS 2014
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"