Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Futbolo turguje lietuviai – ne pati paklausiausia prekė

 
2017 02 11 12:00
Nerijus Valskis (geltoni marškinėliai) - kol kas vienintelis rinktinės narys, šią žiemą iš A lygos išvykęs į užsienio klubą.
Nerijus Valskis (geltoni marškinėliai) - kol kas vienintelis rinktinės narys, šią žiemą iš A lygos išvykęs į užsienio klubą. AFP/Scanpix nuotrauka

Nors Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai ir žaidimas pastaruoju metu pagerėjo, kol kas mūsų futbolininkams nepavyksta sudominti elitinių Europos klubų.

Kad lietuvis nėra paklausiausia prekė futbolo rinkoje, žinoma jau nuo seno. Tik penkiems mūsų futbolininkams – Valdui Ivanauskui, Gintarui Staučei, Edgarui Jankauskui, Tomui Danilevičiui ir Mariui Stankevičiui yra pavykę reguliariai rungtyniauti Europos didžiojo penketo lygose. Tokiai kategorijai priskiriami Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos nacionaliniai čempionatai.

Šią žiemą klubus keitė penki nacionalinės rinktinės nariai, bet iš jų vienintelis Nerijus Valskis gali pasigirti perėjęs į aukštesnį lygį – jis iš Lietuvos vicečempionų „Trakų“ išvyko į Izraelio klubą Tel Avivo „Bnei Yehuda“. Lisabonos „Sporting“ naujokas Lukas Spalvis tik baigia gydytis traumą ir siunčiamas į Norvegiją. Vokietijoje ant suolo laikytas Arvydas Novikovas pasirinko Lenkiją, Deivydas Matulevičius iš Rumunijos persikėlė į Belgiją, o Vykintas Slivka antrą Olandijos divizioną iškeitė į to paties rango varžybas Italijoje. Vis dėlto rinktinės treneris Edgaras Jankauskas teigiamai įvertino permainas šių žaidėjų karjerose.

„L. Spalvis pateko į klubą, kuris Norvegijoje kasmet kovoja dėl čempionų titulo. Be to, iki sezono pradžios ten dar du mėnesiai, tad Lukas turės galimybę visiškai pasveikti ir tinkamai pasirengti fiziškai. Skandinavų medikai puikiai jį prižiūrės. N. Valskis perėjo į stipresnę lygą, A. Novikovas dabar turės daugiau galimybių žaisti, o ne sėdėti ant suolo. Džiugu ir dėl to, kad į Belgiją atvykęs D. Matulevičius greitai įmušė įvartį. Mums labai svarbu, kad rinktinės žaidėjai kuo daugiau laiko praleistų aikštėje ir įgautų pasitikėjimo savimi“, – portalui futbolas.lt sakė E. Jankauskas.

Valerijus Mižigurskis Asmeninio albumo nuotrauka
Valerijus Mižigurskis Asmeninio albumo nuotrauka

Į rytus – užsidirbti

Lietuvos futbolininkų karjeros maršrutai pastaraisiais metais dažnai krypdavo į Lenkiją arba į tolimuosius Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Sunku prognozuoti, kada Lietuvos rinktinės nariai vėl sudomins didžiojo penketo klubus. Apie Lietuvos futbolininkų rangą Europoje ir žaidėjų perėjimo detales „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su futbolo agentu Valerijumi Mižigurskiu, daugiausia dirbančiu Rytų Europos rinkoje.

– Kaip šią žiemą lietuviams sekasi futbolo turguje?

– Tendencijos išlieka panašios. Žaidėjai iš Lietuvos A lygos užsieniečių nedomina. Jiems rūpi jauni futbolininkai, ypač šešiolikmečiai, kuriuos kviečia į peržiūras, analizuoja jų galimybes ir tuomet sprendžia, ar verta į tokius žaidėjus investuoti.

