TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Bosui Rusijoje nepaklūsta tik lėktuvai

2009 11 12 0:00
Bosas su "Sibir" klubu iškopė į Rusijos aukščiausiąją lygą.
www.fc-sibir.ru nuotrauka

Lietuvos futbolininkas Mantas Savėnas šiuo metu išgyvena emocinį pakilimą - pagaliau išsipildė dvejus metus brandinta svajonė rungtyniauti Rusijos aukščiausioje lygoje.

27 metų saugas su Novosibirsko klubu "Sibir" Rusijos pirmojoje lygoje praėjusią savaitę iškovojo antrąją vietą ir įgijo teisę kitąmet varžytis elitiniame divizione.

Tik nuo liepos "Sibir" gretose žaidžiantis M.Savėnas su klubu turi dvejus metus galiojančią sutartį, tad žiemos atostogas pasitinka būdamas ramus dėl ateities. Praėjusiais metais ir pirmąjį 2009-ųjų pusmetį futbolininkas atstovavo Novotroicko "Nosta", kuri ką tik iškrito iš pirmosios lygos.

Prieš išvyką į Novotroicką panevėžietis net devynis sezonus atstovavo gimtojo miesto "Ekrano" komandai ir Lietuvoje jau nebeturėjo ką įrodinėti. Ekraniečių Bosu praminto M.Savėno karjeroje dabar naujas iššūkis - įrodyti, kad sugeba deramai rungtyniauti Rusijos aukščiausioje ("Premier") lygoje, kaip tai daro Deividas Šemberas (Maskvos CSKA), Ignas Dedura (Maskvos "Spartak") ar Edgaras Česnauskis ("Moskva").

"Nesigailiu, kad Novotroicką iškeičiau į Novosibirską. "Nosta" komandoje žaidžiau daug ir buvau vienas lyderių, tačiau jaučiau, kad komandai nepavyks pasiekti aukštumų. "Sibir" mano vaidmuo kuklesnis, bet viską atperka kelialapis į aukščiausiąją lygą", - tvirtino futbolininkas, prieš porą dienų parvykęs trumpų atostogų į Panevėžį.

Šiandien - LŽ pokalbis su Mantu SAVĖNU apie tolimąjį Novosibirską, ilgas keliones po plačiąją Rusiją ir Lietuvos nacionalinę futbolo rinktinę.

Už pergalę - automobiliai

- Į Rusijos aukščiausiąją lygą "Sibir" prasibrovė pirmą kartą. Galbūt klubo vadovai žaidėjus pamalonino premijomis?

- Po paskutinių rungtynių į drabužinę užėjo klubo prezidentas ir pareiškė, kad kiekvienas žaidėjas užsidirbo po BMW markės automobilį. Kol kas dovanų negavome, bet prezidentas davė pažadą.

- Ar jūsų klube šiemet buvo jaučiama pasaulį sukrėtusi ekonomikos krizė?

- Tam tikrų požymių buvo. Šiais laikais sunku tikėtis gauti atlyginimą nustatytą dieną, bet klubo vadovai melu nesidangstydavo. Jie atvirai pasakydavo, kad pinigų dabar nėra ir nurodydavo datą, kada bus išmokėtos algos. Taip ir būdavo. Niekas komandoje neliko apgautas.

- Atvykęs į "Sibir" žaidėte 12 iš 19 rungtynių, bet dažnai aikštėje pasirodydavote po keitimo. Arba jus pakeisdavo. Kodėl nepavyko įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje?

- Aš gyvenime nesu žaidęs atraminio saugo pozicijoje, visuomet buvau žaidimo organizatorius. O "Sibir" komandoje man buvo patikėtos gynybinės funkcijos. Treneriai pasakė: jei nori žaisti, privalėsi prisitaikyti. Buvo sunku, be to, į mano poziciją kėsinosi dar du futbolininkai iš Rusijos.

Su treneriu Igoriu Kriušenko apie tai dar nediskutavome, bet tikiuosi, kad kitą sezoną ši problema bus išspręsta. Ir pats jaučiuosi ne savo rogėse, ir treneris mato, jog kažkas ne taip.

- Ar įsivaizduojate, kaip jūsų komanda kitais metais atrodys tarp stipriausiųjų?

- Jaučiame didelį klubo vadovų palaikymą. Jie pažadėjo, kad drastiškai keisti sudėties neketina ir žada suteikti šansą tiems, kurie gerai padirbėjo šiemet. Bent pusė žaidėjų tikrai liks klube.

Lėktuve - 14 valandų

- Kokį įspūdį paliko tolimas atšiaurus Novosibirskas, kurį nuo Lietuvos skiria net 4 laiko juostos?

- Paskutinius tris mėnesius ten gyvenome su šeima. Visiems kartu buvo daug smagiau ir linksmiau. Ypač paskutinėmis sezono dienomis, kai Lietuvoje temperatūra pakildavo iki penkių laipsnių šilumos, o Sibire kartais nukrisdavo iki dvidešimties šalčio.

