TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

A.Sereikaitė Europoje neturi sau lygių

2012 03 22 8:10

Septyniolikmetė Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos vienuoliktokė Agnė Sereikaitė laikoma viena realiausių pretendenčių 2014 metų Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai iškovoti medalį.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vyriausiosios referentės žiemos sporto šakoms Vidos Vencienės teigimu, realūs kandidatai dalyvauti po dvejų metų Sočio olimpiadoje yra biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas bei greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė A.Sereikaitė. Po nepriklausomybės atgavimo žiemos olimpiadose Lietuva dar nėra iškovojusi medalio.

Pirmojo galime sulaukti jau po dvejų metų Sočyje.

Apie tai atvirai prabilo Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinis sekretorius Antanas Vilčinskas.

"A.Sereikaitė - mūsų olimpinė viltis, galime net pasvajoti apie medalį", - garsiai prognozuoti nepabūgo A.Vilčinskas.

Perspektyviausios Lietuvos čiuožėjos trumpuoju taku trenerė Virginija Ogulevičienė apie medalius garsiai nekalba, tačiau pripažįsta - jos auklėtinė Europoje neturi konkurencijos - tarp bendraamžių Senajame žemyne laimi viską.

A.Sereikaitė šią savaitę grįžo iš Rumunijos, ten vyko Europos jaunimo taurės čiuožimo trumpuoju taku varžybų finalas. Septyniolikmetė lietuvė buvo nepralenkiama visose trijose - 500, 1000 ir 1500 m - distancijose ir trečius metus iškovojo taurę. Tai ne vienintelis kartas šį sezoną, kai Agnė lipo ant prizininkų pakylos. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Australijoje, čiuoždama 500 m distanciją, ji pelnė vicečempionės titulą. A.Sereikaitė pralaimėjo tik planetos lyderei korėjietei Suk Hee Shim. Šį sidabrą auksinė mūsų žiemos sporto mergaitė laiko didžiausiu savo laimėjimu.

Pernai Agnė pradėjo treniruotis Čekijoje. Jaunoji čiuožėja įsitikinusi, kad puikios treniruočių sąlygos svetimoje šalyje jai padeda sparčiau tobulėti ir siekti užsibrėžto tikslo - kelialapio į olimpines žaidynes.

Mėgstamiausia rungtis

- Kaip vertinate savo pergales Europos ir pasaulio arenose, - sostinės oro uoste LŽ pasiteiravo su auksine medalių puokšte į Lietuvą grįžusios Agnės Sereikaitės.

- Sezonas buvo labai sėkmingas - iškovojau medalį pasaulio jaunimo čempionate, trečius metus iš eilės laimėjau Europos taurę. Esu labai patenkinta.

- Kuri pergalė suteikė daugiausia džiaugsmo?

- Sidabro medalis pasaulio pirmenybėse. Negaliu pasakyti, kad buvo labai sunku 500 m distancijoje. Užėmiau antrąją vietą. Bet dėl to ir treniravausi. To ir norėjau. Man geriausiai sekasi 500 metrų distancijose.

- Dalyvavote ir Europos suaugusiųjų čempionate. Ar buvo sunku su jais varžytis?

- Su suaugusiaisiais lenktyniauju jau antrus metus, tad šiokios tokios patirties turiu. Tačiau yra didelis skirtumas kovoti su jais ir su jaunimu.

Tobulėti padeda čekai

- Didžiąją sezono dalį treniravotės Čekijoje. Ką tai davė?

- Davė medalį (juokiasi). O jei rimtai - patobulėjau. Esu patenkinta, kad galiu ten treniruotis. Darbo sąlygų ten ir Lietuvoje nėra ko ir lyginti. Anksčiau treniruodavausi Vilniuje, "Pramogų arenoje". Didžiausias trūkumas - čiuoždavau viena, ir tai buvo visai kitas lygis. Čekijoje dirbu netoli Prahos kartu su nacionaline čekų rinktine. Ten yra sudarytos visos sąlygos treniruotis. Per dieną turiu 2-3 treniruotes, kiekvienas užsiėmimas ant ledo trunka maždaug pusantros valandos, prieš tai dar būna valandos apšilimas. O vasarą rengiamos bėgimo arba jo imitavimo treniruotės.

- Čekai augina sau konkurentę. Gal jie siūlė jums pakeisti pilietybę?

- Nesiūlė. Jei ir siūlytų, nesutikčiau.

Ledas nepabosta

- Europos taurės finalas buvo paskutinės sezono varžybos?

- Šis sezonas jau baigtas. Dabar galėsiu kiek pailsėti, o paskui pradėsiu ruoštis kitam sezonui, kuris prasidės rudenį. Pagrindinės mano varžybos greičiausiai vėl bus pasaulio jaunimo čempionatas. Kitąmet jau startuosiu pasaulio suaugusiųjų čempionate.

- Turėsite pakankamai laiko pailsėti. Jį skirsite mokslams?

- Taip (juokiasi). Laisvo laiko turiu mažai, bet visą skiriu mokslams.

- Būdama Vilniuje visai pamiršite pačiūžas?

