Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Esame žemiau nei Europos futbolo vidutiniokai

 
2017 10 14 12:00
Edgaro Jankausko treniruojama rinktinė atrankos ciklo pradžioje per 3 rungtynes surinko 5 taškus, bet per kitus 7 mačus pelnė tik 1 tašką.
Edgaro Jankausko treniruojama rinktinė atrankos ciklo pradžioje per 3 rungtynes surinko 5 taškus, bet per kitus 7 mačus pelnė tik 1 tašką. AFP/Scanpix nuotrauka

Edgaro Jankausko treniruojamos Lietuvos futbolo rinktinės pasirodymą pasaulio čempionato atrankos varžybose atidžiai sekė ir žinomas treneris Benjaminas Zelkevičius, praeityje pats treniravęs dabartinį nacionalinės rinktinės vedlį.

Futbolininkų pasirodymas didelio džiaugsmo jam nesuteikė. Per 10 atrankos rungtynių rinktinė pasiekė tik 1 pergalę ir savo grupėje surinko vos 6 taškus. Prasčiau buvo žaista tik per 2002-ųjų čempionato atrankos ciklą.

„Mane nuvylė, nes tikėjausi geresnio pasirodymo. Vis dėlto tai tik asmeninis mano vertinimas“, – sakė buvęs Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ strategas, dabar vadovaujantis futbolo trenerių tarybai.

„Lietuvos žinių“ pokalbis su Benjaminu Zelkevičiumi – apie Lietuvos rinktinės pasirodymą atrankos varžybose ir E. Jankausko perspektyvas ateityje.

– Kokie įspūdžiai liko po pasaulio čempionato atrankos varžybų?

– Prisipažinsiu – nuotaika prasta. Lūkesčiai buvo gerokai didesni ir tam turėjome pagrindo, nes pernai rinktinė solidžiai žaidė Baltijos taurės turnyre bei sėkmingai pradėjo atrankos ciklą. Tik patirties stoka sutrukdė nugalėti slovėnus ir škotus, kai pergalės buvo beveik kišenėje. Bet vėliau, mano manymu, kažkur dingo žaidėjų pasitikėjimas savo jėgomis. Psichologija sporte yra labai svarbus dalykas. Ciklo pabaigoje trenerio drąsa išblėso, ir tai buvo jaučiama komandai žaidžiant.

Nežinau, kas galėjo paveikti futbolininkus ir trenerį. Regis, žniasklaidoje nebuvo aršios kritikos. Priešingai – buvo matyti visuotinis palaikymas. Sportininkai labai gerai pajunta, kada treneris sudvejoja. Iš patirties žinau, kad kai treneris ateina į komandos drabužinę, žaidėjai žvilgsniais jį perskrodžia, tiesiog visą išnagrinėja. Ir jei nemato jo tvirtumo bei pasitikėjimo, jei tik pastebi, kad jis dėl kažko dvejoja – tuoj pat tas dvejones perima sau. Nesakau, kad E. Jankauskui pritrūko tikėjimo savimi, bet tai vienas iš faktorių, galėjusių lemti nesėkmes.

– Sakoma, kad atėjus naujam treneriui komanda pajunta teigiamą sukrėtimą, pagerėja ir rezultatai. Tačiau vėliau viskas stoja į senas vėžes. Galbūt taip nutiko ir mums?

– Taip, visuomet su naujo trenerio paskyrimu juntamas pakylėjimas. Iš pradžių futbolininkai džiaugėsi nauju treneriu ir gyrė jo darbo metodus. Bet reikia aiškintis, kas nutiko vėliau. Kalbėjausi su pačiu E. Jankausku. Jis pripažino, kad kai kuriose rungtynėse per daug lindome į atakas ir buvome nubausti. Nemanau, kad yra blogai mėginti atakuoti. Vis dėlto prisimindamas ankstesnius atrankos ciklus galiu konstatuoti, kad lietuvių žaidimo lygis nepakilo. Jis išliko kuklus.

