Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

D. Adomaičio atsakymai tiems, kuriems rūpi rinktinės ateitis

 
Nurimus Europos čempionato aistroms rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis jau sprendžia pasaulio pirmenybių atrankos varžybų galvosūkius.
Nurimus Europos čempionato aistroms rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis jau sprendžia pasaulio pirmenybių atrankos varžybų galvosūkius. SIPA/Scanpix nuotrauka

Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje bus natūralizuotas amerikietis? Kuo Jonas Kazlauskas padėjo šiųmetei rinktinei? Kiek kandidatų bus pakviesta rengtis pasaulio čempionato atrankos kovoms? Su kuo lengviau susitvarkyti – su trimis dukromis ar dvylika vyrų?

Penktadienį prieš šalies krepšinio gerbėjų teismą stojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis, kurio vadovaujama komanda neseniai pasibaigusiame Europos čempionate pralaimėjo aštuntfinalyje graikams ir užėmė devintąją vietą. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) surengtoje tiesioginėje vaizdo konferencijoje treneris atsakinėjo į krepšinio gerbėjų ir konferencijos vedėjo Karolio Tiškevičiaus klausimus. Jų būta įvairių, galbūt ir ne visai malonių strategui, tačiau šis per valandą atsakė į visus.

Plona riba

– Jūsų pavardė pastaruoju metu linksniuojama dažnai. Ar esate gyvenime jautęs tiek daug dėmesio?

– Būta įvairių situacijų. Man tai nieko nauja, šiame darbe – normalu.

– Šarūnas Jasikevičius kartą pasakė, kad tarp sudievinimo ir sumaišymo su žemėmis yra labai plona riba. Spėjote tai pajusti?

– Teisingi žodžiai. Kai laimi – viskas labai gerai, kai pralaimi – visi mato pralaimėjimą.

– Pasibaigus čempionatui buvo ne pats maloniausias dalykas aiškintis dėl nesėkmės priežasčių, girdėti kalbų apie nepasitikėjimą jūsų darbu?

– Tai – mūsų darbo dalis. Nėra nė vieno darbo, kuris būtų tik pozityvus. Visur pasitaiko negatyvių atsiliepimų.

– Mėgstate skaityti komentarus?

– Ne. Nėra laiko. Nors gal būtų įdomu paskaityti, ką rašo specialistai, žurnalistai, kurie analizuoja žaidimą.

– Džiaugėtės atmosfera rinktinėje. Krepšininkai irgi tai pabrėžė, išskyrė jūsų pastangas, kad nuotaika būtų gera. Malonu girdėti tokius atsiliepimus?

– Rinktinėse visuomet būdavo gera atmosfera. Juk atvažiuoja motyvuoti žmonės, pasirenkantys atstovauti savo kraštui, o ne atostogas. Jie žino, kokias emocijas gauna: geras – laimėję, blogas – pralaimėję. Dėl to kiekvienam malonu išgirsti gerus atsiliepimus iš žaidėjų, su kuriais dirbi. Vadovaujuosi principu – pirmiausia turi duoti. Tik tada gali įgyti jų pasitikėjimą.

– Rinktinėje buvo žaidėjų, lygesnių už kitus?

– Visi atvažiuoja turėdami vieną tikslą. Kiekvienas stengiasi savo ego nustumti į šoną. Juk svarbiausia – komandos rezultatas.

Apie R. Seibutį ir D. Motiejūną

– Viename interviu apie čempionate padarytas klaidas išskyrėte galbūt per menką atsiribojimą nuo išorinių kalbų prieš aštuntfinalio rungtynes su graikais. Ar ne per daug dėmesio tam buvo skirta?

– Aš galiu atsiriboti nuo socialinių tinklų, susikaupti ir dirbti. Man tai nedidelė problema. Bet žaidėjai – visai kita karta. Jie gyvena internete, bendrauja. Tačiau kalbėdamas turėjau mintyje ne žaidėjus, o situaciją, kai ateina varžovų komandos žurnalistai ir šneka ne apie krepšinį, ne apie komandą, ne apie tai, ką galvoji apie graikų rinktinę.

Rinktinėje turi žaisti lietuviai – mūsų mokyklų, trenerių išugdyti žaidėjai. Natūralizavimas – lengviausias problemos sprendimas.

Jų pirmi klausimai susiję su tuo, kad kažkas kažką pasakė. Ir tai pateikiama kaip komandai priklausančio žmogaus, asistento, nuomonė. Tada privalau ką nors pasakyti, negaliu praleisti pro ausis. Trenerio darbas – kiek įmanoma apriboti informaciją, o jeigu ji neatitinka tikrovės, – sureaguoti.