– Anksčiau mūsiškiai dažnai vykdavo į Rusiją, Lenkiją, vėliau atrado Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ar situacija keičiasi?

– Keliai į Rusiją užsidarė, nes šios šalies čempionate labai pakilo žaidimo lygis, klubai tapo turtingesni ir gali nusipirkti geresnių žaidėjų. Kalbant apie Kazachstaną – daug pajėgių futbolininkų nenori ten važiuoti žaisti, nes vietinis čempionatas ne toks populiarus kaip Turkijos ar Rusijos. Jie bando prasimušti būtent į šias šalis. Todėl Kazachstane atsiranda vietos lietuviams, ukrainiečiams, baltarusiams. Ir jie šiuo šansu naudojasi.

– Vyrauja stereotipas, kad futbolininkai į Rytus traukia dėl galimybės užsidirbti.

– Taip. Turtingiausi Kazachstane yra klubai „Astana“ ir Almatos „Kairat“. Šioje šalyje legionieriams per mėnesį mokama apie 20 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Lenkijoje žaidėjas gautų 5–7 tūkst. eurų. Taigi Rytuose galima uždirbti 3–4 kartus daugiau. Be to, Kazachstane futbolininkai už kiekvieną pergalę gauna po 3 tūkst. eurų premiją. Iš tiesų mūsiškiai neturi didelio pasirinkimo – dažniausiai kvietimas atkeliauja iš Lenkijos, Vengrijos ar Kazachstano. Renkasi pastarąją šalį, nes tai ir gera galimybė daug užsidirbti.

– O kaip Azerbaidžane?

– Padėtis ten pasikeitė. Pastaraisiais metais investicijomis į futbolą, rėmėjų skiriamais pinigais Kazachstanas gerokai pranoksta Azerbaidžaną.

– Ar protinga būtų jaunam futbolininkui važiuoti į Kazachstaną?

– Jei kalbėtume apie 21–22 metų žaidėjus – tokių Kazachstano klubai nekviečia. Jiems reikia rezultatų ir pergalių dabar. Kazachai nenusiteikę laukti, kol žaidėjas subręs ir patobulės. Todėl ten paklausiausi 28–30 metų futbolininkai.

Išsigelbėjimas – Lenkija

– Ar gali Lietuvos futbolininkai vėl sudominti stipriausių Europos lygų klubus?

– Patekti ten iš A lygos nėra jokių šansų. Reali galimybė būtų išvažiuoti į užsienį 16–17 metų, ten augti ir tobulėti. Kitas kelias yra toks, kokiu dabar eina geriausias mūsų futbolininkas Fiodoras Černychas. Tai yra sėkmingai žaisti Lenkijoje, tapti savo komandos lyderiu ir sudominti vakariečius. Tad visais atžvilgiais Lenkija mums yra tranzitinė šalis.

– Tačiau estas Ragnaras Klavanas šiuo metu žaidžia Anglijos „Premier“ lygoje. Anksčiau ten rungtyniavo ir jo tautietis Martas Poomas, latvis Marianas Paharis. Tai rodo, kad nėra nieko neįmanomo?

– Taip, bet tai reti atvejai, kuriuos lėmė palankios aplinkybės. M. Pahariui išvažiuoti į Angliją padėjo tuo metų Latvijos rinktinę treniravęs anglas Gary Johnsonas. Estijos futbolo federacijos prezidentas Aivaras Pohlakas taip pat turėjo ryšių Anglijoje. R. Klavanas į užsienį išvyko jaunas. O situacija šiuo metu labai paprasta: galimybės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos lygų patekti į Vakarų Europos klubus – lygios nuliui.

– Taigi Lietuvos futbolininkai nėra paklausi prekė Europoje?

– Tikrai ne.

– O pranašumų mūsiškiai turi?

