TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Du dešimtmečiai po Albervilio

2012 02 09 8:38

Prieš dvidešimt metų, 1992-ųjų vasario 8-ąją, Prancūzijos mieste Albervilyje žaidynių šeimininkės prezidentas Francois Mitterand'as paskelbė, kad žiemos olimpinės žaidynės atidarytos. Jose po ilgos pertraukos dalyvavo ir Lietuva.

Tąkart tik prieš ketvertą mėnesių į tarptautinę olimpinę šeimą sugrįžusi Lietuvą į olimpiadą nusiuntė šešis sportininkus - slidininkus Vidą Vencienę ir Ričardą Panavą, biatlonininkus Kazimierą Strolienę ir Gintarą Jasinską bei ledo šokių porą Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą. Delegacijos vadovas buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.

Olimpinis ženkliukas

Šios istorinės datos paminėti LTOK vakar sukvietė Albervilyje dalyvavusius sportininkus, kurie prisiminė žaidynių dienas. Giliai galvoje įsirėžusiais įspūdžiais pasidalijo A.Poviliūnas,

Albervilyje per Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją vienas giedojęs Lietuvos himną. Tas dienas prisiminė aukščiausią vietą - 11 - iš Lietuvos sportininkų žaidynėse užėmusi slidininkė V.Vencienė, ką pasakyti turėjo misijos vadovas Romualdas Glazauskas, čiuožėjų trenerė Lilija Vanagienė. Renginyje taip pat dalyvavo buvęs LTOK generalinis sekretorius Janis Grinbergas, slidininkas R.Panavas, biatlono treneris Vilius Repšys.

Tai buvo vienintelės olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos atstovai neturėjo olimpinio ženkliuko. Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) generalinio sekretoriaus Rimanto Džiauto iniciatyva Albervilio olimpinis ženkliukas išleistas po 20 metų. Sykiu LTOK būstinėje buvo atidaryta paroda, skirta Albervilio žiemos olimpinėms žaidynėms. Su jos stendais trumpai supažindino LOKA viceprezidentas Vytautas Gudelis.

Į žaidynes - paskubomis

1992-ųjų žiemos olimpinėms žaidynėms pasirengti lietuviai laiko beveik neturėjo. 1991-ųjų lapkričio 11-ąją LTOK buvo pripažintas oficialiai. Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai - taip pat. Tada baigėsi Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narių balsavimas paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai. Už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą į tarptautinę olimpinę šeimą ir pripažinimą balsavo 84 IOC nariai, prieš nebuvo, dešimt neatsiuntė laiškų.

Visos trys Baltijos valstybės buvo pakviestos dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje ir XXV vasaros olimpiadoje Barselonoje.

A.Poviliūnas prisimena, kad tapus visateisiais IOC nariais prasidėjo kitos problemos - iki Albervilio žaidynių buvo likę trys mėnesiai. O lėšų sportininkams vykti į žaidynes nėra... "Tačiau entuziazmas buvo didžiulis", - tikino LTOK prezidentas.

Pinigų nuvykti į žiemos žaidynes padėjo rasti Šiaurės Amerikos lietuviai bei Didžiojoje Britanijoje gyvenantys tautiečiai. LTOK vadovai darė viską, kad mūsų sportininkai būtų gražiai apsirengę: "Lelija" pasiuvo paltus, "Lituanica" - batus.

"Į žaidynių sostinę vykome aukštai iškelta galva. Į Albervilį išvyko šeši sportininkai, turėdami ne asmens korteles, o pirmuosius laikinuosius Lietuvos pasus, kuriuos po žaidynių turėjo grąžinti, - su šypsena prisiminė A.Poviliūnas. - Turbūt dar nėra buvę, kad olimpiniame kaimelyje pakeliant vėliavą himną giedotų vienintelis nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas... Taip buvo, nes mūsų negausi sportininkų delegacija buvo išbarstyta po įvairias varžybų vietas, o aš vienas plėšiau himną. Pirmųjų įspūdžių olimpiadoje niekada nepamiršiu. Kažkas neįtikėtina, kai visas stadionas atsistoja pagerbti naujai priimtų valstybių. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo tarp kitų 63 šalių vėliavų."

Sėkmingi startai

Pirmieji startai buvo nelengvi, bet nepaprastai sėkmingi. "Tada mums atrodė, kad svarbiausia - tik dalyvauti. V.Vencienė po ilgos pertraukos ir motinystės atostogų užėmė 11 ir 19 vietas. G.Jasinskas - devynioliktas. Net šiomis dienomis džiaugtumės, jei būtų tokios vietos", - sakė A.Poviliūnas.

V.Vencienė 15 km klasikiniu būdu nušliuožė per 45 min. 12,9 sek. ir užėmė 11 vietą. Ir kitoje rungtyje - 5 km lenktynėse - Vida patvirtino savo aukštą meistriškumą - užėmė 19 vietą. Slidininkas R.Panavas 30 km distancijoje buvo 41-as.

