TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Daiva Palšienė: mano „mažoji mergaitė“ užaugo

2016 08 17 6:00
Airinė Palšytė su tėvais Daiva ir Aurimu. Asmeninio albumo nuotraukos

Airinė Palšytė, 24 metų Lietuvos lengvaatletė, šuolininkė į aukštį, ruošiasi svarbiausiam šių metų įvykiui. Rio de Žaneire vykstančiose olimpinėse žaidynėse daugkartinė Lietuvos čempionė, šių metų Europos vicečempionė startuos rytoj.

Kalbiname Daivą Palšienę, jaunos sportininkės mamą. Neaptarinėdami medalių spalvos ir nekurdami jokių prognozių norėjome daugiau sužinoti apie Airinę, pasaulio jaunimo lengvosios atletikos vicečempionę.

Paskui dukrą

– Ar dažnai keliaujate paskui dukrą per atsakingas jos varžybas? Galbūt ramiau stebėti startus per televiziją?

– Stengiamės dalyvauti visose Airinės varžybose, kurios vyksta Lietuvoje. Tarptautiniai startai paprastai būna įvairiuose pasaulio kraštuose. Deja, neįmanoma visur nuvykti. Pasirenkame artimesnes šalis. Prieš mėnesį stebėjome Europos čempionatą, kuris vyko Olandijoje, Amsterdame. Iš Danijos atskrido ir Airinės draugas Valdas. Kartu džiaugėmės Airinės iškovotu sidabro medaliu. Iš tiesų, visas varžybas patogiau stebėti internetu, prisijungus prie oficialaus turnyro puslapio, sekti transliaciją tiesiogiai.

– Jums su vyru turbūt lengviau išgyventi varžybų stresą – juk abu buvę krepšininkai, patys patyrę visą emocijų virtinę? Bet gal dėl dukros labiau virpa širdis?

– Krepšinį žaidžiau mėgėjiškai, o vyras – profesionaliai. Jo teigimu, didžiausias jaudulys kamuoja tik iki starto. Išėjęs į aikštelę, susikaupdavo ir negirdėdavo nei salės triukšmo, nei kitokių trikdžių. Airinė sakė, kad ir jai rungties metu svarbu susitelkti į šuolio techniką. Kai varžybose dalyvauja tavo vaikas, stresas, įtampa, jaudulys nepalieka nuo pirmo iki paskutinio šuolio.

Pavergė šuoliai į aukštį

Studijų baigimo proga Airinę sveikina brolis Dominykas.

– Airinė socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo įrašu, kur grakščiai pasišokėjusi lengva ranka įdeda kamuolį į krepšį. Lengvaatletė paliko ir komentarą: „Negaliu pabėgti nuo savo šaknų.“ Kaipgi susiklostė, kad šuoliai į aukštį pavergė stipriau nei krepšinis?

– Tėtis norėjo, kad Airinė žaistų krepšinį, ji netgi porą metų lankė treniruotes, bet suprato, kad komandinis žaidimas ne jai.

– Paprastai tėvai nelinkę savo atžaloms patarti rinktis jų kelią, net bando apsaugoti. Jūs nesikišote, o gal kuris nors labiau skatinote tapti sportininke? Niekada neatkalbinėjote dukters nuo sunkaus ir įtempto darbo reikalaujančios profesijos? Ar tiesa, kad ji šoko baletą, skambino pianinu?

– Airinė – mūsų pirmagimė. Norėjau ją auginti „mergaitiškai“, todėl apie sportą iš pradžių net nebuvo minčių. Penkerių metukų nuvedžiau į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro modernaus ir klasikinio šokio kolektyvą „Polėkis“, jį lankė ketverius metus. Nuo mažumės lankė pianino pamokas. Būdama pradinukė papildomai mokėsi sustiprintoje muzikos klasėje, išmoko groti ir fleita. Su mokyklos choru dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, net Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Kad ir kaip stengiausi, genai nugalėjo. Mačiau, kad jai nelabai patiko krepšinis. Nepriekaištavau, kad nenori būti krepšininkė. Airinė lengvąja atletika susidomėjo vėliau, kai jau nebelankė baleto. Kūno kultūros mokytojos iniciatyva dalyvavo tarpmokyklinėse varžybose. Ten ji bėgo, šoko į tolį. Per kartelę peršoko kojas špagatu iškėlusi. Tada ją pastebėjo dabartinė trenerė Tatjana Krasauskienė, ir taip prasidėjo Airinės sportinis gyvenimas.