– Europietišką pasą. (Šypsosi.) Išvykdami svetur mūsų jaunuoliai fiziniais duomenimis niekuo ne prastesni už vietinius italus ar portugalus. Bet tokių žaidėjų turime vienetus, o italai ar portugalai renkasi iš gausaus būrio. Patekę į tą jaunimo ugdymo sistemą mūsiškiai turi galimybių tobulėti ir prasimušti į aukštesnį lygį. O likus Lietuvoje jiems labai sunku, nes neturime jaunų futbolininkų auginimo sistemos. Paskui jie patenka į A lygą, o čia komandos dažniausiai ginasi, spiria kamuolį į priekį ir žiūri, kuo viskas baigsis. A lygos klubai rungtyniauja taktine schema 4–5-1, tad ko gali išmokti jaunuolis? Tik bėgti, kovoti ir stumdytis. Todėl ir skundžiamės, kad mums trūksta aukšto lygio puolėjų bei atakuojančių saugų. Tuo metu Europoje labai daug dėmesio skiriama taktikai ir technikos elementams.

– Rekomenduojate jaunimui kuo anksčiau vykti į užsienį?

– Jei tik yra šansas – nedelsti, o važiuoti ir kabintis už tokios galimybės. Nepavyko išvažiuoti, bet norisi būti futbolininku – bandyti patekti į Lenkiją, sėkmingai pasirodyti ir tikėtis, kad tave pastebės užsienio klubų skautai.

Evoliucionuojantis verslas

– Tačiau neretai sakoma, kad futbolo agentai jaunimui mėgina susukti galvą. Kaip apsisaugoti nuo to?

– Lietuvoje nėra tiek futbolo agentų, kad suktų galvas. Yra tik keli žmonės, galintys padėti išvykti į užsienį. O ir to talentingo jaunimo nedaug. Jei žaidėjas išsiskiria Lietuvoje ir yra vertas išbandyti save užsienyje – pats turėtų būti suinteresuotas pasinaudoti ta galimybe.

– Ar yra gudrybių, kuriomis bandote pakelti savo klientų vertę?

– Galbūt anksčiau buvo gudraujama norint ką nors prastumti. Šiais laikais nieko neapgausi ir katės maiše neparduosi. Visi viską stebi. Futbolo rinkoje agentų veikla remiasi pasitikėjimo principu. Jei tu sakai, kad žaidėjas geras – klubas įvertins ir pasižiūrės, ar tikrai geras.

– Futbolininko agento profesija dar nauja. Kaip anksčiau vykdavo žaidėjų perėjimai ir transferai?

– Būdavo, kad kažkas ką nors pamatė, kažkam pasakė, rekomendavo. O tas „kažkas“ sprendė, ką daryti. Pavyzdžiui, kai žaidžiau futbolą, patekęs į Maskvos „Spartak“ mokyklą rekomendavau tautietį Darių Miceiką. Tuomet treneriai pakvietė jį į peržiūrą. Jokios sistemos nebūdavo, viskas vykdavo per tarpininkus, su rekomendacijomis, arba net patys žaidėjai prašydavosi į klubų peržiūrą. Dabar viskas paprasčiau. Agentai pasidaliję rinkomis, vieni su kitais keičiasi informacija apie žaidėjus, bendrauja su klubais.

Lietuvos rinktinės narių žiemos perėjimai

ŽaidėjasNaujas klubasBuvęs klubasStatusas
Lukas Spalvis„Rosenborg“ (Norvegija)„Sporting“ (Portugalija)Skolinamas
Arvydas Novikovas„Jagiellonia“ (Lenkija)„Bochum“ (Vokietija)Transferas
Vykintas Slivka„Ascoli“ (Italija)„Den Bosch“ (Olandija)Skolinamas
Deivydas Matulevičius„Royal Mouscrom“ (Belgija)„Botošani“ (Rumunija)Transferas
Nerijus Valskis„Bnei Yehuda“ (Izraelis)„Trakai“Laisvasis agentas
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"