TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Intrigomis apipintas latvių jubiliejus

2016 05 07 6:00
Išsaugoti vietą Latvijos rinktinėje Kasparui Daugaviniui padėjo tik atsiprašymas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Rusijos miestuose Maskvoje ir Sankt Peterburge prasidėjo pasaulio ledo ritulio čempionatas. Jame nugalėtojų vardą gins Kanados rinktinė, o lietuvių kaimynams latviams tai bus jau 20-osios pirmenybės iš eilės elito divizione. Tiesa, šį jubiliejų lydi intrigos kaimynų stovykloje.

Latvijos rinktinė elito diviziono šešioliktukuose rungtyniauja nuo 1997 metų. Geriausias jų iškovojimas – 7-oji vieta 1997, 2004 ir 2009 metais. Broliukai niekada nebuvo nusmukę žemiau nei 13 pozicija ir per du dešimtmečius neiškrito į I divizioną.

Tiesa, jie jau 6 metus nepatenka į geriausių komandų aštuonetą. Pastarasis pasaulio čempionatas jiems buvo ypač sunkus. Pernai Čekijoje per 7 rungtynes latviai surinko 5 taškus ir tik per plauką aplenkė Austriją, iškritusią iš diviziono. Nenuostabu, kad po tokio pasirodymo buvo atsisveikinta su vyriausiuoju rinktinės treneriu Aleksandru Belavskiu.

Trenerio paieškos drama

Naujojo Latvijos rinktinės trenerio paieška virto muilo operos verta drama. Laikinai A. Belavskį pakeitė Erikas Milunas. Sausio pabaigoje prabilta apie naujus kandidatus į rinktinės trenerio postą: kanadietį Tomą Culleną ir švedą Fredriką Stillmaną. Netrukus tarp kandidatų atsirado ir latvių tautybės ruso Leonido Beresnevo pavardė. Būtent jis 1996-aisiais atvedė Latvijos rinktinę į elito divizioną, kur ji žaidžia iki šiol. Pastaruoju metu L. Beresnevas treniravo Latvijos jaunimo komandą.

Kirovas Lipmanis /www.tvnet.lv nuotrauka

Latvijos ledo ritulio federacijos (LHF) vadovas Kirovas Lipmanis patvirtino, kad vyksta derybos su L. Beresnevu, tačiau kaip tik tuo metu T. Cullenas žiniasklaidai paskelbė apie savo susitarimą su federacija. K. Lipmanis suskubo neigti šią informaciją.

„Melas dėl T. Culleno. Labai gerai suprantu, kad žmogus nori treniruoti tokio lygio rinktinę kaip Latvija. Bet jam tai būtų per didelė atsakomybė, ir nenorime rizikuoti. T. Cullenas yra žaidėjų agentas, bet ne treneris“, – pareiškė K. Lipmanis.

Istorija tuo nesibaigė. Įsižeidęs T. Cullenas kreipėsi į Latvijos dienraštį „Diena“ ir jam parodė savo pirmalaikės sutarties kopiją. Pagal ją jis iš LHF turėtų gauti 35 tūkst. eurų už dalyvavimą pasaulio čempionate Rusijoje.

„Tai visiška nesąmonė. Mes kalbėjomės apie galimą bendradarbiavimą, bet ne apie sutartį. Veikiausiai įvyko vertimo klaida. Tai turėjo būti susitarimas, bendradarbiavimas. Vadinkite kaip norite, bet ne sutartis. Sutartis yra su L. Beresnevu, ir ji apima ne du sakinius, o keturių puslapių dokumentą“, – vėl teisinosi K. Lipmanis.

Užsipuolė kritikus

Netrukus K. Lipmanis buvo apkaltintas LHF lėšų švaistymu. 75-erių funkcionierius Latvijos ledo rituliui vadovauja nuo 1998 metų. Todėl pristatydamas naująjį trenerį L. Beresnevą K. Lipmanis ėmė aiškintis santykius su žurnalistais. Vadino juos besmegeniais ir grasino kreiptis į teismą.

„Esu patriotas. Per 20 metų iš LHF biudžeto nepaėmiau nė cento. Tik pats investavau savo lėšas. Ir vis tiek esu kaltas, o kai kurie besmegeniai rašo apie tai“, – tūžo K. Lipmanis.

Prie rinktinės vairo stojusiam L. Beresnevui buvo priminta, kad kai jis 2006 metais treniravo Latvijos rinktinę, ši komanda Turino žiemos olimpiadoje pralaimėjo net Kazachstanui ir liko paskutinė, 12-a.

Prabilus apie šį faktą, L. Beresnevas ėmė mandagiai aiškinti, kad su dabartinės kartos rinktine mato didesnes perspektyvas. Tačiau jam nebaigus kalbėti įsikišo K. Lipmanis.

