TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

B. Vanagas: „Avantiūristų ir romantikų Dakare mažėja“

2016 02 15 17:52
Benediktas Vanagas nėra įsitikinęs, ar jo komandai užteks energijos, kurios reikia norint patekti į Dakaro ralio penketuką. Alinos Ožič nuotrauka

Šiemet jau ketvirtą kartą Dakaro ralyje dalyvavęs Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas puoselėja viltis alinančiame maratone važiuoti ir kitąmet, ir dar vėliau. Tik dabar jis tikina supratęs, jog norint šiose lenktynėse užimti aukštą vietą, reikia mažiausiai penkerių metų darbo.

2013 metais debiutuodamas Dakaro lenktynėse B. Vanagas užėmė 64 vietą. Toliau sekėsi geriau: 2014-aisiais buvo 35-as, 2015-aisiais – 24-as, o šiemet, važiuodamas su šturmanu iš Lenkijos Sebastianu Rozwadowskiu – 26-as.

Prieš savo pirmą startą Dakare 2012 metais B. Vanagas sakė, jog reikia penkerių metų, kad jo ekipažas būtų greičiausių penketuke.

„Tada sakiau, kad reikia tiek metų, jog suprastume, kas tai yra. Tai pasitvirtino, – tikino lenktynininkas. – Tiek metų nėra didelis laiko tarpas norint pasiekti rezultatą. Ir nežinau, ar apsiribosiu 5 metais. Bet kilo daug apmąstymų. Pamačiau, į ką Dakaras mutuoja. Kalbu apie konkurenciją, techninius dalykus. Kalbant apie penketuką – teoriškai įmanoma į jį patekti, praktiškai – reikia labai daug sportuoti visomis prasmėmis. Nesakau, kad tai neįmanoma. Bet nežinau, ar mums užteks energijos, kurios reikia norint pasiekti tokį rezultatą.“

Pasak lenktynininko, rezultatas nėra jokia svajonė. Tai – savotiškas mūšis.

„Dakaras – karo laukas. Jame matai skirtingai pasiruošusias armijas, divizijas. Jos dirba visus metus tam, kad paskui mūšyje kuo geriau pasirodytų. Norint pasiekti gerą rezultatą, turi būti pasirengęs ne blogiau, nei kitos armijos. Taip daug dalykų susideda į vieną vietą ir lenktynių pabaigoje turi rezultatą“, – aiškino Benediktas.

– Kiek metų dar startuosite Dakare? – pasiteiravome Benedikto Vanago.

– Nežinau. Sau turiu daug klausimų. Įvairiausių. Dabar nieko negaliu pasakyti. Bet manau, kad 2017 metų Dakare mes būsime. Tikėtina, kad būsime ir vėliau.

– Šiemet Dakare automobilių lenktyniavo mažiau, nei anksčiau. Kaip manote, kodėl?

– Dakaras mutuoja. Iš jo iškrenta mėgėjiški dalyviai. Konkurencija didėja, ir tai labai matoma. Anksčiau pusiau profesionalūs dalyviai Dakare galėjo užimti padorias pozicijas. Dabar jiems dažnu atveju nėra galimybių pasiekti finišo. O kurie pasiekia, bendrojoje įskaitoje būna gale. Taip lenktynininkai praranda motyvaciją. Bet tai susiję su tuo, kad Dakaras stiprėja, profesionalėja. Dėl to avantiūristų ir romantikų skaičius Dakare mažėja. Bet tai – sudėtingiausios planetos lenktynės ir jų populiarumas stiprus kaip niekad. Tai ir kiša koja. Yra daug rimtų komandų, kurios atvyksta labai gerai pasirengusios. Tokiu atveju kitiems ekipažams tai tampa neįveikiama praraja.

– Ar įmanoma lietuviams konkuruoti su gamyklinėmis komandomis?

– Dvejus metus dirbome su latviška technika. Tai buvo panašus projektas į tą, ką darė kitas Dakare važiavęs lietuviškas ekipažas – Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas. Didelė pagarba šiam ekipažui. Bet sykiu – tai labai nelengvas kelias konkuruoti su gamyklų biurais. Tai tarsi kova su vėjo malūnais. Aš to jau atsikandau ir nuėjau žaisti su profesionaliais įrankiais. Lietuviai gali padaryti labai gerą automobilį, bet neparastai sunku konkuruoti su gamyklų komandomis.

– Kodėl trijuose Dakaruose jūsų šturmanai buvo ne lietuviai?

– Mes ieškome profesionalų. Lietuva negali pasigirti žmonių kiekiu, suprantančių Dakarą. Mūsų tikslas – pasiekti geriausią įmanomą rezultatą. Jei matytume, kad galime turėti geresnį inžinierių už lietuvį, jį pasiimtume. Nekeliame tikslo užsidaryti savo smėlio dėžėje. Tikslas – pasiekti geresnį rezultatą. Todėl taip ir su šturmanais.

– Kitąmet važiuosite su tuo pačiu šturmanu?

– Norėčiau tuo tikėti. Džiaugiuosi sprendimu, kurį padarėme. Šie metai buvo nedidelis žingsnis atgal – turėjome S. Rozwadowskiui suteikti Dakaro patirties. Jis turi visos įmanomos patirties, bet Dakare nėra startavęs. O Dakaras turi savo niuansų, kuriuos reikia žinoti. Nė karto Dakare nepasigailėjau, kad jis yra šturmanas, tiesa, buvo kelios navigavimo klaidelės. Bet jos dėl to, kad Sebastianas šiek tiek nepasitikėjo savimi. Nors mąstė teisingai. Pavyzdžiui, dykumoje matai tris automobilius, važiuojančius į skirtingas puses. Vadinasi, mažiausiai du ekipažai yra pasiklydę. Kai pats atvažiuoji ir matai aplinkui įvairiomis kryptimis zujančius automobilius, pats išklysti iš vėžių. Pradedi važiuoti paskui kitą automobilį, o tada paaiškėja, kad tas automobilis suklydo. Nors pats galvojai pasukti teisinga kryptimi. Sebastianas pozityviai nusiteikęs, su juo neturėjome nė vienos aštrios situacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"