Gyvenome klubo išnuomotame daugiabutyje name, kur buvo įsikūrę dar keturi komandos draugai su šeimomis. Po varžybų ir treniruočių kartu leisdavome laiką, vakarieniaudavome, šnekučiuodavomės. Novosibirskas yra didelis miestas - maždaug du milijonai gyventojų. Jame nenuobodžiautų nei kultūros gerbėjai, nei pramogų mėgėjai. Nesukome galvos, ką veikti laisvalaikiu.

- Rusija - didžiulė šalis, o atstumai tarp miestų skaičiuojami tūkstančiais kilometrų. Kaip iškęsdavote ilgas išvykas į rungtynes?

- Neveltui galioja posakis, kad šuo ir kariamas pripranta. Tas pats ir sportininkams, kurių neatsiejama gyvenimo dalis - kelionės. Daugumą išvykų ištverti nesudėtinga - skrydžiai trunka iki penkių valandų. Tada laiką leidžiu su kompiuteriu - žiūriu filmus.

Tačiau nėra nieko siaubingiau, kaip keliauti į šalia Kinijos sienos ir Japonijos jūros įsikūrusius Vladivostoką ar Chabarovską. Pamenu, paskutinės kelionės iš ten metu lėktuve teko praleisti 14 valandų. Akimirką pamaniau, kad išprotėsiu...

- Kaip pavyksta aklimatizuotis po tokių "ekskursijų"?

- Grįžti namo ir - tiesiai į lovą. Prabundi, pasižiūri, ką rodo laikrodis pagal įprastą laiko juostą, ir supranti, kad vėl laikas miegoti. Tik miegas ir poilsis gelbsti tokiose situacijose.

Su Jose nesipyksta

- Šį rudenį du kartus atsisakėte padėti Lietuvos rinktinei. Motyvavote tuo, kad norite įsitvirtinti "Sibir" komandoje ir padėti jai įgyvendinti tikslus...

- Dabar vis dažniau apie tai svarstau ir pasakyti, gerai ar blogai pasielgiau, negaliu. Žinau, kad Lietuvoje dėl to buvau kritikuojamas. Bet niekada neišsižadėjau rinktinės. Tada nusprendžiau ją paaukoti, nes yra didžiulis skirtumas tarp žaidimo Rusijos aukščiausioje lygoje ir pirmojoje. Todėl ryžausi padėti "Sibir" siekti užsibrėžto tikslo.

- Galbūt klubas jus "spaudė", nenorėdamas išleisti į rinktinę?

- Netiesiogiai. "Sibir" rungtynių tvarkaraštis kirtosi su Lietuvos rinktinės rungtynėmis. Agentas tada mane ragino likti klube. Bet viskas priklausė nuo mano sprendimo. Jį priėmiau tik pasitaręs su rinktinės treneriu Jose Couceiro. Paskambinau jam ir paaiškinau situaciją. Jose yra protingas žmogus, jis pasakė: tu klube uždirbi pinigus, todėl turi teisę pats spręsti, kaip elgtis, jei artėja lemiamos rungtynės klubui ir tvarkaraštis kertasi su rinktinės stovyklomis.

- Nebuvo baisu, kad J.Couceiro ateityje gali nebepasitikėti jumis?

- Sprendimą neatvykti priėmiau tik išgavęs iš trenerio pažadą, kad tai neturės įtakos ateityje jam renkantis žaidėjus. Duodu žodį, jog visada padėsiu rinktinei, jei tik to reikės. Jei kas nors mano, kad tarp manęs ir J.Couceiro perbėgo juoda katė, labai klysta. Mūsų santykiai geri. Norėčiau, kad portugalas ir toliau treniruotų rinktinę.

Pasveikino draugus

- Pirmasis jūsų klubas Panevėžio "Ekranas" šiemet apgynė Lietuvos čempionų titulą. Ar jau pasveikinote draugus?

- Be abejo. Visą sezoną įdėmiai sekiau Lietuvos čempionato naujienas, internete stebėjau dvejas "Ekrano" rungtynes A lygoje. Labai džiaugiuosi dėl buvusios savo komandos.

Panevėžiečiai čempionų titulą apgynė keliomis dienomis anksčiau, nei aš su "Sibir" iškopiau į Rusijos aukščiausiąją lygą. Tada pasveikinau "Ekrano" žaidėjus, o šie man atsakė: mes savo tikslą įgyvendinome, dabar tai belieka padaryti tau su Novosibirsko komanda. Sezonas baigėsi puikiai, todėl visi esame patenkinti.

Mantas SAVĖNAS

Gimė 1982 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžyje.

Klubai: 1998-2007 m. Panevėžio "Ekranas"

2008-2009 m. Novotroicko "Nosta" (Rusija)

Nuo 2009 m. liepos Novosibirsko "Sibir" (Rusija)

Lietuvos rinktinė: 31 rungtynės, 4 įvarčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"