TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Austra: "Dirbu mažiau, o rezultatai neprastėja"

2011 08 04 0:00
A.Skujytė: "Kai būnu užsienyje, jaučiu didžiulę atsakomybę - mane tai veikia teigiamai."
Erlendo Bartulio nuotrauka

2004-ųjų Atėnų olimpiados septynkovės vicečempionė Austra Skujytė po Pekino žaidynių nutarė atsisveikinti su daugiakove. Trejus metus praleidusi metimų sektoriuose talentinga atletė nebeištvėrė - sugrįžo į pamėgtąją sporto šaką ir iškart nudžiugino rezultatais.

Kovo mėnesį Paryžiuje vykusiame Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionate Austra penkiakovės varžybose iškovojo sidabro medalį. Dabar geriausia visų laikų šalies daugiakovininkė rengiasi svarbiausiam šių metų startui Šiaurės Korėjos mieste Daegu. Ten rugpjūčio 27 - rugsėjo 4 dienomis vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.

Per vasaros sezoną smarkiai įsibėgėjusi AUSTRA SKUJYTĖ atokvėpio valandėlę mielai skyrė pokalbiui su LŽ, o atsakiusi į klausimus vėl nėrė į sportą.

Atsakomybė - kaip adrenalinas

- Neseniai vykusiame Lietuvos čempionate startavote tik dviejose rungtyse. Kodėl?

- Visos varžybos vyko vieną dieną ir beveik tuo pačiu metu. Rinkausi tas, kuriose norėjau pasitikrinti. Turiu naujus ieties metimo ir rutulio stūmimo trenerius, todėl treniruočių rezultatus reikėjo pamatyti per varžybas. Juolab dažniausiai startuoju užsienyje, ir treneriai manęs nemato.

- Ar likote patenkinta savo rezultatais?

- Labai patenkinta. Rutulį nustūmiau už 17 metrų ribos, o ietis nuskriejo per 50 metrų. Labai norėjau tokių rezultatų. Svarbiausia buvo įsitikinti, kad einu teisinga kryptimi.

- Ar prieš artėjantį pasaulio čempionatą dar daug nenušlifuotų kampų?

- Dar yra laiko, bet visko nenušlifuosi. Visada atrodo, kad kažko nepadarei. O tobulėti galima kasdien, čia ribų nėra.

- Jūsų treneris Aleksas Stanislovaitis užsiminė, kad čempionate būtumėte pasiekusi dar geresnių rezultatų, bet sutrukdė šaltas oras.

- Nemanau. Kartais kaip tik šaltesnę dieną pasieki geresnių rezultatų. Įtakos labiau turi pasirengimas ir nusiteikimas. Kartais atrodo, kad esi pasirengęs, bet nuotaika nekokia, todėl nieko neišeina per varžybas. Labai reikia ir varžybų jaudulio. Man jis būtinas. Kai startuoji namie, jo nėra. O kai būnu užsienyje, kai jaučiu didžiulę atsakomybę, mane tai veikia teigiamai.

Reikėjo pertraukos

- Kuriose rungtyse jaučiatės labiausiai patobulėjusi per šiuos metus?

- Šiemet mes daug dėmesio skyrėme sprintui. Barjerai, šuoliai į tolį neprastai sekasi. Šokdama į aukštį jau beveik pasiekiau savo geriausius rezultatus, turėtus prieš pertrauką. Šiaip - viskas neblogai sekasi.

- 2011-ieji Jums dosnūs. Po trejų metų pertraukos skambiai sugrįžote į daugiakovę - Europos uždarųjų patalpų čempionate Paryžiuje iškovojote sidabrą. Tokiose varžybose pirmoji iš lietuvių pakilote taip aukštai. Ar planavote tai?

- Tikrai neplanavome. Netgi manėme, kad varžysiuosi atskirose rungtyse. Bet iki čempionato pabandę kai kurias daugiakovės rungtis supratome, jog visai neblogai sekasi, tad ir apsisprendėme su treneriais. Likus dviem savaitėms iki išvykos į Paryžių dalyvavau Lietuvos čempionate, įvykdžiau normatyvus. O Paryžiuje pajutau, kad dar turiu ką veikti daugiakovėje. Jausmas tikrai geras ir smagus.

