Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Gimtinę pasirinkusi čempionė: „Turiu viską, ko norėjau“

 
2017 02 19 11:30
Rūta Meilutytė nuo šiol šlifuos ne tik plaukimo krūtine rungtį, bet ir laisvuoju stiliumi.
Rūta Meilutytė nuo šiol šlifuos ne tik plaukimo krūtine rungtį, bet ir laisvuoju stiliumi. Reuters/Scanpix nuotrauka

2012 metų Londono olimpiados čempionė plaukikė Rūta Meilutytė šią savaitę nusprendė, kad 2020-ųjų Tokijo olimpinėms žaidynėms rengsis gimtajame Kaune.

Po Rio de Žaneiro olimpiados, kur mėgstamoje 100 m plaukimo rungtyje užėmė 7-ąją vietą, 19-metė plaukikė trumpam pasitraukė iš sporto ir nutarė atsikvėpti.

Vėliau ji nutraukė bendradarbiavimą su ilgamečiu savo treneriu anglu Jonu Ruddu ir kelis mėnesius svarstė, kokį karjeros kelią pasirinkti. Sportininkei pasiūlymai treniruotis plaukė ne tik iš Didžiosios Britanijos, bet ir iš JAV bei Australijos. Tačiau olimpinė čempionė šią savaitę pranešė, kad toliau treniruosis Kaune padedama plaukimo specialisto Pauliaus Andrijausko. Pranešusi šią žinią R. Meilutytė išdėstė ir savo pasirinkimo motyvus.

– Kodėl priėmėte sprendimą treniruotis Kaune?

– Galvojau daug laiko. Plaukimo federacija man suteikė dideles galimybes rinktis. Tačiau pradėjus treniruotis Kaune supratau, kad noriu būti savo gimtajame mieste, o vykimas į užsienį manęs neviliojo. Aišku, tai nėra pagrindinis rodiklis, nes prioritetas – treniruočių sąlygos ir jų kokybė. Bet sąlygos Kaune – puikios. Yra ne tik 50 metrų ilgio baseinas, bet ir profesorių, medikų, kineziterapeutų priežiūra.

Pradėjusi dirbti su P. Andrijausku supratau, kad galime būti gera komanda. Dar vienas pranašumas – gimtinė. Čia jaučiu didesnį žmonių palaikymą nei bet kurioje kitoje valstybėje. O tai – viena iš varomųjų jėgų. Būdama tėvynėje jaučiuosi laiminga ne tik kaip plaukikė, bet ir kaip žmogus. Dabar turiu viską, ko norėjau.

– Gal galite įvardyti, iš kokių variantų rinkotės?

– Galėjau rinktis bent iš dviejų treniruočių vietų Amerikoje, kelių variantų Australijoje, kai kuriose netolimose Europos šalyse. Ta pati Didžioji Britanija nebuvo išbraukta iš pasirinkimų sąrašo. Į sąrašą buvo įrašytas ir ne vienas specialistas, kuris būtų dirbęs su manimi Lietuvoje. Nuo trejų metų, kai pradėjau plaukti, esu dirbusi su pasaulyje žinomais treneriais, todėl puikiai suprantu, ko noriu iš jų, koks svarbus yra sportininko ir trenerio ryšys. Kai pradėjau dirbti su Pauliumi, palyginau jo darbo metodiką su kitais ir suvokiau, jog galime būti komanda.

– Kuo treneris P. Andrijauskas imponuoja jums kaip sportininkei?

– Dar nedaug praėjo laiko, bet vertinu jo dėmesį, techninius sprendimus, darbo metodiką. Mūsų santykiai, kaip trenerio ir sportininko, labai geri. Vertybės panašios. Abu esame motyvuoti siekti gerų rezultatų. Treneris turi daug gerų savybių.

– Iki pat Tokijo olimpinių žaidynių niekas nesikeis?

– Negaliu pažadėti, bet tikiuosi, kad apskritai jokių didelių pokyčių nebus. Kol kas jaučiuosi laiminga, stabili. Jei tai pavyks palaikyti, būtų labai gerai. Ir jaučiu, kad tai įmanoma.

– Ar gerbėjų dėmesys Lietuvoje netrukdys? O gal tai privalumas?

– Tikrai nebus jokia kliūtis. Kasdien einu sportuoti į Kauno Girstučio baseiną. Ir kai treniruojuosi, žmonės tai mato ir manęs netrukdo. O turėdami progą būtinai pasako gerą žodį. Tai tik papildoma motyvacija žengti toliau.

