Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

E. Eimonto pasitraukimas sukėlė sumaištį

 
2017 04 15 6:00
Tikėtina, kad perimti LFF vairą iš Edvino Eimonto mėgins Nerijus Dunauskas (kairėje)./Romo Jurgaičio nuotrauka
Tikėtina, kad perimti LFF vairą iš Edvino Eimonto mėgins Nerijus Dunauskas (kairėje)./Romo Jurgaičio nuotrauka

„Nesu tampomas už virvučių“, – mėgo kartoti Edvinas Eimontas, 2016-ųjų pradžioje tapęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu. Energingas vadovas ėmėsi reformų, tačiau, ko gero, jam taip ir nepavyko atsikratyti senosios federacijos gvardijos įtakos.

Ketvirtadienį per savo 41-ąjį gimtadienį E. Eimontas pranešė atsistatydinantis iš LFF prezidento pareigų. Futbolo bendruomenę ši naujiena šokiravo, nes tokio E. Eimonto ėjimo nesitikėjo niekas.

Pasitraukimo nekomentavo

Skirtingai nei jo pirmtakas Julius Kvedaras, E. Eimontas buvo komunikabilus vadovas, sklandžiai dėstė savo mintis, reguliariai kviesdavo į susitikimus žurnalistus ir aiškino jiems savo strategiją bei viziją.

Per 15 darbo mėnesių E. Eimontas ėmėsi struktūrinių reformų tiek LFF vadovybėje, tiek jaunimo futbolo ugdymo programose, rengė viešas specialistų diskusijas ir kūrė gerojo valdymo praktikos modelį, į jo veiklą įtraukdamas klubus. Futbolo vadovas spėjo integruotis į Olimpinio komiteto ir Sporto federacijų sąjungos vadovybę. Taip pat aktyviai dalyvavo pasaulinių futbolo organų UEFA bei FIFA veikloje. E. Eimonto iniciatyvos po truputį grąžino visuomenės pasitikėjimą Futbolo federacija, kurį sužlugdė ankstesnė vadovybė.

Po netikėtos naujienos ketvirtadienį LFF išplatino trumpą žinutę, kurioje teigiama, kad „prezidentas traukiasi dėl asmeninių priežasčių“ ir „tiki federacijos veiklos tęstinumu“.

Rimantas Turskis: „Reikia autoritetingo vadovo, kuris veržtųsi į Vyriausybę ir reikalautų pagaliau išspręsti nacionalinio stadiono reikalus.“

Pasitraukęs E. Eimontas išjungė savo mobilųjį telefoną ir buvo nepasiekiamas nei ketvirtadienį, nei penktadienį, nepaaiškino netikėto sprendimo motyvų.

E. Eimonto kolega, LFF generalinius direktorius Nerijus Dunauskas, bendraudamas su „Lietuvos žiniomis“, buvo itin nekalbus: „Tai asmeninis prezidento sprendimas ir man sunku jį komentuoti. Žinoma, tai buvo netikėta. Tačiau LFF ir toliau dirbs, kaip įprasta.“

Naujo prezidento rinkimai gali įvykti jau gegužės 18-ąją per visuotinę LFF konferenciją Vilniuje. Iki tol E. Eimontas formaliai dar turėtų eiti savo pareigas. Neišrinkus naujo prezidento, pagal įstatus LFF vairas laikinai atitektų federacijos pirmajam viceprezidentui Vidmantui Butkevičiui.

2016-ųjų rinkimuose dalyvavęs ir E. Eimonto pergalę pripažinęs N. Dunauskas neatskleidė, ar kandidatuos šį kartą: „Kol kas negaliu to komentuoti.“

Rimantas Turskis./Romo Jurgaičio nuotrauka
Rimantas Turskis./Romo Jurgaičio nuotrauka

Ar yra tikimybė, kad atlikęs taktinį manevrą E. Eimontas konferencijos metu nuspręs grįžti į savo postą – tikriausiai žino tik jis pats.