Mūsų žaidimas aikštės viduryje „tuščias“. Saugai dar sugeba atlikti gynybines funkcijas, bet atakose nevaidina jokio vaidmens. Pasigedau ir netikėtumo faktoriaus, kai kas nors iš gynybos grandies staiga spurtuoja į laisvą plotą, sukeldamas problemų varžovams. To apskritai nebuvo.

Benjaminas Zelkevičius: „Kai perdavimai skrieja varžovams į kojas, o kamuoliui suvaldyti reikia trijų lietimų – net neverta kalbėti apie taktiką.“

Lietuvos futbolininkams daug ko trūksta. Jie nėra tokie atletiški, kaip anksčiau, kai be kovos neatiduodavo nė vieno kamuolio. Deja, didelio pasirinkimo šiuo metu nėra, tenka žaisti su tuo, ką turime. Ir treniruotėse to jau neišugdysi, nes futbolo abėcėlės mokoma vaikystėje.

– Neatrodo, kad bandymas žaisti atakuojantį futbolą Slovakijoje ir Slovėnijoje buvo pernelyg avantiūriškas? Galbūt vertėtų dažniau naudoti seną ir ne kartą pasitvirtinusią mūsų taktiką – gynybą bei kontratakas?

– Sakoma, kad neturėdamas pinigų į gerą restoraną pietų nenueisi, nes ten įpirksi tik pusę lėkštės sriubos. Tas pats ir futbole – reikia aukštos klasės žaidėjų, kad būtų galima lygiavertiškai konkuruoti su slovakais ir slovėnais, kurių dauguma žaidžia stipriausiose Europos lygose. Mūsiškiams trūksta meistriškumo, o po kelių nesėkmių ta pralaimėjimo baimė ėmė slėgti dar labiau. Lietuvos rinktinės pranašumas gali būti gerai nušlifuoti komandiniai veiksmai. Bet juos suderinti per 4–5 dienų stovyklą labai sudėtinga.

– Neabejotinai prasčiausias rinktinės pasirodymas buvo lygiosiomis pasibaigusios rungtynės Maltoje, kurias E. Jankauskas vaizdžiai pavadino avarija. Kas iš tiesų nutiko tą spalio 5-osios vakarą?

– Jei atvirai, tai vertindamas mūsų žaidimą Maltoje nelabai mačiau prošvaisčių ir nesutikčiau su nuomone, kad žaidėme geriau už šeimininkus. Be abejo, treneriai žinojo, kad pagrindinis Maltos rinktinės koziris yra gynyba. Jie parengė rungtynių planą, tačiau kaip jį įgyvendinti, jei žaidėjų techninės galimybės ribotos? Kai perdavimai skrieja varžovams į kojas, o kamuoliui suvaldyti reikia trijų lietimų – net neverta kalbėti apie taktiką... Varžovų komandai sulindus į gynybą, reikia gero techninio pasirengimo tą sieną įveikti. Mums šito trūksta. Nemanau, kad mūsiškiai nesistengė. Ir tai kelia nerimą, nes nesistengiančią komandą galima priversti paplušėti. O kai ji stengdamasi pasiekia tokį rezultatą – deja, tai sufleruoja apie komandos lygį.

Benjaminas Zelkevičius."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Benjaminas Zelkevičius."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

– Ar nemanote, kad E. Jankauskui trūksta prityrusių patarėjų pagalbos? Jo asistentai Igoris Morinas ir Rokas Garastas kol kas dirbo tik vaikų ir jaunių futbole bei stokoja patirties vyrų varžybose.

– Ši pastaba yra taikli. I. Morinas ir R. Garastas iš tiesų neturi jokios patirties, o asistentai privalo jausti rungtynių ritmą, pulsą ir nebijoti patarti vyriausiajam treneriui. Esant kritinei situacijai, tokia pagalba būna gyvybiškai svarbi. Šis trenerių štabas tarpusavyje sutaria puikiai, bet jie gerai žino tai, ką jūs paminėjote. Antra vertus, lemiamą sprendimą visuomet priima vyriausiasis treneris. Jis turi mokėti reaguoti žaibiškai. Jei suklysta – viskas.