„Jei jau taip nusimanote, gal patys norite tapti trenerio asistentais ir vadovauti rinktinei?“ – piktindamasis klausė jis.

K. Lipmanis pykčiu kibirkščiavo ne tik su žurnalistais, bet ir su žaidėjais. Rinktinės senbuviai Kasparas Daugavinis, Oskaras Bartulis ir Janis Spruktas buvo ta trijulė, kuri nepabijojo viešai prabilti apie juodus LHF vadovo darbelius. Žaidėjai net pareiškė, kad pagrindiniame Rygos ledo ritulio treniruočių centre bėgioja žiurkės, o persirengimo kambariuose nėra padorių kilimų. Vėliau K. Daugavinis atsiprašė, o savo žodžių neatsiėmę O. Bartulis ir J. Spruktas nebuvo pakviesti į rinktinę. K. Lipmanis pareiškė, kad jiedu yra per prasti žaidėjai, nuolat ieškantys pasiteisinimų ir kvailinantys kitus.

Latvijos žurnalistai pasakojo, kad jų šalies ledo ritulyje tokios įtampos nebuvo jaučiama jau seniai. Rinktinės žaidėjai šių nesutarimų prieš čempionatą nepanoro komentuoti.

Prašė palaikymo ir tolerancijos

Prie įtampos kurstymo prisidėjo ir nesėkmingas Rygos „Dinamo“ klubo pasirodymas Žemyninės ledo ritulio lygos (KHL) čempionate. Stipriausias Latvijos klubas, kuriame žaidžia pusė rinktinės narių, antrą sezoną iš eilės nepateko į atkrintamąsias varžybas ir atostogauti išsiskirstė dar vasario 18 dieną.

Visi Latvijos rinktinės nariai balandį pradėjo rengtis pasaulio pirmenybėms Rusijoje. Per tris savaites jie sužaidė aštuonerias rungtynes su Danijos (6:4 ir 4:3), Baltarusijos (1:3 ir 3:2), Vokietijos (3:4 ir 4:1) ir Šveicarijos (1:2 ir 3:4) rinktinėmis.

Be O. Bartulio ir J. Sprukto, latviams ir vėl trūks kelių traumuotų pagrindinių žaidėjų – Laurio Daržinio, Martino Karsumo, Arturo Kuldos, beveik nesitikima, kad iš JAV spės atvykti vartininkas Kristeris Gudlevskis. Tačiau po pertraukos Latvijos rinktinei padės žaidimo NHL patirties turintys Zemgusas Girgensonas ir Ronaldas Keninis.

L. Beresnevas skundėsi, kad pasirengimas pasaulio čempionatui nebuvo itin produktyvus, jam kenkė užkulisinės intrigos. Vis dėlto K. Lipmanis komandai iškėlė tikslą užimti 10 vietą. Taip aukštai latviai buvo 2012 metais Stokholme. Vėliau du kartus užimta 11 vieta, pernai – 13 vieta.

Prieš išvyką į Rusiją L. Beresnevas spaudos konferencijoje kreipėsi į latvių tautą prašydamas palaikymo, o ne skatinti intrigas.

„Latviai yra labai jautrūs ledo ritulio sirgaliai. Jie visuomet tikisi gerų rezultatų, o po nesėkmių iš karto puola kritikuoti komandos ir trenerių. Aš norėčiau daugiau pozityvumo. Su gera nuotaika ir visuomenės bei žiniasklaidos palaikymu būtų paprasčiau siekti užsibrėžtų tikslų“, – sakė L. Beresnevas.

Bilietai – nepigūs

Planetos pirmenybėse latviai grumsis A grupėje Maskvoje. Vakar varžybas jie pradėjo su Švedijos rinktine. Šiandien susitiks su čekais, pirmadienį –su šeimininkais rusais, o vėliau – su Šveicarijos, Danijos, Kazachstano ir Norvegijos rinktinėmis. Į ketvirtfinalį pateks keturios geriausios komandos.

Manoma, kad Maskvos ledo rūmuose latvius palaikys nemaža aistruolių armija. Vis dėlto juos gali atbaidyti bilietų kainos.

Bilietai į įdomiausias grupės varžybų rungtynes Maskvoje kainuos 21, 33 ir 50 eurų. Ketvirtfinalio bilietų kaina – 54, 75 ir 92 eurai, pusfinalio 92–150 eurų, finalo – 150–250 eurų.

„Sulaukiame labai daug kritikos dėl tokios kainų politikos. Tačiau reikia pažymėti, kad viso čempionato biudžetas yra 21 mln. eurų, o juos susigrąžinti galime tik pardavę bilietus“, – aiškino Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"