Pagrindinę versiją atmeta

Treneris, buvęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Rimantas Turskis visuomet buvo vienas iš nedaugelio, atvirai rėždavusių viską, ką mano apie svyruojančios LFF veiklą. Tačiau net ir daug matęs futbolo veteranas ketvirtadienį liko šokiruotas, permainas futbolo valdžioje sulyginęs su žemės drebėjimu ar cunamiu.

Viena iš vyraujančių E. Eimonto pasitraukimo teorijų yra ta, kad jį atsistatydinti galėjo priversti daugiau nei du dešimtmečius šalies futbolui iš užkulisių sugebantys diriguoti senieji veikėjai su J. Kvedaru ir Stasiu Stankumi priešaky. Prieš permainas federacijoje nusiteikęs, netrukus 70-metį švęsiantis S. Stankus, teigiama, turi daugumą LFF vykdomajame komitete, o tai ir buvo pagrindinė E. Eimonto problema, stabdžiusi reformų eigą.

Tačiau teorijas apie S. Stankaus užkulisinį spaudimą R. Turskis linkęs atmesti: „Nors visi taip mano, aš esu priešingos nuomonės. Juk būtent šitie veteranai atsivedė į federaciją E. Eimontą, kai jis buvo dar januolis. Kartu dirbo dešimt metų ir pernai pastūmėjo į prezidentus. E. Eimontas neįvykdė jokių revoliucinių sprendimų, kurie supykdytų S. Stankų. Atleido tik Vladimirą Buzmakovą ir Robertą Tautkų – du nereikšmingus funkcionierius. J. Kvedaras su S. Stankumi tarsi pasitraukė į šešėlį, tačiau išsaugojo įtaką ir nematoma ranka valdo LFF. Puikus to pavyzdys – J. Kvedaro žmona iki šiol dirba federacijos finansininke ir skirsto lėšas.“

Prezidento motyvas trauktis „dėl asmeninių priežasčių“ R. Turskiui neatrodo rimtai: „Panašiai buvo sovietmečiu, kai tokie pasitraukimai aiškinti sveikatos problemomis ar šeimos reikalais. 40 metų – pats jėgų žydėjimas. Būdamas tokio amžiaus galėjau dirbti kiaurą parą. Tad toks paaiškinimas nelogiškas.“

Buvęs žalgirietis mano, kad šio pasitraukimo priežasčių reikėtų ieškoti giliau ir nebesti pirštu vien į trečią dešimtmetį veikiantį J. Kvedaro ir S. Stankaus tandemą.

„Tai tik prielaida, tačiau galbūt priežastys – finansinės. Juk buvo kalbų apie iššvaistytas dešimtis tūkstančių eurų. Galbūt kur nors nutekintos lėšos, – svarstė R. Turskis, nusistebėjęs LFF siekiu jau po mėnesio išsirinkti naują vadovą. – Nesuprantu, kodėl skubama. Jei rinkimai vyktų rudenį, kandidatai galėtų geriau pasiruošti.“

Pasigedo lyderystės

Dėl atviros politikos ir inicijuotų permainų E. Eimontas visuomenėje sulaukė nemažai pasitikėjimo. Jo įvaizdis kaip diena ir naktis skyrėsi nuo J. Kvedaro, šalies futbolo prezidento pareigas ėjusio 2012–2016 metais.

Pozityvius ženklus pastebėjo ir R. Turskis, nors ir neskubėjo liaupsinti E. Eimonto nuveiktų darbų: „Bendras federacijos įvaizdis tikrai pagerėjo, atsirado normali komunikacija. Prieš J. Kvedarą buvo juntamas atgrasus ir neigiamas visuomenės nusistatymas dėl jo ryšių su kriminaliniu pasauliu, uždaro būdo. E. Eimontas atrodė inteligentiškas ir išsilavinęs vadovas, puikiai reprezentuojantis savo valdomą organizaciją. Tačiau tai – tik paradinė pusė. Sunku rasti konkrečių nuveiktų darbų per pusantrų metų. Džiaugiamės rinktinės žaidimu, tačiau ji dar nieko nelaimėjo, tik sužaidė lygiosiomis su škotais ir slovėnais. O federacijos vadovybėje ir toliau vyravo anarchija.“