– Spaudimas, nenusiteikimas. Tokios minimos pralaimėjimo priežastys. Kiti sako, kad rinktinei labai trūko Renaldo Seibučio.

– Su kiekvienu žaidėju, kuris buvo tarp kandidatų, turėjome susitikimų. Pirmiausia išgirdome jų nuomonę. Renaldas turėjo sveikatos problemų, kurias reikėjo spręsti. Jis yra rinktinės starto penketo žaidėjas. Renaldas ir Paulius Jankūnas – geriausiai besiginantys krepšininkai. Jei R. Seibutis būtų galėjęs žaisti, jis būtų važiavęs į Europos čempionatą.

– Ar Donato Motiejūno išvyka prieš pat Europos čempionatą į JAV aplankyti gimdyti besirengiančios draugės turėjo įtakos jo žaidimui?

– Ne. Kai grįžo, jo emocijos buvo aukščiausio lygio. Analizuodami žaidimą ir visas situacijas suvokėme, jog mes galbūt per daug iš Donato norėjome ir tikėjomės. Pamiršome, kad jis beveik dvejus metus nežaidė krepšinio. Donatas turėjo galimybių pasirodyti. Net neabejoju, kad jis atsigaus, susigrąžins pasitikėjimą ir vėl žais taip, kaip prieš kelerius metus.

– Po čempionato minėjote, jog būtumėte pasitraukęs iš pareigų, jei LKF būtų likusi nepatenkinta jūsų darbu. Kokia LKF prezidento Arvydo Sabonio pozicija?

– Buvo išanalizuotas visas mūsų darbas. Kitas dalykas – esu įsipareigojęs dirbti olimpinį ciklą.

Europos čempionate buvo daug gerų dalykų. Žaidžiant krepšinį ateina X rungtynės – atkrintamosios varžybos, kurios viską lemia. Šios rungtynės mums nepavyko, bet rinktinės žaidimas ir krepšininkų atsidavimas žemyno pirmenybėse buvo toks, kokio ir norėjau.

Šioks toks dialogas

– Artimiausios kovos – pasaulio čempionato atranka – netrukus, lapkritį. Ar jau būtų galima dėlioti sudėtį? Spėlioti, kas galėtų atstovauti rinktinei, kai Eurolyga ir FIBA vis dar aiškinasi savo santykius?

– Pastarosiomis dienomis ateina skirtingos informacijos iš abiejų šalių. Teikiami pasiūlymai. Galiu džiaugtis, kad bent jau vyksta dialogas. Kol kas planuojame per atranką rungtyniauti be NBA ir Eurolygos žaidėjų, bet viskas gali greitai pasikeisti. Galutinė pozicija dar neaiški, naujienų laukiame kasdien. Dėl tokios situacijos nukenčia krepšinis ir jo gerbėjai. Tačiau NBA žaidėjų tikrai nebus.

– Nebent FIBA priimtų Eurolygos pasiūlymą rengti atrankos varžybas liepos mėnesiais.

– Įdomus pasiūlymas. Bet lapkričio ir vasario mėnesio atrankos varžyboms jau viskas suplanuota, tad dabar ką nors pakeisti būtų labai sudėtinga. Pirmiausia turime atsižvelgti į krepšininkus. Jie negali žaisti nei dvylika, nei vienuolika mėnesių. Krepšininkai privalo turėti poilsio, gerai pasirengti sezonui. Jiems reikia išspręsti ir savo sveikatos problemas, nes per sezoną gauna didžiulę iškrovą, neretai rungtyniauja tik išgėrę skausmą malšinančių vaistų. Turime suteikti žaidėjams tą laiką.

Sąraše – 24, kvies 14

– Kada žinosite aiškesnį kandidatų sąrašą?

– Jis jau kompiuteryje. Dar svarstome. Iki spalio 12 dienos FIBA turime pateikti 24 krepšininkų sąrašą. Pateiksime, bet jis gali būti papildytas. Sąraše yra daugiau kaip 24 žaidėjai. Kam nors gali keistai atrodyti, tačiau esame krepšinio šalis, turime jaunimo. Reikia jauniesiems žaidėjams suteikti galimybę pamatyti krepšinio rinktinės virtuvę.

– 24 krepšininkų sąrašas bus siunčiamas į FIBA. Kiek žaidėjų kviesite į stovyklą?

– Greičiausiai keturiolika. Bet situacija tokia: pirmąsias pasaulio čempionato atrankos rungtynes Kosove žaisime lapkričio 23-iąją. O kai kurios komandos, turinčios mūsų kandidatų, rungtyniaus dar 18 ar 19 dieną. Taigi jie anksčiausiai galės prisidėti 20 dieną. Lapkričio 21-ąją bus treniruotės, o jau kitą dieną teks keliauti į Kosovą. Yra daug niuansų.