– 187,5 centimetro ūgio gražuolė Airinė galėtų suktis grožio ir mados pasaulyje... Negalvojote apie tai?

– Airinė pasirinko sportininkės kelią. Ji baigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos bakalauro studijas. Dabar tęsia magistrantūros studijas Ekonomikos fakultete. Laisvalaikiu, kai ją kviečia, mielai dalyvauja fotosesijose ir madų pristatymuose.

Airinės laisvalaikis

– Perspektyvią veržliąją sportininkę mato visas pasaulis. Kokia ji namuose?

– Dukra jau nuo aštuoniolikos metų gyvena atskirai. Labai norėjo būti nepriklausoma. Jai puikiai sekėsi savarankiškai tvarkytis. Juo labiau kad ir finansiškai galėjo savimi pasirūpinti. Neturėjau jokių argumentų, galinčių ją sulaikyti. Aišku, iš pradžių buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad mano „mažoji mergaitė“ užaugo. Visiems tėvams ateina toks metas, kai vaikai palieka gimtąjį lizdą. Namuose Airinė labai šeimyniška. Moka iškepti net sudėtingiausią pyragą. Jai labiau patinka žuvų, jūrų gėrybių, daržovių patiekalai. Yra išbandžiusi lietuviškų ir įvairių šalių virtuvių receptus. Dažnai gamina ir kviečia mus ar draugus į svečius. Grįžusi iš sporto stovyklų ar ilgesnių kelionių labiausiai būna pasiilgusi grikių košės. Stengiuosi visuomet ją palepinti. Laisvalaikio mažai. Jį leidžia susitikdama su draugais, artimaisiais. Kartais tenori ilgiau pamiegoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Klubams nei noro, nei laiko nelieka.

Kupina nuotykių vaikystė

– Kurio nuomonės Airinė labiau paiso – turbūt tėčio vaikas? Ji vienturtė? Kokį malonų pokštą prisimenate?

– Airinė turi jaunesnį brolį, su kuriuo puikiai sutaria. Jie pametinukai. Airinę į mokyklą išleidome šešerių metų, o Dominyką – septynerių, todėl ji viską darė keliais metais anksčiau: baigė mokyklą, įstojo į universitetą ir jį baigė. Kieno nuomonės labiau paiso, negaliu atsakyti. Tėtis labiau pataria sporto treniruočių, režimo klausimais, aš labiau iš gyvenimiškos patirties, dėl buitinių dalykų. Airinė nuo gimimo buvo labai judri, drąsi mergaitė. Jos vaikystė kupina nuotykių. Vaikščioti pradėjo sulaukusi aštuonių mėnesių. Viską norėdavo daryti ir išbandyti pati. Jei sakydavau, kad negalima liesti karštos kaitlentės, vis tiek tiesdavo rankytę. Aišku, nusidegindavo… Verkdavo, bet savo pasiekdavo. Buvo smalsi ir labai imli. Užtekdavo kelis kartus pakartoti eilėraštį ar dainelę, ji neužsikirsdama noriai demonstruodavo visiems, ką išmokusi. Būdama vos dvejų metukų traukė kelių stulpelių „Žibuoklėm pražydo“ dainelę. Kai skaitydavau knygeles, jai labai patikdavo. Penkerių pradėjo skaityti pati. Šešerių buvo jau pasiruošusi eiti į mokyklą. Klasėje buvo jauniausia, tačiau pažangumu ir judrumu lenkdavo kitus. Jos pažymių knygelėje šalia gerų rezultatų mokytoja rašydavo pastabas: „Airinė pirma išsprendė užduotį ir kalbino klasės draugus, trukdė“ arba „Airinė greičiausiai parašė rašinį ir trukdė kitiems, nes dainavo“. Užsispyrimą, tikslo siekimą jai pavyko išsaugoti iki šių dienų.

Sportiška šeimyna

– Turbūt stebite visas krepšinio varžybas?

– Esame sportiška šeimyna. Dominykas, kaip ir tėtis, – krepšininkas.

Mūsų namuose domimasi visomis sporto šakomis, varžybomis. Ne tik krepšiniu, nors jis galbūt ir svarbiausias. Stebimi Europos, pasaulio čempionatai (krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, futbolo, ir kt.) ir, be abejo, olimpinės žaidynės.

–Ačiū už pokalbį. Gniaušime kumštį, kad Airinei sektųsi!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"