TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Apsivogusioms sporto žvaigždėms sankcijos griežtės

2014 04 03 6:00
Nešvariai kovodamas vengras R.Fazekašas (centre) 2004 metais Atėnų olimpiadoje vos neapvogė mūsų Virgilijaus Aleknos. LŽ archyvo nuotrauka

„Visi turi suprasti, kad dopingas yra kėsinimasis į svetimą turtą - juk už prizines vietas teikiami medaliai, premijos ir prizai“, – LŽ sakė Lietuvos antidopingo agentūros (LAA) direktorė Iena Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Pasak jos, anksčiau kalčiausi būdavo tie, kurie gaudydavo sportininkus, tačiau pamažu visuomenė subrendo. Dabar ji jau smerkia dopingą vartojančius atletus.

Į svetimą turtą nusitaikę atletai kitąmet turėtų būti dar budresni – nuo 2015 metų sausio 1 dienos bus patvirtintas naujas Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) antidopingo kodeksas. Pagal jį standartinė bausmė sportininkui bus nebe dvejų, o ketverių metų diskvalifikacija. Jei prasižengėlis įklius antrą kartą, bus diskvalifikuotas iki gyvos galvos.

LŽ pokalbį su I.Lukošiūte-Stanikūniene išprovokavo garsiosios Rusijos plaukikės Julijos Jefimovos istorija. Viena pagrindinių mūsų olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės varžovių pernai įkliuvo dėl dopingo vartojimo – spalio mėnesį iš triskart pasaulio čempionės J.Jefimovos paimtame mėginyje aptikta draudžiamo preparato dehidroepiandrosterono. Nuo sausio 21 dienos Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) Rusijos plaukikei uždraudė dalyvauti varžybose. Rusijos plaukimo federacijos vadovai pranešė, kad plaukikės likimas paaiškės ne anksčiau kovo mėnesio. Dabar jau balandis. Vis dar tyla.

Šalies antidopingo agentūros vadove I.Lukošiūtė-Stanikūnienė dirba jau beveik dešimt metų. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Kurpia versijas

– Per kiek laiko FINA turi baigti tirti J.Jefimovos bylą? – bene labiausiai Lietuvos sporto gerbėjams rūpimu klausimu pradėjome pokalbį su Lietuvos antidopingo agentūros direktore Ieva Lukošiūte-Stanikūniene.

– Bylos nagrinėjimas standartiškai trunka maždaug tris mėnesius. Tačiau sportininkams suteikiama galimybė pasiteisinti, surinkti įrodymų, todėl kartais viskas užtrunka ilgiau. Šiuo atveju sportininkė yra didelio meistriškumo, todėl plaukikei ir jos komandai reikia laiko pateikti savo versijas. Artimiausiu metu, manau, turėtų viskas išsispręsti. Dar nėra buvę, kad byla truktų ilgiau nei pusmetį.

– Ar visada tikrinamas B mėginys? Gal tai daroma tik sportininkui pageidaujant?

– B mėginys tikrinamas tik tais atvejais, kai A mėginys yra teigiamas ir jei to pageidauja atletas. Už B mėginio tikrinimą sportininkas turi susimokėti. B mėginio analizė kainuoja gerokai brangiau nei A – per 1000 eurų.

Anonimai nesnaudžia

– Kaip pasirenkate, kuriuos sportininkus tikrinsite?

– Atsižvelgiame į tai, kiek rizikinga yra sporto šaka – kokia šios sporto šakos dopingo istorija. Kitas kriterijus – sportininko karjeros istorija: kaip keitėsi jo rezultatai. Jei atletas padarė staigų šuolį aukštyn, jis atsidurs mūsų akiratyje. Taip pat sportininku susidomime, jei jis dažnai patiria traumų. Be abejo, po padidinamuoju stiklu yra ir sportininkai, kurie kartą jau buvo sugauti vartoję draudžiamų preparatų. Svarus rodiklis – biologiniai sportininkų pasai, juose galima pamatyti staigų steroidų šuolį.

Atsižvelgiame ir į sportininkų aplinką: labiau kreipiame dėmesį į trenerius, kurių auklėtiniai jau buvo įkliuvę, stebime ir kitus jų treniruojamus atletus.

Be to, renkame ir anoniminę informaciją. Bet kas gali mums pranešti apie tariamą piktnaudžiavimą. Ir skundų sulaukiame.

Kai kurias medžiagas sunku aptikti – jos organizme laikosi trumpai. Tokias - sunkiai susekamas - sportininkai ir bando vartoti.

– Tikrindami atletus pasakote, kad juos kažkas įskundė?

– Ne, niekada.

Stebimi pareigūnų

– Atletus tikrinate jiems iš anksto nepranešę?

– Taip. Kitu atveju testavimas nebetektų prasmės. Dažniausiai iš anksto nepranešę atvykstame į treniruotę. Taip pat mėginius imame per nacionalinius čempionatus, nes sportininkai nelabai tikisi, kad ten prisistatysime.

– Netikėtai užluptieji sutrinka?

– Kartais tenka ilgai laukti jų šlapimo mėginių. Tai - diskomfortas ir sportininkui, ir agentūros darbuotojams.

– Ar įmanoma agentūrą apgauti? Tarkime, sportininkas pateikia iš anksto paruoštą švarų šlapimo mėginį...

– Ne. Nes mūsų atstovai su sportininku eina į tualetą ir viską stebi. Be abejo, anksčiau buvo panašių atvejų. Prieš kelerius metus per kultūrizmo čempionatą vienas dalyvis bandė mus apgauti. Pareigūnas pastebėjo, kad sportininkui dar nepriėjus tualeto, jo stiklinė jau buvo pilna šlapimo. Iškart užfiksuotas antidopingo taisyklių pažeidimas, nes taip elgtis draudžiama. Atletas buvo priverstas pateikti dar vieną mėginį, ir šis, aišku, buvo teigiamas. Radome įvairių medžiagų, joms įvardyti prireikė net dviejų puslapių.

