TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Didžiosios pergalės - kas 12 metų

2013 03 20 6:02
Su šautuvu Daina nesiskyrė 34 metus. /LŽ archyvo nuotrauka

Susirask mėgstamą darbą ir nedirbsi visą gyvenimą. Šie žymaus kinų mąstytojo Konfucijaus žodžiai idealiai tinka Dainai Gudzinevičiūtei, kuri 34 metus liejo prakaitą šaudyklose, o nuo 2012-ųjų spalio 12 dienos vadovauja Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK).

"Taip. Nedirbau, - duodama interviu "Lietuvos žinioms" šypsojosi 47 metų LTOK prezidentė. - Gal pasakyta per skambiai. Juk būdavo - grįžtu iš treniruotės, kiek paguliu ir tik tuomet nusispiriu sportinius batelius. Bet tai niekis. Svarbu, kad buvo įdomu. Šaudymas man labai patiko. Tą patį galiu pasakyti ir apie dabartinį etapą. Važiuoju į darbą su džiaugsmu, nes man įdomu, matau savo veiklos prasmę."

Tegul šautuvai patyli

Pirmą kartą šaudyti į skrendančius taikinius D.Gudzinevičiūtė pabandė būdama dvylikos. Nuo to sykio šautuvas tapo jos palydovu. Po 34 metus trukusios sporto karjeros ginklus, kurie šaulei padėjo iškovoti ne vieną svaiginamą pergalę, teko ilgam užrakinti seife.

Ką šautuvai, kurių moteris turi ne vieną, pasakytų, jei prakalbėtų? "Geriau tegul jie patyli, - juokėsi LTOK vadovė. - Su jais teko patirti ir džiaugsmo, ir nusivylimų. Vieni naudoti trumpiau, kiti - per dešimt metų. Į šautuvą žiūriu kaip į darbo įrankį."

Tie darbo įrankiai D.Gudzinevičūtę išgarsino pasaulyje. 1988 metais ji tapo Europos čempione asmeninėje ir komandinėje įskaitose, 2002-aisiais - planetos vicečempione. Bet garsiausiai jos šūviai aidėjo Sidnėjaus olimpiadoje - D.Gudzinevičiūtė tapo olimpine čempione.

Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi sportininkė po 2012-ųjų Londono olimpiados, kurioje užėmė 14 vietą, nutarė atsisveikinti su šaudymu.

Kai 24 metus LTOK vadovavęs Artūras Poviliūnas pareiškė naujai kadencijai nebekandidatuosiąs, Daina iškėlė savo kandidatūrą ir, per generalinę asamblėją surinkusi daugiau balsų nei jos oponentas dukart olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna, sėdo į LTOK vadovo kėdę.

D.Gudzinevičiūtė neslepia, kad jos gyvenimas pasikeitė. Šautuvą paskutinį kartą rankose laikė prieš keturis mėnesius, kai jį išardė. Į šaudyklą jos dar netraukia, tačiau sapnuose ji šaudo.

Šiandien LŽ pašnekovė - LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Viskas jos rankose

- Energingai siekėte LTOK prezidento kėdės. Ar naujos pareigos pasirodė sunkesnės, nei tikėjotės?

- Aš ir nesitikėjau, kad viskas vyks savaime. Reikia laiko. Dirbu su patyrusia komanda, viskas juda į priekį.

- Prieš rinkimus sakėte, jog olimpinėje veikloje trūksta skaidrumo, viešumo. Sklandė gandų dėl "Olifėjos" veiklos.

- Viešumo šiek tiek trūko: kai kas nors neviešinama, susidaro įspūdis, kad yra ką slėpti. Dabar viską parodome - posėdžius, protokolus, biudžetus. "Olifėja" ne kartą buvo tikrinama, audituojama. Tarptautinis ir vietinis auditai nė sykio neturėjo nė vieno priekaišto.

- Planuojate į Rio de Žaneiro olimpiadą vykti su 100 sportininkų rinktine. Tai realu?

- Tai įgyvendinama svajonė. Tik ne viskas priklauso nuo mūsų. Jei šie metai paskelbti sveikatingumo metais, o sporto biudžetas vėl mažinamas, apie kokį valstybės požiūrį į sportą galime kalbėti? Jei sportininkė, garsinanti Lietuvą kartu su mūsų čiuožėju, laikoma nepakankamai nusipelniusia, nesiintegravusia?..

