TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Dakaro debiutantas: „Lėtesnis automobilis – mažiau galimybių „nusivožti“

2016 01 30 6:00
„Agrorodeo“ komanda pasirodymą Dakare baigė įveikusi 6165 kilometrus. LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet pirmą kartą Dakaro ralyje savo jėgas išbandęs lenktynininkas Vaidotas Žala su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu išsvajotojo finišo nepasiekė, tačiau socialiniuose tinkluose ši „Agrorodeo“ komanda buvo pripažinta kaip nenuleidžianti rankų, draugiškiausia.

„Agrorodeo“ komanda šiemet lenktyniavo Lietuvoje pagamintu „Seat“ visureigiu, kurį sukonstravo mechanikas Darius Biesevičius. Sportininkai startavo T3 klasėje, be to, varžėsi alternatyvius degalus naudojančios technikos įskaitoje. Iš trijų Dakaro ralyje dalyvavusių mūsų šalies ekipų su didžiausiomis problemomis dėl automobilio susidūrė būtent „Agrorodeo“.

Pietų Amerikoje vykusias lenktynes V. Žala pradėjo sėkmingai. Antrajame etape jo ekipažas užėmė 39, trečiajame – 44 vietą. Tačiau jau 4 etape išlindo automobilio „ligos“: bėdos dėl turbinos ir vieno pusašio. Per penktojo etapo lenktynes dėl degalų siurblio užgeso variklis. Septintajame etape pradėjo streikuoti turbina, ji priminė save ir po poilsio dienos. Tada iškilo kita problema: lūžo vairo traukės antgalis. Lemiamas buvo dešimtasis etapas kopose. Dėl variklio turbinos gedimo „Seat“ įstrigo smėlyje likus vos 12 kilometrų iki finišo. Deja, pasiekti La Riochos miesto sportininkams nepavyko – po ilgos agonijos smėlyne automobilio variklio turbina išvis „numirė“. Taip A. Žalai baigėsi 2016-ųjų Dakaro ralis, per kurį jis su šturmanu spėjo įveikti 6165 kilometrus.

Silpniausią techniką iš trijų Lietuvos ekipažų turėję „Agrorodeo“ komandos sportininkai tvirtino, kad iki kito Dakaro jau liko tik 10 mėnesių, tad laikas pradėti ruoštis. Ir važiuos jie tokiu pat automobiliu.

Vaidotas Žala: „Esu tikras, kad Dakaro ralyje dalyvausime ir kitąmet, nes šiemet nepadarėme savo darbo.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Tik pedalai, miegas, maistas

– Jums tai buvo debiutas Dakaro ralyje. Neabejojame, kad iki jo prisiklausėte visko, o kokia buvo realybė? – pasiteiravome 28 metų Vaidoto Žalos, kuris iš Lietuvos atstovų lenktynėse buvo jauniausias.

– Prieš Dakarą stengiausi nežiūrėti jokių vaizdo įrašų, tik Saulius kiek papasakojo. Stūmiau informaciją nuo savęs, nes žinojau, kad iš tiesų viskas bus priešingai, nei įsivaizdavau. Taip ir buvo.

Sąmoningai Dakarą vertinau tris pirmas dienas. Paskui mane apėmė transo būsena, kai atbunka visi jausmai. Reikia tik maigyti pedalus, miegoti ir valgyti. Jei dabar reikėtų įvertinti, kaip viskas buvo, nelabai ką pasakyčiau, nes nepamenu (juokiasi). Prisimenu, kad važiavome, kad miegojome mašinoje, kas man atrodė neįmanoma sportinėje sėdynėje. Bet miegas buvo labai saldus.

– Keturiskart Dakaro ralyje dalyvavęs Benediktas Vanagas pasakė, kad važiuojant jūsų automobiliu neįmanoma užimti aukštos pozicijos. Kodėl ir toliau lenktyniausite šia mašina?