Mėgino sprukti dviračiu

– Ar buvo atvejų, kai kuri nors federacija bandė išsukti savo sportininką? O gal patys atletai siūlėsi susitarti gražiuoju?

– Man taip nėra buvę. Dabartinė jaunoji karta taip nesielgia. Tačiau pasaulinėje praktikoje tokių pavyzdžių yra buvę. Kadaise iš Norvegijos į Armėniją nuvykusius antidopingo kontrolės pareigūnus bandyta papirkti, ir kilo didžiulis skandalas. Žinau, kad ir Latvijoje būta kažko panašaus. Dviratininkas bandė papirkti pareigūną, bet nepavykus sėdo ant dviračio ir nurūko. Toli nenuvažiavo...

Dvi dešimtys įkliuvusiųjų

– Kiek mūsų sportininkų po nepriklausomybės atgavimo pagauta vartojus dopingą? Kokios sporto šakos čia labiausiai pasižymėjo?

– Pagal statistiką pasaulyje ir Lietuvoje pirmauja lengvoji atletika. Gal dėl to, kad tai - masiškiausia sporto šaka, turinti per 40 rungčių.

Taip pat aukštas pozicijas mūsų krašte ir tarptautinėje arenoje užima sunkioji atletika ir dviračių sportas. Be to, pasaulyje su teigiamais testais įkliūna daug futbolininkų.

Mėginau suskaičiuoti visus mūsų nuodėmingus sportininkus, įkliuvusius dėl dopingo. Jų - dvidešimt. Bet tiksliai to negaliu garantuoti, nes LAA pradėjau dirbti tik 2004-aisiais.

– Pastarasis įkliuvęs – biatlonininkas Karolis Zlatkauskas. Praėjusių metų pabaigoje jo organizme aptiktas draudžiamo preparato EPO. Sportininkas prisipažino vartojęs dopingą ir atsisakė tirti B mėginį. Kokios bausmės jis gali sulaukti?

– Standartinės – dvejų metų diskvalifikacijos.

– Ar visada paviešinama, kad sportininko testas teigiamas?

– Dažniausiai tarptautinė federacija pirmiausia informuoja sportininką, o tada jau paviešina žinią. Bet dauguma federacijų ir antidopingo agentūrų, kol byla nagrinėjama, nieko neskelbia.

Klastingasis R.Fazekašas

– Koks didžiausias dopingo skandalas jums įstrigo labiausiai per devynerius darbo metus?

– Vengrijos disko metiko Roberto Fazekašo. Galbūt tai susiję su tuo, kad nešvariai kovodamas vengras 2004 metais Atėnų olimpiadoje vos neapvogė mūsų Virgilijaus Aleknos. Įsivaizduokite: ant pjedestalo stovi Virgilijus, ir stadione skamba himnas šalies, kurios atletas bjauriausiu būdu nugvelbė iš jo aukso medalį.

Šiuo atveju žmonės turėtų suprasti, kaip svarbu dopingo kontrolė – tik jos dėka talentingi ir sąžiningi mūsų sportininkai gali džiaugtis įspūdingais rezultatais.

Šis skandamas įstrigo ir dėl R.Fazekašo dopingo testų machinacijų. Jo gėdingas atvejis - nestandartinis taisyklių pažeidimas.

Savaime suprantama, įsiminė ir garsiojo JAV dviratininko Lance'o Armstrongo, diskvalifikuoto iki gyvos galvos, istorija. Ji parodė, kokius resursus ir galią turi nacionalinė antidopingo organizacija.

– Kodėl taip ilgai L.Armstrongas neįkliuvo?

– Minėjau, jog kartais labai sunku pagauti. Mokslas kasdien žengia į priekį. Kol mėginys pasiekdavo laboratoriją, galbūt bakterijų veikiamas jo turinys jau tapdavo neigiamas - bakterijos sunaikina eritropoetiną. Kitas dalykas – kalbama, jog dviratininką kažkas informuodavo. Jei sportininkai protingai vartoja eritropoetiną, juos sunku pagauti, nes ši medžiaga organizme būna tik kelias valandas.

Kukli agentūra

– Labai smalsu, kiek žmonių dirba LAA ir kaip jie dirba?

– Mūsų tik trys: aš, dopingo kontrolės vadybininkas Mindaugas Zubrickas ir gydytoja Rūta Banytė. Ji prižiūri vaistų bazę, nes mes analizuojame visus Lietuvoje registruotus vaistus ir sportininkams pateikiame informaciją - kurie leidžiami ir kurie draudžiami per varžybas.

Technologijos sparčiai juda į priekį, todėl turime aplikacijas išmaniesiems telefonams – būdami vaistinėje sportininkai turi galimybę iškart pasitikrinti, ar norimi įsigyti vaistai nedraudžiami.

Jei sportininkas suserga ir gydymui reikia draudžiamos medžiagos, mūsų gydytoja administruoja leidimus. Ir nuo šių metų įsigaliojo WADA reikalavimas daryti sportininkams steroidinius pasus. Mūsų gydytoja atsakinga ir už tai.

– Kitose valstybių antidopingo agentūrose tikriausiai yra daugiau darbuotojų?

- Australijoje, Rusijoje, Ispanijoje dirba po 60 žmonių. Rumunijoje – apie 50. Turtingesnėse Europos šalyse - apie 15 žmonių. Tačiau yra šalių, kur agentūrą sudaro tik du žmonės. Viena tokių – Slovėnija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"