Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

A. Juknevičius – apie lietuvišką biudžetą ir pasaulines ambicijas

 
Antanas Juknevičius su lyderiams nereikalingomis detalėmis važiuotų dar tūkstančius kilometrų.
Antanas Juknevičius su lyderiams nereikalingomis detalėmis važiuotų dar tūkstančius kilometrų. www.lteam.lt nuotrauka

Sausį vėl prasidės Dakaro ralio maratonas ir lietuviai tradiciškai pasiners į jo sūkurį. Skaičiuos kilometrus ir sekundes, stebės, kuris lenktynininkas – Benediktas Vanagas, Antanas Juknevičius ar Vaidotas Žala bus greitesnis. Nors jie važiuos maždaug vienodais bolidais, kiekvienas lietuvis turės savo favoritą.

Tačiau iki Dakaro ralio įvyks dar daug dalykų. Vienas jų – spalio 25–27 dienomis Vilniuje organizuojama „LTeam konferencija“. Joje vienintelis Lietuvos automobilių sporto atstovas A. Juknevičius dalysis patirtimi, finansinėmis paslaptimis ir žiniomis. Aukščiausią poziciją Dakaro ralyje užėmęs lietuvis diskutuos tema „Lietuviškas biudžetas, pasaulinės ambicijos“.

Savo Dakarą pradėjęs nuo bolido už 5 tūkst. dolerių, dabar A. Juknevičius kimba lyderiams į atlapus. Ralyje jis atpažįstamas ir gerbiamas. Nors ne toks turtingas, kaip norėtų. Sportininkas atsakė į kelis „LTeam konferencijos“ organizatorių užduotus klausimus.

– Kiek skiriasi jūsų ir naujausių Dakaro ralio čempionų Stephano Peterhanselio ar Nassero Al-Attiyah biudžetai?

– Imkime penkias didžiausias komandas. Jose vieno automobilio priežiūros sąnaudos Dakaro lenktynėms – nuo pusantro iki dviejų milijonų eurų. Į pirmus Dakaro ralius važiavome turėdami 70 tūkst. eurų biudžetą. Dabar mūsų finansai kiek išaugę, pastaraisiais metais siekia apie 200 tūkst. eurų, bet skirtumas nuo didžiųjų komandų – dešimtys kartų.

– Ar proporcingai finansams skiriasi ir lenktynininkų greitis?

– Vienareikšmiškai. Automobilio detalės yra labai brangios. Kuo naujesnes detales sau gali leisti įpirkti, tuo saugesnis jautiesi trasoje ir gali nuvažiuoti toliau. Visoms dalims yra suteikiamas resurso, kilometražo kiekis. Gamyklinės komandos daugelį detalių keičia ne pagal nusidėvėjimą, o pagal planą. Mes su jiems nebereikalingomis detalėmis gal dar 10 tūkst. kilometrų nuvažiuotume. Tačiau jie jaučiasi saugūs, iš automobilio gali išspausti viską, nes žino, kad stovyklavietėje per naktį mechanikų komandą viską sutvarkys.

Sau tokios prabangos, kokią turi gamyklinės komandos, negalime leisti. Vien dalims reikėtų milijono eurų. Mes sau negalime leisti ir taip važiuoti, kaip važiuoja jų nariai. Turime būti atsargesni. Važiuojame su tuo, ką turime. Naudojame detales, dėl kurių nesame garantuoti, ir tai, žinoma, lemia mūsų greitį.

– Peršasi išvada, kad mažesnį biudžetą turintys pilotai pasmerkti likti toli už sudėtingiausių planetos lenktynių dešimtuko?

– Su dabartine mūsų komanda įsisprausti į Dakaro stipriausiųjų dešimtuką – tik teorinė galimybė. Ten patekti galima tik atkreipus į save dėmesį ir sulaukus vienos iš elitinių komandų kvietimo prisidėti. Tik turėdamas geriausias sąlygas gali parodyti, ką iš tiesų sugebi.

„Pastaraisiais metais mūsų biudžetas siekia apie 200 tūkst. eurų, bet skirtumas nuo didžiųjų komandų – dešimtys kartų.“

– Kaip Dakare su finansiniais milžinais kovojate jūs, taip Eurolygoje – Kauno „Žalgiris“. Kuo jūsų situacijos panašios ir kuo skirtingos?

– Nesu kompetentingas kalbėti apie Kauno „Žalgirio“ biudžetą. Tačiau visų lietuviškų komandų biudžetai gerokai kuklesni nei didžiųjų klubų, visos Lietuvos sporto šakos yra toje pačioje duobėje. Mes gyvename ir dirbame mažoje rinkoje, joje pinigų yra labai ribotas kiekis. Sporto struktūros tik dabar pradeda keltis, koncentruotis į tikslus. Matome, kad rezultatus rodo plaukikai, irkluotojai, krepšininkai, kitos sporto šakos. Tačiau rezultatų atsiradimą pirmiausia lemia entuziazmas.

– „LTeam konferencijoje“ dalysitės savo patirtimi ir žiniomis. Ką pabrėšite kalbėdamas apie lietuvišką biudžetą ir pasaulines ambicijas?

Manau, kad su biudžetais ir sąlygomis, kurias turime, pasiekėme labai gerų rezultatų. Tai tik entuziazmo nuopelnas. Aplinkybėse, kuriose gyvename, svarbiausia – asmeninės savybės, ambicijos. Užsispyręs, nuoseklus, tikslą turintis žmogus gali padaryti labai daug.

Pirmasis automobilis, kuriuo įveikėme Dakarą, kainavo 5 tūkst. JAV dolerių. Vėliau kiekvienais metais kilo bolido lygis, tobulėjo komanda, palaikymo lygis. Ėjimas žingsnis po žingsnio ir įrodinėjimas, kad mes galime, veda prie rezultato. Tačiau tai nevyksta staigiai, reikia kantrybės.

– Netrukus vėl važiuosite į legendinį ralį, vykstantį Pietų Amerikoje. Ir tikrai ne tam, kad finišuotumėte 30-as. Kokios ambicijos šį sezoną?

– Tikslas bus pagerinti mano paties pasiektą rezultatą (21 vieta – red.). Bent viena pozicija. Atvirai kalbant, nesvarbu, kuri Lietuvos komanda pagerins tą rezultatą, – tai būtų gerai visai šaliai, nes skatintų progresuoti mus visus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"