- Dar turi būti sezono uždarymo varžybos, tad dar sykį stosiu ant jų.

- O jei draugai pakvies ant ledo pačiuožinėti?

- Būtinai ateisiu. Ledas man niekada neatsibos.

- Kiek per metus sudėvite čiuožimo batelių?

- Vienos poros užtenka ir keleriems metams. Bet batelių peilius keičiu kasmet. Batai pagaminami kiekvienam čiuožėjui individualiai, kainuoja iki 2000 dolerių, peilių kaina - 300 eurų.

- Kiek metų jau stovite ant pačiūžų?

- Septynerius. Anksčiau domėjausi gimnastika, vaikščiojau į baseiną, bet atėjau į greitąjį čiuožimą ir, manau, į nieką jo neiškeisiu. Man patinka greitis ir ekstremalumas.

Dirba dėl olimpiados

- Apie Sočio olimpiadą pagalvojate?

- Atranka į olimpiadą bus 2013 metais per pasaulio taurės etapus. Mano didžiausias tikslas - patekti į olimpines žaidynes. Jau septynerius metus treniruojuosi tik dėl to, kad pasirodyčiau olimpiadoje. Manau, man pavyks iškovoti olimpinį kelialapį į Sočio žaidynes.

- Ar greitasis čiuožimas trumpuoju taku yra ta šaka, kur aukso amžių sportininkės pasiekia būdamos jaunos?

- Priklauso nuo to, kokios valstybės sportininkė esi. Jaunos azijietės yra stiprios, o JAV, Kanados atstovės gerų rezultatų pasiekia būdamos vyresnės.

Apie sidabrą negalvojo

- Ar jus stebina, kaip sparčiai Agnė tobulėja, - LŽ pasiteiravo sportininkės trenerės Virginijos Ogulevičienės, kuri savo akimis stebėjo auklėtinės triumfą Europos taurės finale.

- Nestebina. Aukštų rezultatų ji yra pasiekusi ir anksčiau. Dabar ji turėjo tinkamas sąlygas pasirengti ir sezoną baigti taip, kaip ir reikėjo. Europoje Agnei jau nėra kas veikti. O jos pasirodymas pasaulio jaunimo čempionate nustebino. Vyliausi, kad gal bus bronzos medalis. O ji iškovojo sidabrą.

- Pasaulyje sunkiausia kovoti su Azijos sportininkėmis?

- Taip, lyderės yra Kinijos, Korėjos čiuožėjos, o Europoje yra tik vienetai pajėgių čiuožėjų. Visiems jau pabodo Azijos valstybių dominavimas. Mes matėme, kaip pasaulio čempionate Melburne visa salė palaikė mūsų sportininkę.

- Tikriausiai neabejojate, kad Agnė pateks į Sočio olimpiadą?

- Jau prieš dvejus metus skaičiavau: pagal surinktus reitingo taškus ji patenka į olimpines žaidynes. Bet kas bus, kai prasidės atranka į žaidynes?.. Greitasis čiuožimas - sportas, kai šiandien tu čiuoži puikiai, o kitą dieną kas nors tau pakiša koją, nes kiekvieną minutę reikia rizikuoti, kad būtumei pirmas. Nepakanka vien gražiai nučiuožti visą distanciją. Reikia ir taktikos, ir mąstymo, ir stengtis nepraleisti varžovių bei pačiai pro jas prasibrauti.

- Kaip jaučiatės, kai jūsų auklėtinė treniruojasi svetur?

- Žinau, kad Čekijoje ji turi visas sąlygas dirbti. Žinau, kaip ji dirba, kokie krūviai jai tenka. Agnė man parašo, ką nuveikia, ir dėl to labai džiaugiuosi.

Greitai čiuožti - menas

- Kaip galėtumėte apibūdinti savo auklėtinę? Kur jos stiprybė?

- Ji turi daug stipriųjų pusių. Jos puikūs fiziniai duomenys. Ir ji labai gabi sportininkė. Šioje šakoje čiuožėjai turi turėti visą kompleksą privalumų. Būdamas stiprus tik vienoje srityje aukštų rezultatų nepasieksi.

- Ar per varžybas Agnė dažnai krenta?

- Rumunijoje ji čiuožė be priekaištų. Agnė parodė, kokios gali būti įdomios varžybos: būti paskutinei, paskui išlaviruoti, likus dviem ratams aplenkti ir finišuoti pirmai. Šių sportininkų užduotis - jaunesniems pademonstruoti, kad čiuožimas nėra toks primityvus - jei visą laiką čiuoši pirmas, dar nereiškia, kad pirmas ir baigsi distanciją. Reikia ir taktikos, ir mąstymo. O Rumunijoje buvo daug jaunimo, ten varžėsi net ir jaunučiai.

- Gal turite ir daugiau perliukų tarp savo auklėtinių?

- Kiekvienas vaikas, kol mažas, yra perliukas. Mano sūnus irgi toks - judrus, lenda, čiuožia. Bet labai daug priklauso nuo aplinkybių, sąlygų, kokiomis tenka dirbti. Kai Agnė atėjo į šį sportą, mes neturėjome savo ledo. Treniruodavomės masiniuose čiuožimuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"