TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Dar vienas randas didžiulėje širdyje

2011 04 28 0:00
Dar neseniai galinga penkiakovininkų komanda buvo kaip kumštis - iš dešinės: treneris J.Moskvičiovas, dukart olimpinis prizininkas A.Zadneprovskis, Šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viktoras Majauskas, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkė L.Asadauskaitė, Pekino žaidynių vicečempionas E.Krungolcas, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkė, pasaulio taurės laimėtoja D.Rimšaitė, treneris V.Kalininas.
Alfredo Pliadžio nuotrauka

Po skaudaus Donatos Rimšaitės smūgio treneris Jurijus Moskvičiovas pamažu atsigauna. Kai žaizda užgis, didžiulėje jo širdyje liks dar vienas gilus randas ir kankinantis klausimas - kodėl ji taip pasielgė?

Po svaiginamo Lietuvos penkiakovininkų Edvino Krungolco ir Andrejaus Zadneprovskio pasirodymo Pekino olimpiadoje J.Moskvičiovas buvo išrinktas Metų treneriu. Ta proga LŽ parengė didelį interviu su juo (2009 sausio 8 d.). Tuomet Naujųjų išvakarėse garsus šiuolaikinės penkiakovės specialistas žurnalistei prasitarė: "Dabar Lietuvoje yra tik vienas žmogus, kurio fiziniai duomenys ir charakteris beveik idealiai tinka visoms penkioms rungtims. Iki šiol savo kelyje dar nebuvau sutikęs tokio sportininko."

Taip J.Moskvičiovas apibūdino D.Rimšaitę. Sparčiai besiskleidžiantis jos talentas pakoregavo trenerio planus. Tame pačiame interviu jis prisipažino: "Jaučiu, kad dar ne viską padariau. Jau buvau truputį prigesęs, ėmiau svarstyti, gal jau man pakaks. Bet šiemet Donata davė naują impulsą." O į klausimą, kas trenerio darbe skaudžiausia, J.Moskvičiovas atsakė: "Kai sportininkas išduoda. Esu tai patyręs."

Po šio pokalbio praėjus lygiai dvejiems metams jis tai patyrė antrą sykį. Pernai prieš pat Naujuosius D.Rimšaitė paslapčia pabėgo į Maskvą. Lietuvoje išugdyta pasaulinio lygio sportininkė išlėkė ten, kur daugiau moka - kokia prasmė gyvą save laidoti nuskurusioje Lietuvoje, tegul čia visi prasmenga su savo patriotizmu.

Gėdingai dezertyravusi D.Rimšaitė yra gyvas pavyzdys, kaip sparčiai ritamės žemyn. Dabar ne karo metas, tad net ir Rusijoje niekam negresia pavojus su perbėgėle eiti į žvalgybą. Gąsdina kitkas: bedvasėje mūsų visuomenėje išdavystė - nebe nuodėmė.

Ir vis dėlto, gal kam būtų įdomu sužinoti, kaip joje jaučiasi išduotieji. Apie tai - LŽ pokalbis su garsiuoju penkiakovės treneriu J.Moskvičiovu.

Galėjo ir žmoniškai išvykti

- Tiesa, kad pirmasis Jus išdavęs mokinys buvo Gintaras Staškevičius, į kurį irgi dėjote labai daug vilčių?

- Taip. Jis turėjo galimybių laimėti olimpinį medalį.

- Bet jis neišvyko iš Lietuvos?

- Tiesiog vieną dieną Gintaras man pasakė, kad baigia sportuoti. O jau kitą dieną lyg niekur nieko nuėjo pas kitą trenerį. Kurį laiką jo rezultatai dar laikėsi, bet paskui ėmė prastėti ir netrukus jis pasitraukė iš didžiojo sporto. Juk Barselonos žaidynėse prieš jojimo rungtį Gintaras buvo ketvirtas. Tikėjausi iš jo padaryti Atlantos olimpinių žaidynių prizininką...

- Kruopščiai rengėte dar vieną potencialią olimpinę prizininkę Lietuvai, o pasirodė, kad, pats to nežinodamas, dirbote Rusijai.

- Treneris dirba, numatydamas daug žingsnių į priekį. Planuojame ne tik rytdienos, bet ir kito mėnesio, kitų metų darbus. Turėjau vieną mokinį, kuris man sakydavo - treneri, ko pykstate, kad nedirbu, per poilsio dienas viską atliksiu, ko nepadariau. Bet juk sporte ne tranšėjas kasame. Jei vakar ir šiandien tingėjai, o rytoj įprastą krūvį patrigubinsi, poryt viskas gali subyrėti.

Ir dabar subyrėjo. Tik dėl kitų priežasčių. Donata yra labai darbšti.