Norime, kad valstybė į viską pradėtų žiūrėti toliaregiškiau.

Atributiką išdovanos

- Darbo kabinetą pertvarkėte savaip?

- Šiek tiek. Buvęs prezidentas pasiėmė jam skirtus apdovanojimus, diplomus, tad teko ir sienas padažyti.

- Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas?

- Pasikeitė ir gyvenimas, ir darbo ritmas. Anksčiau, kai ateidavo pavasaris, pamažu pradėdavau krautis daiktus, skaičiuoti, kiek prireiks dviem savaitėms marškinėlių, kojinių, sportinių batelių. Dabar viskas kitaip. Kandidatuodama žinojau, ką darau ir kur einu, todėl negaliu sakyti, kad įkritau kaip musė į barščius.

- Jūsų spintoje atsirado kitokių drabužių?

- Iš mano šešių ar septynių porų sportinių batelių teliko dvi. Iškeliavo du stalčiai kojinaičių, daugybė šaudymo marškinėlių. Tačiau vis dar esu prisirišusi prie sportinių daiktų. Turiu trejus šaudymo akinius, kuriuos, nors ir labai gaila, teks atiduoti jaunimui. Turiu net ir naujų pirštinaičių, kurios buvo atidėtos juodai dienai. Reikės ir jas padovanoti.

Šiemet vasarį jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Brašove vaikščiojome sportiniais kostiumais, taip solidarizuodamiesi su jaunaisiais sportininkais. Tačiau dabar pagrindiniai mano aprangos elementai - bateliai ir švarkeliai. Anksčiau buvo džinsai ir sportiniai džemperiai.

- Sutuoktinis Tadas Griniukas į jus kreipiasi "prezidente"?

- Būna, kad pasišaipo. Bet jam irgi tenka. Viename rašinyje Tadas išvydo savo naują pavardę - Gudzinevičius (juokiasi). Savo dozę dėmesio jis gavo prieš dvylika metų.

- Sulaukėte jo palaikymo kandidatuodama į prezidentės postą?

- Taip. Mes turime bendrą gyvenimą, be to, kiekvienas - sau mielas veiklas. Jo darbas visą laiką buvo sunkus ir varginantis, mano taip pat. Džiaugiuosi, kad Tadas visada mane palaikė. Ir dabar palaiko.

2012 metų spalio 12-ąją prasidėjo naujas olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtės gyvenimo etapas./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Padeda asmeniniai ryšiai

- Ar jums lengvai pavyko įsilieti į tarptautinę olimpinę šeimą?

- Svarbiausias oficialus vizitas buvo pernai į Europos olimpinių komitetų generalinę asamblėją. Drauge su mumis vyko LTOK garbės prezidentas A.Poviliūnas. Jis mums labai padėjo, pristatė. Jau esame susitarę su mūsų šalies kaimynais dėl įvairių projektų.

Taip pat vykau į Azerbaidžano olimpinio komiteto 25 metų jubiliejų. Renginyje dalyvavo ir kaimyninių šalių atstovai. Azerbaidžanas turi vienintelę moterį, tapusia olimpine čempione - taip pat šaulę Zemfirą Meftachetdinovą. Su ja daugiau nei prieš 20 metų stovyklose gyvenome viename kambaryje. Kai pasakai, kad ją pažįsti - iš karto kitoks bendravimas. Asmeniniai ryšiai daug duoda.

- Ilgą laiką buvote LTOK sportininkų komisijos pirmininkė. Dabar būdama prezidentė puikiai žinote mūsų sportininkų problemas.

- Dabar iš manęs šias pareigas perėmė penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. Su juo visada puikiai sutardavome, turėjome bendrų idėjų. Mūsų požiūris nepasikeitė: pirmiausia - sportininkas, po to treneris, po to - aptarnaujantis personalas.

Visada troško jodinėti

- Ką jums sako rugsėjo 18-oji?

- Tądien 2000-aisiais Sidnėjuje tapau olimpine čempione. Ši data siejasi su geromis emocijomis bei šviesaus atminimo treneriu Vytautu Blonskiu. Jis buvo ir kolega, ir draugas, ir mokytojas. Jo netektis man buvo milžiniškas smūgis.

Pastebėjau, kad mano gyvenimas kardinaliai keičiasi kas dvylika metų. 1988 metais patekau į SSRS rinktinę ir tapau Europos čempione. 2000-aisiais tapau olimpine čempione, 2012-aisiais - olimpinio komiteto prezidente.