Pagyrimo vertas ir biatlonininkas G.Jasinskas, kuris įveikęs klasikinį 20 km nuotolį užėmė 19 vietą. O juk trasoje buvo net 92 sportininkai, tarp kurių kelios dešimtys šios sporto šakos "didmeistrių". Jis nepalūžo po prieš tai nesėkmingai susiklosčiusių sprinto varžybų, kur atšliuožė tik 64-as.

Buvo pasirengusi teisintis

Vienintelė iš negausios Lietuvos delegacijos olimpinių žaidynių patirties turėjo tik V.Vencienė. Ji dalyvavo 1988 metų Kalgario olimpiadoje, tiesa, tuomet atstovavo SSRS, ten iškovojo auksą ir bronzą.

"Kalgaryje stovėdama ant pjedestalo nesulaukiau tiek fotoaparatų blyksčių, kiek dabar", - jaudinosi labiausiai patyrusi Lietuvos olimpietė. Ji nerado žodžių apibūdinti jausmui, kaip viltingai Lietuvos žmonės olimpiečius išlydėjo į Albervilį, kaip nuoširdžiai juos pasitiko.

V.Vencienė neslėpė tuomet ją slėgusios įtampos - ką pasakys žmonėms, jei Albervilyje jos nelydės sėkmė? "Pasakysiu, kad po poros metų pertraukos man buvo sunku grįžti į didįjį sportą, kad išgyvenau košmarišką metą, nebuvau pakankamai pasirengusi, pritrūkau dienų ir valandų", - atsakymą buvo paruošusi sportininkė.

Tačiau teisintis nereikėjo. 15 km distancijoje užimta 11 vieta - rezultatas, kurį norėtų bent pakartoti bet kuris mūsų krašto olimpietis. Kas būtų, jei būtų. Šio posakio Vida vengia, tačiau puikiai supranta - vieta galėjo būti geresnė, jei likimas iš jos nebūtų pasityčiojęs. Šliuoždama ji griuvo. Du kartus.

"Protu nesuvokiama, kaip tai atsitiko, - sportininkė iki šiol negali suprasti nelinksmo nuotykio. - Ir vėžė buvo gera. Iki finišo buvo likę du kilometrai. Griuvau įspūdingai. Ir lyg tyčia virtau toje vietoje, kurioje varžybas stebėjo A.Poviliūnas ir J.Grinbergas..."

Jauniausias - slidininkas

Slidininkas R.Panavas iš visų Lietuvos olimpiečių Albervilyje buvo jauniausias, tačiau tąkart devyniolikmečio užimta 41 vieta, jo manymu, - aukštas rezultatas.

"Prisiminimai malonūs - prieš startą žinai, kad iš tavęs visą Lietuva laukia gero rezultato. Ir tarp 100 dalyvių atšliuožiau 41-as. Man, jauniausiam rinktinės dalyviui, tai džiuginantis rezultatas", - sakė "Sietyno" sporto mokykloje vaikus treniruojantis R.Panavas.

Jis neslepia - kai tik užlipa ant slidžių, iškart mintys nuklysta į pirmąją jo olimpiadą.

Tramplinas į aukštumas

Albervilis tapo lūžio momentu Lietuvos ledo šokių porai M.Drobiazko ir P.Vanagui. Jie buvo šešiolikti, tačiau, anot trenerės Lilijos Vanagienės, pora dabar įvertina, kad šios olimpinės žaidynės buvo tas tramplinas, nuo kurio prasidėjo jų tolesnis gyvenimas, branda.

"Po debiuto olimpiadoje Margarita ir Povilas pradėjo kilti - iškovoti Europos ir pasaulio čempionatų bronzos medaliai, užimta penktoji vieta Solt Leik Sičio olimpiadoje, - pasakojo L.Vangienė. - Ir jie nepabijojo pradėti ieškoti tiesos, kai ledo šokėjai per pasirodymą krinta, tačiau vis tiek yra aukščiau nei mūsų pora. Jų dėka pasikeitė teisėjavimo sistema, jų dėka pasaulis žino Lietuvos dailųjį čiuožimą."

Per L.Vanagienę šokėjai prašė padėkoti tiems, kurių pastangomis, nors ir paskutiniu traukiniu, išvyko į savo pirmąją olimpiadą. O juk galėjo ir neišvykti. Mat Margarita - ukrainietė, tad negalėjo atstovauti Lietuvai. Ji ištekėjo už lietuvio, gavo Lietuvos pasą. Atsirado "patriotų", ėmusių šaukti, jog santuoka fiktyvi. Vis dėlto sveikas protas nugalėjo ir internacionalinė pora atstovavo Lietuvai Albervilyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"