– Kiekvienas sau kelia kokius nors tikslus. Mūsų tikslas nėra patekti į penketuką. Į viską žiūrime blaiviai. Bet nustebome, kad ta mašinėlė gali važiuoti greičiau. Mūsų tikslas – sukonstruoti automobilį, kuris įveiktų Dakarą ir nepadarytų gėdos. Ką reiškia šie žodžiai, kiekvienas gali spręsti pagal save. Kol mašina veikė, važiavome stabiliu tempu, ir jeigu ji būtų toliau taip važiavusi, būčiau likęs labai patenkintas. Tai įdomi patirtis tiems, kurie nori vykti į savo pirmąjį Dakarą. Lenktyniauti lėtesniu automobiliu pravartu, nes yra mažiau galimybių „nusivožti“. Važiuodamas greitu automobiliu, anksčiau ar vėliau prisidarytum problemų.

Esu tikras, kad Dakaro ralyje dalyvausime ir kitąmet, nes šiemet nepadarėme savo darbo. Nesinori sėsti į galingesnį automobilį, kol neatliktas ankstesnis darbas. Bet mūsų strategija šiemet buvo tikslinga: važiavome ramiai, vietomis net per ramiai. Jei startuočiau vėl, rinkčiausi tą pačią strategiją.

Mūsų prioritetas – tobulinti šį automobilį. Galbūt pagaminsime kitą versiją. Man patiko važiuoti lietuvių sukonstruotu automobiliu. Gal ateityje perleisime jį Dakaro naujokams.

– Lietuvos raliai dabar jums bus vieni juokai po tų greičio ruožų, kuriuos teko įveikti Pietų Amerikoje?

– Tikrai ne. Jau turėjau pirmus testus su savo senąja technika ir, kaip Saulius sako, gavau per veidą. Kažin kodėl sunku adaptuotis. Kai Dakare kildavo problemų dėl automobilio, važiuodavome lėčiau. Ir tai darėme dvi savaites.

Boksas – teisingas sportas

– Kaip jūs vertinate šių metų lenktynes? – pakalbinome Saulių Jurgelėną, kuriam tai buvo antrasis Dakaro ralis. 2013 metais su B. Vanagu jis sugebėjo baigtį šį sudėtingą maratoną 64 pozicijoje tarp 90 klasifikuotų ekipažų.

– Porą dienų Dakaras buvo sportinis, paskui – išlikimo. Tai reiškia, kad reikia žūtbūt pasiekti finišą. Stengiuosi bėgti nuo statistikos, bet ji negailestinga: pasiseka tik kas antram. Dakare lietuviai dažniausiai finišuodavo. O mes patekome į tą tamsiąją statistiką. Technikos atžvilgiu gavome per veidą. Kaip ir bokse. Bet tai nereiškia, jog reikia nustoti sportuoti. Tada dar labiau treniruojiesi, kad kitą kartą duotum per veidą kitam. Taigi ir mes treniruosimės, kad vėl negautume. Beje, boksas labai teisingas sportas. Už kiekvieną klaidą gauni į galvą. Ir negali teisintis, jog tuo metu nekrito į krepšį, buvo blogas perdavimas ar slidžios grindys (juokiasi).

Dakaras irgi neatleidžia klaidų. Tai techninė sporto šaka, čia kyla papildomų trukdžių pasiekti finišą. Bet nėra ko verkti. Mes tikrai žinome, kad važiuosime 2017-ųjų Dakaro ralyje.

Jau bandome burti rėmėjus – bus ir tų pačių, ir naujų. Liko mažiau nei dešimt mėnesių, kai reikės pakrauti automobilius į kitų metų Dakarą. Laiko nedaug, jei norime rimtai pasirengti kitam bandymui.

– Ar ieškosite rėmėjų tarp valstybinių įmonių?

– Drįsti ieškoti nesunku. Bet kol kas tokių planų neturime. Paprasčiau dirbti su privačiais rėmėjais.

– Ar grįžo iš Pietų Amerikos jūsų mechanikai?

– Viskas gerai, mechanikai jau namie. Incidentas dėl pasų kilo paskutinę dieną, kai visi buvome atsipalaidavę ir piktadariai tuo pasinaudojo. Matyt, jie nusprendė, kad lietuviški pasai labai gražūs. Bet noriu pasidžiaugti, jog vietos policijai tai buvo garbės reikalas išspręsti šią problemą. Ji labai gerbia Dakaro dalyvius, todėl pasai greitai atsirado. Dabar mechanikai jau namie.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"