- Pirmąkart šautuvą paėmėte į rankas būdama dvylikos...

- Šaudžiau 34 metus. Solidi karjera. Labai mažai šakų, kuriose tiek ilgai gali aktyviai sportuoti. Dalyvavau daugiau nei dvidešimtyje Europos pirmenybių, septyniolikoje pasaulio čempionatų, penkeriose olimpinėse žaidynėse. Duok, Dieve, visiems tokios ilgos sporto karjeros.

- Tiek metų šaudydama tikriausiai turėjote ir neigiamų pasekmių?

- Šaudymas, kaip ir kitos sporto šakos, palieka pėdsaką. Nukenčia ir klausa, ir stuburas. Ypač kai šaudoma labai ilgai. Retam mano kolegai šauliui neskauda nugaros.

- Tomas Kaukėnas LŽ prisipažino biatlonininku tapęs dėl aistros ginklams. O jūs?

- Atsitiktinai. Visą gyvenimą svajojau jodinėti. Brolis pradėjo šaudyti, atsivedė mane. Ir pasilikau. Mano pirmasis treneris mokėjo patraukti vaikus į šią sporto šaką...

Seife raudų negirdėti

- Noras šaudyti nepraėjęs?

- Kartais sapnuoju tai. Bet dabar tokiu oru nėra ko lįsti į šaudyklą. Galbūt vasarą, kai kolegos rinksis savaitgaliais į šaudyklą, ir aš susigundysiu vieną dieną ten atvažiuoti. Anksčiau jie stebėdavosi - kodėl nepasirodau savaitgaliais pašaudyti savo malonumui? Atsakydavau - treniravausi visą savaitę, tad anoks čia malonumas šaudyti dar ir poilsio dienomis.

- Turėjote ne vieną šautuvą?

- Turiu kelis, visi itališki. Jų skaičių tikrai sumažinsiu (šypsosi).

- Šautuvai turėtų jaustis išduoti...

- Ašarojančių nemačiau, neteko girdėti jų raudančių seife (juokiasi). Prie šautuvų esu prisirišusi. Galėdavau pamiršti paso numerį, bet šautuvo numerio - ne. Iki šiol pamenu beveik visų šautuvų numerius (šypsosi). Tačiau ginklų nesureikšminu, nevadinu vardais kaip kiti automobilius.

Perdėtas dėmesys išvargino

- Gal esate pagalvojusi: kai su oficialiu kvietimu atvažiuos kokio nors nacionalinio olimpinio komiteto vadovas, reikės pasiūlyti drauge pašaudyti?

- Šaudymas man niekada nebuvo laisvalaikio praleidimas. Per varžybas atiduodi viską ir padarai viską. Kitąsyk koks nors verslininkas pasiūlydavo - eime į šaudyklą "persimesti". Atsakydavau - taip nemoku.

Kartą skambino renginių organizavimo kompanija, kad surengčiau parodomąsias šaudymo varžybas. Pasipiktinau. Pasiūliau pasikviesti chirurgą, kad mėsą supjaustytų. Palyginimas šiurkštus, bet aš nesu "šoumenė". Mano visiškai kitoks tikslas.

- Bet šiokių tokių įgūdžių turite - anksčiau dalyvavote televizijos šokių projekte.

- Nebuvau "šoumenė". Tiesiog norėjau pasilinksminti, išbandyti save (šypsosi).

- O ką jums reiškia 2000 metų moters titulas?

- Tais metais buvo visko daug. Suprantu ir užjaučiu mūsų olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę dėl ją slegiančio dėmesio. Manau, jai pasisekė, kad gyvena ne Lietuvoje, antraip būtų labai sunku.

2000-aisiais dar Sidnėjuje prie manęs priėjo tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Rimas Kurtinaitis ir pasakė: dabar, vaikeli, pamatysi, ką tai reiškia, oi, dabar padirbėsi. Pamaniau - užtuot pasveikinęs tapus čempione, jis mane gąsdina. Bet išties tie keli mėnesiai buvo nepaprastai sunkūs. Daugybė renginių - ir niekam negali atsakyti. Perdėtas dėmesys labai išvargino. Dabar į viską žiūriu kitaip. Man jau neįdomu pasakoti, kaip atrodo mano šuo ar katė. Mieliau kalbu apie sporto rūpesčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"