O penkiakovė pasiglemžia beveik visą žmogaus laiką. Ji nusprendė dirbti Rusijai. Vieno nesuprantu: kodėl ji taip paslaptingai išvažiavo?..

Rusai deda visas pastangas, kad gautų Donatai leidimą vykti į Londono žaidynes. Bet net ir dabar teisiškai ji negali atstovauti Rusijai, neturėdama tos šalies pilietybės. Ji vis dar Lietuvos pilietė. Ištekėjimas už ruso automatiškai nepakeičia pilietybės.

Net neabejoju, kad kelialapį į Londoną Donata iškovos. Tačiau į kitą valstybę perbėgęs sportininkas tik po trejų metų įgyja teisę olimpiadoje atstovauti kitai šaliai. Tik gavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sutikimą ji galėtų startuoti su Rusijos vėliava 2012-ųjų Londono žaidynėse.

Jau įsivaizduoju, kaip netrukus rusai pradės mus spausti, neva pažeidžiame žmogaus teises.

- O kaip gi Jūsų teisės? Juk šią penkiakovininkę ugdėte Lietuvai. Tačiau D.Rimšaitė su visa Rusija atvirai spjovė Jums į veidą.

- Tokie jų metodai. Aš suprantu, kad pas mus ne pyragai. Ypač kai valstybė sumažino sportininkams premijas. Už Europoje užimtą trečiąją vietą dabar atseikėjama gėdinga suma, nesiekianti net dviejų tūkstančių litų. Visai kaip tarybiniais laikais, kai švenčių proga skirdavo po 30 rublių. Argi ne pasityčiojimas?

- O jei rusams nepasiseks "išmušti" Donatai kelialapio į Londoną ir ji grįš į Lietuvą?

- Manau, kad rusai labai suklaidino Donatą, pažadėję aukso kalnus ir bilietą į olimpiadą. O ji tuo patikėjo. Nežinia, kokiais būdais gavusi leidimą dalyvauti pasaulio ir Europos varžybose, ji tiki, kad rusai sugebės ją prastumti ir į Londono žaidynes. O jei nesugebės? Tada ji jiems bus nebereikalinga. Bet kaip ji čia grįžtų -kokiomis akimis?

- Kokiomis išvyko, tokiomis ir grįžtų.

- Tai įdomus klausimas. Bet ji negrįš... Ji galėjo ir žmoniškai išvykti į Rusiją. Tuomet ir jos poelgio nevadintume išdavyste.

Nekėlė jokių sąlygų

- Kaip suprantu, išvykdama į Rusiją Donata net nepadėkojo savo treneriams už viską, ko pasiekė jų dėka.

- Ji net neatsisveikino. Kiek žinau, atsisveikino tik su baseine dirbančiomis moterimis - atidavė joms raktus nuo drabužinės ir savo spintelės, pasakiusi, kad daugiau nebeprireiks. Net Olimpiniame sporto centre, kur ji gyveno, niekam nė žodžiu neužsiminė, kad išvyksta. Ir savo daiktus iš ten išsinešė ne iš karto, kad nesukeltų įtarimų.

- Bet juk jautėte, kad Donata rengiasi išvykti?

- Aš tai žinojau. Žinoma, ne iš jos. Kai pernai gruodžio mėnesį Sporto departamente buvo pagerbti geriausi penkiakovininkai, Donata irgi ten buvo. Tuomet paklausiau jos, kaip santykiai su Rusija. Ji atsakė - jokių santykių nėra. Nors buvau informuotas, kad jau kitą savaitę, antradienį, Donata ketina išvykti į Rusiją. Ir išvyko. Tik ne antradienį, o trečiadienį. Nes antradienį ji dar pasirodė geriausių Vilniaus miesto sportininkų pagerbtuvėse sostinės Rotušėje. Iki paskutinės minutės netikėjau, kad ji išvažiuos.

- Iki šiol maniau, kad pas mus penkiakovininkai yra vieni labiausiai globojamų sportininkų. Tačiau D.Rimšaitė Rusijoje dabar viešai deklaruoja, kad Lietuvoje ji neturėjo sąlygų treniruotis.

- Pas mus sąlygos penkiakovininkams nėra labai blogos. Ne geriausios, bet ir ne blogiausios, palyginti su kitomis šalimis. Vienaip ar kitaip sugebame išlaikyti lygį. Pas mus ir dabar, sunkmečiu, sportininkai nevaikšto pėstute. Žinoma, pinigų, byrančių tiesiai į kišenę, aukšto meistriškumo sportininkams nepakanka. Donata gaudavo per tris tūkstančius. Bet ji, kaip ir kiti mūsų sportininkai, viskuo buvo aprūpinta. Inventorius jai nekainavo nė cento. Jau nekalbu apie sportinę aprangą, medikamentus ir kita. Pavyzdžiui, Baltarusijos atletai už savo pinigus perka net pistoletui reikalingą lazerinį prietaisą, kuris kainuoja 500 eurų.

