Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Futbolo federacijai – struktūrinių pokyčių projektas

 
2017 04 20 12:00
A lygos klubai vis dar neturi balso teisės LFF Vykdomajame komitete.
A lygos klubai vis dar neturi balso teisės LFF Vykdomajame komitete. Alinos Ožič nuotrauka

Nors Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edvinas Eimontas netikėtai pasitraukė iš pareigų, jo inicijuotus pokyčius bandomą tęsti. Praėjusį rugsėjį įsteigta Darbo grupė Gerojo LFF valdymo praktikai įdiegti pristatė savo projektą.

Minėtai darbo grupei atstovauja ne tik LFF darbuotojai, bet ir buvęs garsūs futbolininkai Deividas Šemberas bei Tomas Danilevičius, pasisakantys už reformas vietoje trypčiojančiame Lietuvos futbole.

„Pokyčių poreikis yra būtinas, nes futbolo krizė trunka kelis dešimtmečius, o prašviesėjimai būna tik laikini ir atsitiktiniai. Gaila, bet federacijos veiklą bei istoriją visuomenė vertina prieštaringai“, – sakė Darbo grupės vadovas Gintautas Babravičius.

Atsižvelgiant į pasaulinio futbolo organų UEFA ir FIFA rekomendacijas bandoma pakeisti federacijos įstatus siekiant skaidrumo, sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo. Praėjusiais metais Lietuvoje viešėjusi FIFA atstovė Eva Pasqueir konstatavo, kad LFF įstatai sukurti ne futbolo plėtrai, o jos valdininkų asmeninių poreikių ir interesų vykdymui.

Per pusmetį surengusi 18 posėdžių, Darbo grupė siūlomas reformas teiks gegužės 18-ąją vyksiančios LFF konferencijos dalyviams.

Tik pokyčiai gali skatinti futbolo progresą, tačiau D. Šemberas apgailestavo, kad susiduriama su dideliu senųjų valdininkų pasipriešinimu ir nenoru keistis.

Darbo grupės pateiktame projekte į LFF valdymo modelį siūloma integruoti futbolo bendruomenes ir ypač – klubus, kurie galėtų tapti kertine futbolo piramidės dalimi. Sunku patikėti, tačiau aukščiausios A lygos klubai nėra jokios LFF asociacijos nariais ir neturi savo balso teisės Vykdomajame komitete.

Gerojo valdymo praktikos modelis taip pat nurodo, kad ateityje LFF Vykdomojo komiteto nariai privalo vengti interesų konflikto – neturėtų būti susiję su klubais ar federacija giminystės bei verslo ryšiais.

„Artėjančioje konferencijoje po mėnesio LFF turės pasirinkti, ar pribrendo eiti permainų keliu, ar juos tenkina esama stagnacija, futbolo, kaip sporto šakos numeris 2 statusas ir nuolatinis gėdos jausmas“, – pareiškė G. Babravičius.

Antra vertus, patys Darbo grupės nariai prisipažino netikintys, kad Vykdomojo komiteto nariai balsuos už reformas be išlygų. Gediminas Daukšys spėjo, kad gali būti pritarta tik apie 70 proc. siūlomų reformų. O G. Babravičius pridūrė: „Po nepriklausomybės atkūrimo ne visi 100 proc. gyventojų balsavo už sovietų armijos išvedimą iš Lietuvos. Tad ir šiuo atveju veikiausiai ne visi norės permainų.“

Utenos „Utenio“ klubo direktorius Artūras Gimžauskas dabartinę situaciją LFF vaizdžiai palygino su dideliu būriu mažų vaikų, turinčių vieną kamuolį ir desperatiškai bandančių paspirti jį be jokių taisyklių ir idėjų.

„Todėl mes siūlome įvesti taisykles ir žaisti pagal jas. Jei nežengsime šio žingsnio, dar ilgai būsime tais, kurie tik epizodiškai džiaugiasi mažomis pergalėmis ir laukia pagerėjimo iš nežinia kur“, – sakė A. Gimžauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"