Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

A lyga – kuklesnė, bet skaidresnė

 
2017 03 04 6:00
2015-ųjų pabaigoje baigęs futbolininko karjerą, Deividas Šemberas ėmė vadovauti A lygai.
2015-ųjų pabaigoje baigęs futbolininko karjerą, Deividas Šemberas ėmė vadovauti A lygai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sunkmetis Lietuvos futbolo nenori apleisti. Šių metų sezoną A lyga pasitinka kuklesniu biudžetu, mažesne darbuotojų komanda ir kol kas be generalinio rėmėjo, tačiau ambicijos skatinti futbolo skaidrumą, pagarbą ir pasitikėjimą nesikeičia.

Antrą sezoną kaip A lygos prezidentas pradedantis buvęs futbolininkas Deividas Šemberas pasirengęs priimti naujus iššūkius ir spinduliuoja optimizmu. 38-erių vilnietis neneigia lygą užklupusių sunkumų, bet džiaugiasi svarbiausia pergale – laimima kova su nelegalių lažybų organizatoriais.

„Pernai negavome nė vieno įspėjimo dėl sutartų rungtynių iš mūsų partnerių, stebinčių lažybų rinką užsienyje.“

Lietuvos futbolo įvaizdžiui niuksą kumštelėjo Kazlų Rūdos „Šilas“, sulaukęs įtarimų dėl galbūt nelegalių lažybų rungtynėse su latvių Rygos klubu „Metta“. Nelaukdamas tyrimo pabaigos, „Šilas“ pats atsisakė vietos aukščiausiojoje Lietuvos lygoje. D. Šemberas šiuo klausimu kategoriškas – sukčiams vietos futbole negali būti. Pokalbyje su „Lietuvos žiniomis“ A lygos prezidentas atskleidė ir daugiau aukščiausiosios lygos subtilybių.

– Ar „Šilo“ nuotykiai labai pakenkė A lygos įvaizdžiui bei rinkodarai?

– Tokie dalykai kenkia visam Lietuvos futbolo įvaizdžiui. Kartu su Lietuvos futbolo federacija (LFF) norime parodyti, kad šiems reiškiniams nebus jokios tolerancijos ir su tuo kovosime griežčiausiais metodais. Tokių situacijų, kaip buvo su „Šilu“, apskritai norėtume išvengti. Bet geriau, kad tai nutiko prieš sezoną, o ne jo metu. Taip pat noriu pabrėžti, kad pernai negavome nė vieno įspėjimo dėl sutartų rungtynių iš mūsų partnerių, stebinčių lažybų rinką užsienyje. Šiemet A lygoje žais tie patys klubai, todėl tikimės, kad skandalų vėl išvengsime.

– Nors tyrimas dėl „Šilo“ galbūt sutartų rungtynių nebaigtas, vietos A lygoje atsisakė pats klubas, motyvuodamas, kad po šio skandalo investuotojai atšaukė žadėtą paramą. Ar taikytumėte išlygą Kazlų Rūdos klubui, jei jis pats norėtų žaisti A lygoje?

– Ne. Jokių išlygų negali būti. Tai aiški mūsų pozicija. Ir kartu žinutė kitoms komandoms, kad atidžiau rinktųsi žaidėjus, o kilus abejonių dėl jų biografijos – reikia kreiptis į LFF. Netoleruojame jokių sąžiningo žaidimo principų pažeidimų. Lyga nori būti skaidri prieš sirgalius, rėmėjus ir partnerius.

– Kalbant apie rėmėjus – ar 2017 metų sezonui jau radote finansuotojus?

– Generalinių rėmėjų neturime ir jų ieškome. Apskritai A lygos administracijos biudžetas šiemet sumažėjo, sumažinome ir darbuotojų skaičių. Tačiau tikimės, kad atliksime kokybiškesnį darbą nei pernai.

– Ar vėl matysime A lygos rungtynes per televiziją?

– Be abejo. Mūsų transliuotojas lieka TV6 kanalas. Tiesa, šiemet televizijoje transliuosime vienas rungtynes per mėnesį. Praėjusio sezono transliacijų reitingai nebuvo džiuginantys, todėl kol kas pereiname prie tokios politikos. Visas kitas rungtynes sirgaliai tiesiogiai galės stebėti per mūsų interneto transliacijas.

– Socialinėje erdvėje vyksta aršios diskusijos dėl čempionato tvarkaraščio, nes dauguma rungtynių vyks darbo dienomis. Kodėl pasirinkote tokį modelį?

– Kasmet varžybų tvarkaraštis kelia daug aistrų, nes sirgaliai turi savų interesų ir prie kiekvieno jų neprisiderinsi. Regiu nepasitenkinimą, tačiau nepamirškime, kad antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį žais ne tik A lygos komandos. Rungtynės tuo metu vyksta ir Europos taurių varžybose, ir kitų šalių čempionatuose.