- Donata kada nors skųsdavosi Jums, kad jai ko nors trūksta?

- Ji kalbėdavo, kad Lietuvoje nėra gyvenimo. Bet nekėlė mums jokių sąlygų. Neprašė nei buto, nei didesnės stipendijos. Tiesiog manau, kad ji visa dūšia veržėsi į Rusiją.

- Ar buvo nuojauta, kad D.Rimšaitė rengiasi Jus palikti?

- Praėjusią vasarą mes kalbėjomės apie atstovavimą kitai šaliai. Sakiau jai: tavęs niekas nesulaikys, jei jau nuspręsi išvažiuoti. Bet tikrai netikėjau, kad ji žengs tokį žingsnį. Juolab žinodamas Donatos šeimos problemas. Ji buvo labai reikalinga ir įsipareigojusi savo šeimai. Bet ir nuo jos pabėgo.

Neįsivaizduoju, kaip rusai sugebėjo įtikinti ją, kad viskas labai lengvai išsispręs. Jie išties nesunkiai sprendžia kitų šalių atletų problemas: Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos sportininkai taip ir eina ratu - vienus metus vienai šaliai atstovauja, kitus jau kitai. Gal manė, kad ir su Donata taip pat lengvai viskas pavyks.

Rusija demonstruoja savo neįgalumą

- Gal jie ir Jus kvietė?

- Nekvietė. Donata ten nuvykusi pareiškė, kad Lietuvoje nėra penkiakovės specialistų. Tik va įdomu, iš kur ji tokia atsirado?

- Bet juk viliodama pajėgiausius penkiakovininkus iš užsienio Rusija viešai demonstruoja savo neįgalumą.

- Taip ir yra. Šiuos dalykus tvarko maskviečiai. Jie surenka geriausius atletus: ne tik užsieniečius - ir iš visos Rusijos. Į Maskvą atvykę sportininkai maždaug metus dar važiuoja senu bagažu, o vėliau "sėda". Neseniai Italijoje vykusiame pasaulio taurės antrajame etape pirmąją vietą iškovojo jau su Rusijos vėliava debiutavusi D.Rimšaitė, o vyrų varžybose antras buvo baltarusis Aleksandras Lesunas, dabar irgi atstovaujantis Rusijai.

- Kaip apibūdintumėte trenerį Igorį Soją, į kurio rankas pateko Donata?

- Girdėjau, kad prieš pat antrąjį pasaulio taurės etapą Donata atsisakė I.Sojos ir ieškosi kito trenerio. I.Soja treniravo ir Sidnėjaus olimpinį čempioną Dmitrijų Svatkovskį. Puikiai prisimenu šio sportininko žodžius apie I.Soją: "Mano trenerio fechtavimo pamoka yra brangiausia pasaulyje - jam už mane moka tūkstantį dolerių kas mėnesį, o aš iš jo gaunu tik vieną pamoką per metus."

Pati pasiprašė

- Priminkite, kaip prasidėjo Donatos karjera.

- Vilniuje ji pradėjo sportuoti baseine. Ypatingų rezultatų nedemonstravo. Tuomet treneris Vygantas Banys ją ir nukreipė į penkiakovę. Čia iš pradžių su ja dirbo Egidijus Tindžiulis, vėliau - Viačeslavas Kalininas, o iškart po Pekino olimpiados Donata pasiprašė pas mane. (2008 m. Pekino žaidynėse D.Rimšaitė užėmė 13 vietą - red.) Kai sportininkas nori dar pagerinti savo rezultatus ir dėl to pereina pas kitą trenerį, tai, manau, yra normalu. Žinoma, toks perėjimas turi būti civilizuotas - visiems drauge pasikalbėjus ir susitarus. O kai sportininkas jau pasiekia meistriškumo aukštumų, dažnai dėl žadamų didelių pinigų jis atsuka nugarą jį parengusiam treneriui ir nueina. Tokių pavyzdžių daugybė.

Beveik tuo pačiu metu praradome Donatą ir dukart olimpinį prizininką Andrejų Zadneprovskį, kuris nutarė baigti sportininko karjerą. Geriausių mokinių praradimas treneriams irgi kerta per kišenę. Jei nebus trenerių - nebus ir aukšto lygio sportininkų. Bet perbėgėliams tai nė motais.

- Apie vyrą, už kurio Donata ten jau spėjo ištekėti, Rusijos žiniasklaidoje ji kalba be jokios šilumos - tarsi apie vieną iš daugelio jos rankinuke esančių daiktų. Jums žinomas paslaptingasis jos sutuoktinis?

- Jai tiesiog reikėjo Rusijos piliečio. Dėl to ji niekur niekam ir nemini nei jo vardo, nei pavardės. Aš žinau, kas sutiko dalyvauti šiame sandoryje. Kitaip to nepavadinsi.