– Kokių turite planų dėl mokslų?

– Labai norėčiau mokytis, tik svarstau – ką ir kur. Turiu vertinti savo lūkesčius ir galimybes. Bet, tikiuosi, rugsėjį jau būsiu studentė.

Sprendimą grįžti palaiko

Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis:

„Pastaruoju metu Rūta turėjo šiek tiek poilsio, ir tai turbūt buvo tas vienintelis jos atokvėpio laikotarpis per šešerius metus. Sportininkė keliavo, aplankė draugus, analizavo praėjusį startų laikotarpį. Atostogos yra gerai, bet norint siekti rezultatų tarptautinėse arenose poilsis turi turėti pabaigą. Dar prieš jį buvome nutarę, kokių veiksmų toliau imsimės. Natūralu, kad po olimpinių varžybų keičiasi ir R. Meilutytės treneris, ir treniruočių vieta.

Federacijos tikslas buvo pateikti kuo platesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau norint tinkamai pasirinkti reikėjo tai išmėginti realiomis sąlygomis. Ji buvo kelis mėnesius neplaukusi, todėl natūralu, kad norėdama apžiūrėti plaukimo sąlygas Amerikoje turėjo įgauti formą. Paprašiau, kad ją prižiūrėtų treneris P. Andrijauskas. Praėjusių metų pabaigoje rengtas pasaulio čempionatas, todėl daugelis trenerių buvo į jį išvykę. Vėliau – Kalėdų laikotarpis. Tuo periodu vykti už Atlanto nebuvo logiška. Todėl procesas užsitęsė.

Galimybių rinktis buvo ir daugiau, nes tie, į ką kreipdavomės ir ištardavome „Rūta Meilutytė“, su entuziazmu sakydavo norį turėti savo gretose tokią komandos narę. Tai, kad Rūta lieka treniruotis Kaune, nereiškia, jog ji visus 12 mėnesių bus Lietuvoje. Yra numatytos ir treniruočių kovos su geriausiais pasaulio plaukikais, treniruočių stovyklos ir tarptautinės varžybos.“

Plaukikės treneris Paulius Andrijauskas:

„Pirmas mano darbas buvo grąžinti Rūtą į baseiną ir paruošti kelionei į JAV, kad galėtų apsižvalgyti ir nuspręsti, ką nori pasirinkti. Kartu bandėme rasti geriausią sprendimą. Ji septynerius metus praleido Plimute, Anglijoje. Buvo pasiilgusi Lietuvos, namų, todėl nutarėme, jog šiuo laikotarpiu jai būtų geriausia likti gimtajame mieste.

Aš niekada nebūčiau pasiryžęs treniruoti tokio pajėgumo sportininkės, jei nebūčiau matęs jos noro ir motyvacijos. O tai palengvina trenerio darbą. Su tokia sportininke malonu ir gera dirbti. Jau esame parengę treniruočių planą. Plimute R. Meilutytė ir treneris daugiausia gilindavosi į plaukimo krūtine stilių, todėl į treniruočių planą mėginsime įtraukti ir kitas rungtis. Tikiuosi, kad Europos ir pasaulio čempionate Rūta jau plauks ir laisvuoju stiliumi.

17 metų pats sportavau Panevėžio plaukimo mokykloje, dirbau su rinktine, bet daugiausiai treniravau vaikus. Panevėžio plaukimo mokykla – viena stipriausių Lietuvoje. Mano trenerė treniravo ne vieną olimpietį, o kadangi manimi pasitikėjo, neretai tą darbą turėdavau galimybę atlikti ir aš. Laikausi nuomonės, kad pirmiausia į treniruotę sportininkas turi ateiti užsivedęs. O tai susiję ir su trenerio darbu – viena užduočių yra padaryti treniruotę įdomią. Reikia visą aplinką sukurti taip, kad sportininkas būtų suinteresuotas dirbti. Rūta, kaip sportininkė, yra labiausiai motyvuota iš visų mano matytų. Ji nori dirbti, jai patinka tai, ką daro.

Šiemet svarbiausias startas – pasaulio čempionatas Vengrijoje. Paskui bus devynerios pasaulio taurės varžybos, o gruodžio mėnesį Europos čempionatas Danijoje.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"