Jau buvau pasiilgusi daugiakovės. Darius Draudvila buvo išėjęs iš sporto, paskui grįžo į dešimtkovę ir demonstravo gerus rezultatus. Pagalvojau: "Chm... Ir aš taip noriu..." Bet man reikėjo maždaug pusantrų metų, kad mintis apie sugrįžimą pribręstų. Daug kas klausinėjo, kada grįšiu, o aš vis neigiau tai. Kol didžiulis noras grįžti nejučia užvaldė mane. Kai po daugiakovės pasirinkau rutulį, atrodė, kad šioje rungtyje man mažai trūksta - tereikia peržiūrėti techniką. Vėliau supratau, kad būtina priauginti masės, pridėti jėgos. Deja, tie dalykai taip greitai man neauga. Iki tikros rutulininkės išvaizdos daug trūko. Todėl atsirado vidinių abejonių. Po daugiakovės reikėjo poilsio. Juk nuo 17 metų tai buvo pagrindinis mano užsiėmimas. Per daug metų monotonija išvargino. Kasmet tas pats. Ėmė mausti nugarą, petį, Achilo sausgyslę. Sportas nebeteikė džiaugsmo. Dabar viskas kitaip - pakilimas.

Kuri ko verta, paaiškės Korėjoje

- Vasarą Portugalijoje per Europos daugiakovės taurės antrosios lygos varžybas neturėjote sau lygių, surinkusi 6338 taškus. Net pirmosios ir aukščiausiosios lygų nugalėtojos neprilygo Jums rezultatais. Tai iššūkis varžovėms prieš šį mėnesį Pietų Korėjoje prasidėsiančias pasaulio pirmenybes?

- Nemanau. Juk ne visos stipriausios konkurentės dalyvavo taurės varžybose. Jei vertintume visų daugiakovininkių šio sezono rezultatus, būčiau devinta. Tad nemanau, kad konkurentes labai gąsdinu. Kai šio mėnesio pabaigoje susirinksime į pasaulio čempionatą, visoms bus tos pačios sąlygos. Tada ir paaiškės, kuri ko verta.

- Gerėjančius rezultatus lemia trenerių darbas. Kiek jų dabar turite ir kaip su jais dirbate?

- Turiu keturis trenerius. Daugiausia laiko praleidžiu su A.Stanislovaičiu. Kai Alekso nebūna, treniruoja jo žmona Jūratė Stanislovaitienė. Indrė Jakubaitytė padeda tobulinti ieties metimą, Rimantas Plungė - rutulio stūmimą. Pastarieji du specialistai rūpinasi metimo rungčių technika, o Aleksas vertina bendrą pasirengimą.

Dirba mažiau

- Jūsų sporto karjeroje yra du ryškūs laikotarpiai: JAV, kai Kanzaso valstijos universitete Jus treniravo Cliffas Rovelto, ir dabar Kaune vykstantis treniruočių procesas. Palyginkite.

- Kiekvienas treneris kitoks. Pavyzdžiui, JAV man padėjo vienas žmogus, o čia yra specializacijos. C.Rovelto yra neprastas specialistas, bet vienam treneriui žinoti visus niuansus yra daug sunkiau. Labai skiriasi ir treniruočių krūvis. Kai A.Stanislovaitis pasakė, kiek kartų per savaitę sportuosiu, pagalvojau, kad juokauja. Už Atlanto treniruodavausi dešimt kartų per savaitę, čia - tik keturis. Savaitgaliais ilsiuosi. Vidury savaitės taip pat turiu laiko. Kol įpratau... Dabar džiaugiuosi. Esu vyresnė ir ankstesnio krūvio turbūt nebepakelčiau. Taigi dirbu mažiau, o rezultatai neprastėja.

- Atsirado daugiau laisvalaikio?

- Žinoma. Grįžau mokytis, apsigyniau diplomą. Šiemet tęsti studijų neketinu. Dabar visas dėmesys olimpiadai. Ir miegui. Nes miegas - svarbi sportininko pasirengimo dalis. Ir man tai patinka. Kituose darbuose gali naktinėti, o sportuojant turi skirti pakankamai laiko poilsiui.

- Šią vasarą Lietuvos kūno kultūros ir sporto akademijoje apgynėte diplominį darbą - tapote treniravimo sistemų magistre. Darbo vadovė buvo Jūsų trenerė J.Stanislovaitienė...