Tiesiog vidutiniokė

- Stengdamiesi dėl D.Rimšaitės, rusai nenustoja eskaluoti Julijos Kolegovos temos.

- Ši sportininkė absoliučiai nereikalinga nei Rusijai, nei mums. Ji ieškojo laimės ir Amerikoje. Ten nepritapo. Ir pas mus nepritapo - šalia D.Rimšaitės ir Lauros Asadauskaitės buvo labai vidutinė. Dabar J.Kolegova vėl Rusijoje.

- Drauge su patyrusia L.Asadauskaite šiemet Lietuvai atstovauja dvi jaunos penkiakovininkės - devyniolikmetė Gintarė Venčkauskaitė ir 21-erių Lina Batulevičiūtė. Kokios jų galimybės?

- Gintarė verta dėmesio. Rimtai su ja dirbant galima nemažai pasiekti. Lina nerodo pakankamai aukštų rezultatų nė vienoje rungtyje, tačiau ji labai atkakli sportininkė.

- O Justinas Kinderis? Kiek jis dar galės lipti į viršų?

- Jis savotiškas atletas, netelpantis į tradicinius rėmus. Jam ne viskas tinka, kas kitiems gerai. Reikia su tuo taikytis. Net ir tuos "neteisingumus" būtina išnaudoti taip, kad jie duotų naudos. Jo varžovams tai yra labai neparanku. O apskritai Justinas gero charakterio ir labai darbštus.

- Tarkite kelis žodžius ir apie L.Asadauskaitę.

- Ji turi visas galimybes gerai pasirodyti tuo atveju, jei kitos lyderės - D.Rimšaitė, vokietė Lena Schoneborn ar prancūzė Amelie Caze - netikėtai "sudegtų" per varžybas.

Už padorumą pinigų nemoka

- Dieną naktį mintyse modeliavote ir ant popieriaus dėliojote darbo grafikus, toli siekiančius planus, o Donata staiga ėmė ir sugriovė drauge kurtą olimpinių vilčių piramidę. Kažin ar ji kada pagalvoja, kaip jaučiasi išduotas treneris?

- Sportininkė turbūt galvoja - kaip jis nori, taip tegul sukasi. Prisipažinsiu - nekoks jausmas... Mane tai labai stipriai paveikė. Savo finišą mačiau daug toliau nei Londono olimpiadoje. Jis buvo susietas su Donata. Dabar viskas pasikeitė. Nesu visai bukas - reikia susitaikyti su tuo, kas įvyko. Juk tai ne gyvenimo pabaiga. Bet niekas negarantuoja, kad šitai nepasikartos ir ateityje.

- Mane pribloškė garsi mūsų olimpietė, perbėgėlę pavertusi vos ne heroje. Neva tokiu būdu D.Rimšaitė pamokė abejingus sportininkams valstybininkus. Susireikšminusi olimpietė jau pamiršo, kad ją, kaip ir D.Rimšaitę, išugdė ne valstybininkai, o labai šviesus žmogus, savo žinias, laiką ir širdį paaukojęs jai dėl didelio tikslo - ir jie parvežė į Lietuvą olimpinį auksą. Gąsdina tai, kad peržengę padorumo ribas žmonės nebejaučia gėdos. Nyksta vertybės, saugančios mus nuo nužmogėjimo.

- Taip. Dabar jaunimas kitoks. Jis kitaip auklėjamas - juk už tai, ką išvardijote, pinigų nemoka.

Vienas kito nematė

- Kaip prognozuojate D.Rimšaitės sportinę karjerą Rusijoje?

- Ji stipri moteris. Mąstanti. Tik man niekaip netelpa galvoje, kaip ji sugalvojo pabėgti iš Lietuvos. Ir tie jos pareiškimai Rusijos spaudoje, manau, neapgalvoti.

- Gal šį mėnesį su Donata apie tai pasikalbėjote, kai per pasaulio taurės varžybas Italijoje pirmą karą susitikote po jos pabėgimo?

- Ne. Ten mes vienas kito "nematėme". Donata nepanoro prieiti, o pats juk neisiu prie tos, kuri nuo manęs pabėgo. Toks jau negeras esu. Net jei žmona mane išduotų, atgal jos nekviesčiau ir nebepriimčiau.

- O jei vis dėlto Donata pasiprašytų atgal?

- ...

***

Į paskutinį klausimą J.Moskvičiovas taip ir neatsakė. Nusukęs veidą bandė šypsotis, bet akys išdavė tikrąją būseną. Liūdnoje šypsenoje spėjau perskaityti, kad skausmas neužmušė vilties - treneris neatsitvers nuo Donatos akmenine siena. Juk būna pasaulyje stebuklų...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"