TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Auksinis lietuvaičių duetas

2013 09 02 6:00
D.Vištartaitė (kairėje) ir M.Valčiukaitė pirmą kartą tapo pasaulio čempionėmis. EPA-ELTA nuotrauka

Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio irklavimo čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo po vieną aukso ir sidabro medalių komplektą. Abu laimėjimai pasiekti irkluojant dvivietes valtis.

21 metų Rolandas Maščinskas ir 25-erių Saulius Ritter iškovojo sidabrą, o 24-erių Donata Vištartaitė ir 19-metė Milda Valčiukaitė tapo pasaulio čempionėmis.

Tobulas finišas

D.Vištartaite su M.Valčiukaite porinę dvivietę irkluoja tik metus - Donata iki Londono olimpiados varžydavosi vienviečių valčių varžybose. Bet per metus merginos sukūrė puikų tandemą. Vasarą lietuvaitės tapo Europos čempionėmis, o vakar pelnė dar svaresnį titulą - pasaulio čempionato auksą.

2000 m trasą lietuvaitės įveikė per 6 min. 51,82 sek. ir vos 0,04 sek. aplenkė Naujosios Zelandijos duetą Fioną Bourke ir Zoe Stevenson. Beveik visą distanciją D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė buvo antros, vijosi Naujosios Zelandijos atstoves. Kai atrodė, kad lietuvaitės pelnys sidabro medalius, įveikdamos paskutinius distancijos metrus jos padidino tempą ir kirsdamos finišo liniją sugebėjo išplėšti auksą.

Bronzos medalius iškovojo baltarusės Jekaterina Karsten ir Julija Bičyk (6:55,90). Jos nuo lietuvių atsiliko 4,08 sek. Beje, moterų finale susitiko jauniausia ir vyriausia čempionato dalyvės - 19-metė M.Valčiukaitė ir 41 metų J.Karsten.

"Milda yra daug jaunesnė, bet ji nuolat tobulėja ir stiprėja. Vienviečių varžybose tu kovoji už save. Bet dvivietėse privalai nuolat spausti, nes žinai, kad esi ne viena, tad kovoji ir dėl komandos draugės", - po čempioniško finišo kalbėjo D.Vištartaitė.

Vakar džiūgavo ir R.Maščinskas su S.Ritter. 2011-ųjų Europos čempionai pasipuošė pasaulio pirmenybių sidabro medaliais. Jie distanciją įveikė per 6 min. 10,87 sek. ir 1,36 sek. atsiliko nuo norvegų Nilso Jakobo bei Kjetilio Borcho. Bronzos medaliai atiteko italams Francesco Fossi ir Romano Battisti, kurie sugaišo 6 minutes 12,54 sekundės.

Finale vienvietę irklavęs triskart Europos (2009, 2011 ir 2012 m.) čempionas 27-erių Mindaugas Griškonis liko šeštas. Lietuvis 2000 m įveikė per 6 minutes 56,19 sek. Čempionu tapo čekas Ondrejus Synekas (6:45,24), antras finišo liniją kirto kubietis Angelas Fournieras Rodriguezas (6:48,91), trečias - vokietis Marcelo Hackeris (6:49,39).

Greta pakylos

Savaitgalį Vokietijoje vyko ir baidarių bei kanojų irklavimo pasaulio čempionatas. Jame daug vilčių buvo siejama su Londono olimpiados vicečempionu, tris kartus Europos čempionu 27-erių Jevgeniju Šuklinu. Deja, Lietuvos kanojininkas šį kartą apdovanojimo nepelnė ir liko prizininkų pakylos papėdėje.

C-1 klasėje besivaržantis J.Šuklinas rungties finale 200 m sprintą įveikė per 39,178 sek. Pasaulio čempionu tapo Valentinas Demjanenka iš Azerbaidžano (38,462), sidabrą laimėjo rusas Ivanas Štylis (38,717), bronzą - ispanas Alfonso Benavidesas (39,060). Įdomu, kad Londono olimpiadoje nė vienam kanojininkui sprinte nėra pavykę plaukti greičiau nei per 40 sekundžių.

200 m nuotolyje dviviečių kanojų B finale startavę Raimundas Labuckas ir Henrikas Žustautas užėmė antrąją vietą ir bendrojoje įskaitoje liko vienuolikti. Trečiąją vietą dviviečių baidarių B finale užėmę Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bendrojoje įskaitoje tenkinosi dvyliktąja pozicija. Vienviečių kanojų varžybose Ignas Navikaukas buvo penktas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"