Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Arminas Narbekovas: nieko nebus, kol nesusivienysime

 
2017 06 12 14:22
Arminas Narbekovas
Arminas Narbekovas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Buvęs Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės futbolininkas olimpinis čempionas Arminas Narbekovas mano, kad nacionalinės rinktinės pralaimėjimas Slovakijai (1:2) buvo logiška to susitikimo baigtis.

„Dar kartą įsitikinome, kad žaisdami su aukšto lygio varžovais negalime daryti nė menkiausių klaidų. Du kartus suklydome – krito du slovakų įvarčiai. Ir privalome išnaudoti savo šansus. Vaidui Slavickui ir Darvydui Šernui trūko centimetrų, kad įmuštų. Išsiveržus į priekį, galbūt viskas pasibaigtų kitaip. Tačiau nereikia daryti tragedijos, nes pralaimėjome prieš stiprius varžovus“, – LŽ sakė A. Narbekovas.

– Apie būtinybę išnaudoti savo progas mes kalbame jau seniai. Ar kada nors sugebėsime nešvaistyti gerų šansų?

– Tas kartojimas yra tarsi sena užsikirtusi plokštelė. Ir kai patobulinsime realizaciją, rezultatai tikrai bus geresni. Kada tai nutiks? Kažkada turime pradėti tai daryti. Negalime būti vergais, kurie dalina dovanas kitiems. Privalome išmokti patys tas dovanas pasiimti.

– Kokį įspūdį paliko komandos žaidimas?

– Smagu, kad rinktinė stengėsi atakuoti, bandė „sukti“ žaidimą ir laikėsi drausmės. Matyti, kad Edgaras Jankauskas turi savo viziją, perteikia ją futbolininkams ir jie jos laikosi. Nėra taip, kad žaidėjai eina į aikštę galvodami „kaip gausis, taip ir žaisime“. Žaidimą bandoma organizuoti per Fiodorą Černychą ir Arvydą Novikovą. Ne visada pavyksta, bet jie – šios rinktinės lyderiai.

– E. Jankauskas trokšta, kad rinktinės nariai žaistų stipriuose čempionatuose. Kiek mūsiškių galėtų patekti į elitines lygas?

– Sunku pasakyti. Į rungtynes Vilniuje buvo atvykęs mano draugas slovakas. Jis pripažino, kad visas slovakų žaidimas „pastatytas“ ant Mareko Hamšiko. Yra aikštėje M. Hamšikas – yra ir žaidimas. Nėra jo – žaidimo nematyti. M. Hamšikui reikalinga kitų pagalba, tačiau jis tikras lyderis, įkraunantis visą komandą, jos vedlys.

Mums labai trūksta tokio lygio futbolininkų ir neaišku, kada juos turėsime. Kad lietuviai pasiektų tokį lygį, reikia labai daug. Pirmiausiai – pradėti nuo vaikų ugdymo. Nes rinktinė – ne klubas ir norimo žaidėjo nenusipirks. O ugdymo procesas ilgas. Draugas slovakas džiaugiasi, kad būsimos kartų kaitos laukia be nerimo, nes dabartinės jų jaunimo rinktinės itin stiprios ir konkurencingos. U-21 komandos nariai sudaro rimtą konkurenciją nacionalinės rinktinės žaidėjams. Mes tuo pasigirti negalime. Neturime ir pajėgaus nacionalinio čempionato, finansiškai stiprių klubų. A lygos lygis silpnokas.

– Per šeštadienio rungtynes pamatėme ir aktyviausių sirgalių protestą tribūnose prieš LFF, su skambiais šūkiais, plakatu ir pirotechnika. Kaip vertinate tai?

– Toks protestas man kelia šypseną dėl pateikimo formos. Veiksmai prasidėjo antrame kėlinyje pralaimint 0:2, o jei pirmautume – vargu ar pamatytume kažką panašaus. Nesmerkiu fanų požiūrio, tačiau savo poziciją reikėtų reikšti kitaip. Ir LFF privalo susitvarkyti. Vyksta nuolatinės intrigos, interesų karai, visi siekia asmeninės naudos. Nieko nepasieksime, kol nesusivienysime.

Galiu pateikti pavyzdį – senojo Vilniaus „Žalgirio“ laikais aš ir kiti futbolininkai turėjome daug pasiūlymų vykti atstovauti kitiems SSRS klubams. Bet buvome vieningi ir likome Lietuvoje. Tos vienybės labai pasigendu dabar. Tikriausiai nė vienoje užsienio futbolo federacijoje nevyksta tokie dalykai, kaip pas mus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"