– Futbolo federacija per šį atrankos varžybų ciklą rinktinei nekėlė jokių tikslų. Ar tai buvo logiškas pasirinkimas?

– Nesu už tai, kad treneriai būtų apkraunami tikslais. Galime prisiminti, kaip Raimondui Žutautui buvo iškeltas tikslas surinkti 13 taškų. O surinko 5 ir tada visi juokėsi. Per šį atrankos ciklą mūsų komanda nebuvo favoritė ir negalėjo lygiuotis į aukštesnes pozicijas užėmusias rinktines. Svarbiausia, kad Lietuvos rinktinės žaidimo kreivė kiltų aukštyn. Deja, tas pats lygis išlieka jau keletą metų.

Mes įsivaizduojame, kad futbole esame kažkas tokio. Nieko panašaus. Metas pripažinti, kad mūsų futbolas yra žemiau Europos vidutiniokų lygio. Vienoje gretoje su estais, latviais, baltarusiais – su jais galime kautis. O anksčiau buvo kitaip. Prieš porą dešimtmečių atvažiuodavo estai, ateidavo jų delegacijos vadovas pas mane ir sakydavo: „Benai, tik nepersistenkite šiandien.“ Dabar toks pokalbis neįmanomas. Šį nuopuolį lėmė daugybė problemų, o bene pagrindinė – treniruočių aikščių stoka. Tai didelė bėda. Vaikai neturi kur treniruotis, o jei turi – neišgali sumokėti už treniruotes. Šiuo atveju valstybė privalėtų padėti. Pasaulinė praktika rodo, kad daug talentingų futbolininkų kyla iš vargingų šeimų, todėl reikėtų sudaryti galimybę jiems sportuoti ir žaisti futbolą.

– Ar E. Jankauskas turėtų likti šiame poste?

– Viskas priklauso nuo jo paties savijautos. Žinoma, patirties jam trūksta. Ir ant pečių krinta didelė atsakomybė. Neabejoju, kad Edgaras patiria didelį stresą. Juolab dabar, kai mūsų futbolas tarsi pateiktas visų teismui. Čia, žinoma, ne Italija, kur visi yra futbolo treneriai, bet ir pas mus netrūksta „visažinių“. Atsakyti į šį klausimą sunku. Jei E. Jankauskas išlaikys tą entuziazmą, kurį turėjo ateidamas dirbti, jis bus pajėgus įžiebti viltį mūsų futbolui.

– Esate ir futbolo trenerių tarybos pirmininkas. Artimiausiu metu taryba analizuos rinktinės pasirodymą?

– Taip, susirinksime į diskusiją, tačiau mūsų išvados būna tik patariamojo pobūdžio. Esminius sprendimus priima federacijos vykdomasis komitetas. Manau, kad rekomenduosime treneriui likti ir toliau stumti tą prie bėgių prirūdijusį futbolo vagoną. Optimizmo nėra daug, bet ir visuotiniam pesimizmui nederėtų pasiduoti.

E. Jankausko rezultatai rinktinėje

DataVaržybosVaržovaiĮvarčius įmušė
2016 03 23DRumunija 0:1
2016 03 26DRusija 0:3
2016 05 29BTEstija 2:0N. Valskis, F. Černychas
2016 06 01BTLatvija 1:2F. Černychas
2016 06 06DLenkija 0:0
2016 09 04Slovėnija 2:2F. Černychas, V. Slivka
2016 10 08Škotija 1:1F. Černychas
2016 10 11Malta 2:0F. Černychas, A. Novikovas
2016 11 11Slovakija 0:4
2017 03 22DČekija 0:3
2017 03 26Anglija 0:2
2017 06 10Slovakija 1:2A. Novikovas
2017 09 01Škotija 0:3
2017 09 04Slovėnija 0:4
2017 10 05Malta 1:1V. Slivka
2017 10 08Anglija 0:1
Paaiškinimai: D – draugiškos rungtynės, BT – Baltijos taurė, PČ – pasaulio čempionato atranka.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"