– Trenerių štabo darbas bus koreguojamas?

– Pakeista atrankos į pasaulio čempionatą sistema, todėl žaidėjų būrys dar labiau išsiplės. Reikia stebėti, kas kur rungtyniauja. Lietuvoje tai daryti paprasta, užsienyje – kiek sudėtingiau. Teks važiuoti ir savo akimis pamatyti rungtynes. Yra klubų, su kuriais reikia diskutuoti dėl žaidėjų, kad juos išleistų.

– Ar nepakenks rinktinės atmosferai tai, jog ne visi pasaulio čempionato atrankoje puikiai pasirodę krepšininkai pateks į dvyliktuką, kuris varžysis finaliniame etape?

– Mes, treneriai, stengiamės pakviesti tuo metu geriausius žaidėjus, turinčius galimybę atstovauti Lietuvos rinktinei. Faktas – ne visus galime kviesti. Yra NBA, Eurolyga. Tikiuosi, Eurolyga ir FIBA atnaujins dialogą.

– Ar Lietuvos rinktinę sustiprins psichologas?

– Apie tai dar prieš čempionatą kalbėta su LKF vadovybe. Šia linkme dirbama. Supraskite, tai turėtų būti žmogus, kuris su komanda būtų kiekvieną dieną. Mano noras – kad specialistas padėtų visai krepšinio piramidei, pradedant nuo vaikų. Kuo toliau, tuo labiau sporto psichologija tampa svarbiu veiksniu. Kai kas klaidingai įsivaizduoja, kad psichologas aiškina žaidėjams, kaip reikia nusiteikti, ir panašiai. Taip nėra. Tai labiau individualus bendravimas, bendravimas grupėse. Šis sritis labai svarbi sritis, vis tiek turėsime rasti sprendimą.

– Liko du mėnesiai iki pasaulio čempionato atrankos. Ką veiksite?

– Dabar stebiu LKL rungtynes, kuriose dalyvauja potencialūs kandidatai. Analizuoju jų žaidimą. Kitą savaitę vyksiu į JAV semtis patirties. Dalyvausiu vienos komandos pasirengimo sezonui etape, žiūrėsiu, kaip dirba kiti, kaip vyksta treniruotės.

Lengviausias sprendimas – natūralizavimas

– Ar įsivaizduojate Lietuvos rinktinėje žaidžiantį natūralizuotą amerikietį?

– Ne. Ir esu prieš tai. Esame krepšinio šalis. Rinktinėje turi žaisti lietuviai – mūsų mokyklų, trenerių išugdyti krepšininkai. Natūralizavimas – lengviausias problemos sprendimas.

– Buvęs rinktinės strategas J. Kazlauskas yra minėjęs, kad visada pasirengęs pasidalyti mintimis ir idėjomis. Šis treneris, kaip esate sakęs, yra vienas jūsų mokytojų. Ar teko su juo bendrauti?

– Čempionato dienomis nekalbėjome. Nemažai bendravome, kai planavome visą rinktinės pasirengimą. Tai buvo vasarą. Esu jam dėkingas už pasidalijimą patirtimi ir pagalbą priimant tam tikrus sprendimus.

– Koks krepšinio stilius jums labiau patinka – Europos ar NBA?

– Priimtinesnis europinis. Bet tendencijos Europoje pradeda panašėti į tai, kas vyksta už Atlanto. Klubai ar rinktinės jau turi bent po keturis krepšininkus, kurie gali atakuoti nuo trijų taškų linijos. Jei tai darytų ir centro puolėjas, būtų visiškai idealu. Žaidimo greitis jau dabar didelis, o ateityje, manau, dar greitės. Tačiau Europos krepšinyje yra daugiau taktikos, kitų niuansų.

– Sunkiau auklėti dukreles ar vadovauti būriui vyrų?

– Geras klausimas. Vaikai – gėris, su jais viskas paprasčiau, tačiau kiekvienas darbas yra savaip sunkus. Darbas su vaikais vyksta kasdien – ir bendravimas, ir mokymas, o rinktinė susirenka trumpam. Čia viskas koncentruota, aktyvu.

– Su kuo, jei būtų galimybė, norėtumėte papietauti?

– Su seru Alexu Fergusonu. Tai futbolo treneris, turėjęs fantastišką karjerą. Skaitau jo autobiografinę knygą. A. Fergusono požiūris į darbą, komandą man yra siekiamybė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"