- Su Jūrate esame seniai pažįstamos. Ji man savas žmogus. Tai nei pasunkino, nei palengvino diplominio darbo rašymo. Per gynimą vadovės net nebuvo. Bet tai manęs irgi niekaip nepaveikė.

Jau braižo ateitį

- Apgintas magistro laipsnis atvėrė Jums kelią į sporto mokslų erdves. Jau galvojate, ką veiksite baigusi sportininkės profesionalės karjerą?

- Rimtai mąstau apie daugiakovės trenerės darbą. Studijuodama tikrai daug sužinojau. Manau, po Londono olimpiados aktyviai sportuoti baigsiu. Gal kiek ir judėsiu, bet nestipriai. Nemanau, kad ištempčiau dar ketverius metus iki kitos olimpiados. Nebent vėl padaryčiau pertrauką.

- Jau turite savo būstą Kaune. Įdomu, kaip savo namus kuria meniškos prigimties sportininkė? Juk visada pabrėžiate, kad menas Jūsų gyvenime užima svarbia vietą.

- Butą nusipirkau 2007-aisiais. Norėjau, kad jame būtų jauku, todėl interjerą kūrė profesionalai. Buvo nedrąsu imtis to pačiai. Investuota daug pinigų. Dabar namuose jaučiuosi gerai. Dar ir dėl to, kad juos puošia tėčio paveikslai.

- Pastaruoju metu Jūsų akys tiesiog spindi, o ir įvaizdis pasikeitė - atrodo, kad metai dirba Jūsų naudai. Gal tai lemia širdies reikalai?

- Gal (juokiasi). Tiesiog pasakysiu, kad viskas labai gerai sekasi.

Dėkinga tėvams

- Galėjote likti JAV ir gyventi ne blogiau nei čia. Bet grįžote. O šiuolaikinės penkiakovės atstovė Donata Rimšaitė slapčia pabėgo iš Lietuvos į Rusiją. Kaip vertinate tokį poelgį?

- Nežinau užkulisių ir niuansų. Iš spaudos atrodo, kad negražiai pasielgė. Kaip buvo iš tikrųjų, sunku pasakyti. Reikia žinoti detales. Gal būtinai to reikėjo, jei jau žmogus ryžosi. Manau, taip nepasielgčiau, bet man niekas ir nesiūlė.

- Moralė, dorovė, patriotizmas - kokią vietą šios sąvokos užima Jūsų gyvenime? Ar ne per mažai, o gal per daug šie dalykai akcentuojami mūsų visuomenėje?

- Man tai svarbu. Manau, vaikas visko išmoksta namuose. Koks jis išauga, daug priklauso nuo tėvų. Mano tėvai puoselėja šias vertybes. Tai paveldėjau ir aš. Perdaug akcentuoti to neįmanoma. Vertybės tikrai svarbu. Bet jas kiekvienas supranta savaip. Tarkim, patriotizmas. Didesnis patriotas yra tas, kuris kenčia skurdą, keikia tėvynę ir gyvena joje, ar tas, kuris išvykęs ją garsina ir ilgisi?

Būdama JAV žinojau, kad grįšiu. Atėjo tinkamas momentas ir tai įvyko.

- Įdomu, koks yra elitinės daugiakovininkės laisvalaikis?

- Kinas, knygos, draugai, teatras. Nieko ypatinga. Kai sportuoju - pietauju kavinėje, o pusryčius ir vakarienę pasidarau pati. Kai turiu daugiau laiko ir aplanko įkvėpimas, gaminu ką nors gardaus.

- Ar dažnai viešite tėvų namuose Biržuose?

- Gyvendama užsienyje maniau, kad lankysiu juos dažniau...

- Noras keliauti po pasaulį nepradingo?

- Anksčiau būdavo - kuo toliau rengiamos varžybos, tuo geriau. Dabar ilgi skrydžiai jau vargina. Džiugu, kad olimpiada vyks netoli, Londone. Bet nepažinti kraštai vis tiek traukia. Šiemet laukia Pietų Korėja. Nesu ten viešėjusi. Tad šios kelionės laukiu.

- Dalyvavote jau trijose olimpiadose. 2004-aisiais Atėnuose tapote olimpine vicečempione. Gal Londone Jūsų tikslai bus dar ambicingesni?

- Yra tokių planų. Juk visada taikaisi į aukštą vietą, tik ne visada pavyksta ten užšokti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"