Kodėl varžybų tvarkaraštį pasirinkome orientuodamiesi į darbo dienas? Rungtynių laiką mums diktuoja tie, kurie perka tiesioginių interneto transliacijų teises ir apmoka filmavimo išlaidas. Šiuo atveju – agentūra „Sportradar“ (lažybų rinką ir lošėjų statymus stebinti agentūra – red.). Jie buvo mūsų partneriai pastaruosius trejus metus. Derybos vyko du mėnesius, ir mums pavyko išsireikalauti palankesnį rungtynių laiką. Puikiai suprantame, kad didmiestyje žiūrovui darbo dieną suspėti į rungtynes 18 val. yra sudėtinga. Todėl bent Vilniuje rungtynės prasidės 20 valandą.

Šiam sprendimui pritarė ir A lygos klubai. Galėtume atsisakyti sutarčių su transliacijų pirkėjais ir žaisti tik savaitgaliais, bet tuomet nerodytume rungtynių nei internetu, nei juo labiau per televiziją. Turime suprasti, kad A lygoje į stadionus nesirenka tiek žiūrovų, kad klubai iš bilietų pardavimo gautų pelną ir galėtų diktuoti savo sąlygas trasliuotuojams.

– Dar viena šio sezono naujovė – Europos Sąjungos šalių piliečiai A lygoje nebus laikomi legionieriais. Ar dėl to nenukentės Lietuvos futbolininkai?

– Manau, kad užsieniečiai kaip tik sustiprins Lietuvos klubus ir padės jiems sėkmingiau pasirodyti Europos taurių varžybose. Be to, treniruotėse su stipriais legionieriais kils ir mūsų futbolininkų meistriškumas. Siekdami išvengti nesusipratimų, šiemet klubams leidome registruoti 27 žaidėjus, o kitąmet šį skaičių apribosime iki 25. Tokiu būdu siekiame išvengti didelės žaidėjų migracijos, kai šie atvyksta ir išvyksta mums net nespėjus jų registruoti savo duomenų bazėje. Taip pat klubai negalės registruoti daugiau kaip 6 žaidėjų, ne Europos Sąjungos piliečių. Todėl netikiu, kad bus nors viena komanda, kuri savo gretose neras vietos lietuviams.

– 2016 metais LFF padengė A lygos teisėjavimo mokestį, o šiemet tokios lengvatos nesulaukėte. Kiek tai kainuos klubams?

– Šiemet futbolo federacija nusprendė profesionaliems klubams nekompensuoti teisėjavimo išlaidų, ir tai bus rimtas finansinis iššūkis. Juolab kad nuo sausio padidėjo „Sodros“ mokestis. Teisėjavimo išlaidos vienam klubui sudarys 21 tūkst. eurų. Jei klubas turi dublerių komandą I lygoje – pridėkime dar beveik 10 tūkst. eurų. Taigi 30 tūkst. eurų už dvi komandas mūsų klubams bus rimtas finansinis iššūkis. Be to, šiemet atsirado ir žaidėjų registracijos mokestis su privalomuoju sveikatos draudimu. Tad klubų išlaidos dar labiau augs.

– Kaip A lygos prezidentas pradedate antrą sezoną. Ar buvo akimirkų, kai suabejojote savo darbo prasmingumu ir svarstėte galimybę pasitraukti?

– Į šį klausimą neatsakysiu atvirai. (Juokiasi.) Problemų netrūksta, su jomis susiduriame nuolat. Norisi daug ką nuveikti, kyla nemažai idėjų, bet jas įgyvendinant pritrūksta žmogiškųjų ir finansinių resursų. Palyginti su praėjusiais metais, A lygos administracijos darbuotojų sumažėjo perpus. Bet nosies nenuleidžiame ir į viską žvelgiame pozityviai. Esame optimistai.

– Kaip sekasi bendrauti su klubais ir jų vadovais? Juk anksčiau kai kuriems jų nerūpėdavo nei komunikacijos svarba, nei savireklama.

– Situacija keičiasi į gerąją pusę. Klubų atstovai supranta komunikacijos svarbą, tampa atviresni, daugiau bendrauja, daugiau dėmesio skiria savo interneto svetainėms. Žinoma, dar yra kur tobulėti. Tiek klubams, tiek lygai.

– A lygoje ir šiemet žais 8 klubai. Kada aukščiausiame divizione išvysime daugiau komandų?

– Kartu su klubais esame patvirtinę trejų metų strategiją, kurioje numatytos 8 komandos A lygoje. Tiek bus ir kitąmet. Kai I lygos klubai pasitemps, galėsime didinti A lygos dalyvių skaičių iki 10 ar net 12. Bet šių metų patirtis parodė, kad tam dar nesame pasirengę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"