Deividas Šemberas (viduryje) nemato perspektyvų A lygos tobulėjimui./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Deividas Šemberas (viduryje) nemato perspektyvų A lygos tobulėjimui./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Intrigų kupiname Lietuvos futbolo pasaulyje po šv. Velykų bus dar įdomiau. Tuomet ims ryškėti ir pretendentų į LFF prezidentus pavardės. Futbolo vadovas bus renkamas ketverių metų kadencijai.

„Nežinau, kas galėtų imtis šios iniciatyvos. Kažkas siūlė Deividą Šemberą. Bet jis, kaip funkcionierius, man pasirodė per silpnas. A lygoje taip ir nepritraukė rėmėjų, nesusitvarkė su nelegaliomis lažybomis – juk šiemet prieš pat sezono startą buvo diskvalifikuotas Kazlų Rūdos „Šilo“ klubas. N. Dunauskas? Tikriausiai ne pats prasčiausias variantas, bet problema, kad yra senosios LFF valdžios statytinis. N. Dunauskas yra ramus, nepiktybinis žmogus, o tokiu lengva manipuliuoti. Jam duotų kabinetą, automobilį, leistų apdovanoti turnyrų nugalėtojus ir viskas – jo užnugaryje ir toliau savuosius reikalus tvarkytų tie veteranai. Reikia autoritetingo vadovo, kuris veržtųsi į Vyriausybę ir reikalautų pagaliau išspręsti nacionalinio stadiono reikalus. Manau, artimiausiu metu atsiras daugiau kandidatų“, – kalbėjo R. Turskis.

Nusibodo ir D. Šemberui

E. Eimonto išėjimas gali sukelti grandininę reakciją. Dar iki LFF prezidento demaršo rankas nuleido kitas naujosios kartos futbolo lyderis D. Šemberas. Jis nusprendė palikti A lygos prezidento pareigas. Apie šiuos ketinimus D. Šemberas buvo pareiškęs anksčiau, tačiau šią savaitę apsisprendė tvirtai.

„Traukiuosi, nes lygą įsivaizduoju augančią ir savarankišką, generuojančią pajamas iš transliacijų, rėmėjų, UEFA lėšų, kurios gali būti skiriamos lygos plėtrai. Šiuo metu tokios galimybės aš nematau. UEFA skiriami pinigai lygos plėtrai mūsų nepasiekia, solidarumo lėšos, numatytos klubų sistemai ir bendruomenei palaikyti, skirstomos ne pagal paskirtį“, – atviravo D. Šemberas. Jis taip pat atskleidė, kad A lyga iki šiol nėra savarankiška organizacija ir išlieka priklausoma nuo LFF įstatų.

Buvęs garsus futbolininkas A lygai vadovavo nuo 2016 metų pradžios. Žemas nacionalinio čempionato lygis, menkas žiūrovų susidomėjimas, taip pat dažni futbolo skandalai nuolat kišo pagalius į ratus A lygos vadovybei, kuriai sunkiai sekėsi atrasti generalinį rėmėją.

D. Šemberas neslėpė, kad A lygos finansinė padėtis šiuo metu apgailėtina: „Norint pritraukti solidžių rėmėjų reikia sukurti patrauklų produktą, o tam reikalingi ir žmogiškieji, ir finansiniai ištekliai. Mes tuo pasigirti negalime. A lygos metų biudžetas siekia tik iki 40 tūkst. eurų. Už tokią sumą sunku sukurti efektyvią lygos valdymo sistemą.“

Kartu su D. Šemberu atsistatydino ir A lygos direktorius Karolis Kalvaitis, šias pareigas ėjęs tik du mėnesius. Konkursas A lygos vadovų pareigoms bus paskelbtas kitą savaitę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"